CP v2

Tag: Lyderystė

  • Trys gimimo datos, kurias numerologai vadina labiausiai gąsdinančiomis: 18, 26 ir 28

    Numerologijoje kartais išskiriamos tam tikros mėnesio dienos, kurios esą siejamos su stipresniu charakteriu ir ryškesniu lyderystės polinkiu. Tokie aiškinimai remiasi simbolinėmis skaičių interpretacijomis, o ne mokslo įrodymais, tačiau internete ir populiariojoje kultūroje jie vis dar plačiai aptarinėjami.

    Šįkart dėmesys skiriamas trims datoms: 18, 26 ir 28. Numerologai teigia, kad tokiomis dienomis gimę žmonės aplinkiniams neretai gali pasirodyti pernelyg griežti ar net bauginantys, nors dažniausiai tai siejama ne su agresija, o su tvirta laikysena ir aiškiomis ribomis.

    Numerologija, kaip ir kitos ezoterinės praktikos, siūlo paprastą paaiškinimų modelį sudėtingiems asmenybės bruožams. Tokie tekstai dažnai „pataiko“ dėl bendrų formuluočių: pasitikėjimas savimi, ryžtas ar disciplina iš tiesų gali būti interpretuojami dvejopai, priklausomai nuo situacijos ir žmogaus bendravimo stiliaus.

    Svarbu pabrėžti, kad psichologijoje asmenybė aiškinama visai kitaip: ją formuoja genetika, aplinka, patirtys ir išmokti elgesio modeliai. Gimimo diena nėra laikoma patikimu ar priežastiniu veiksniu, kuris galėtų prognozuoti žmogaus charakterį.

    Gimę 18 dieną numerologų aprašymuose dažnai siejami su ryžtingumu, drąsa ir gebėjimu greitai priimti sprendimus. Tokie žmonės esą labiau pasitiki savo nuojauta ir rečiau linkę abejoti pasirinkta kryptimi, todėl kitiems gali pasirodyti „per kieti“ ar nepasiekiami.

    Gimę 26 dieną dažniau apibūdinami kaip ambicingi, disciplinuoti ir orientuoti į rezultatą. Teigiama, kad jie sau kelia aukštus standartus ir to paties tikisi iš kitų, todėl kartais gali atrodyti griežti, reiklūs ar mažiau linkę į kompromisus.

    Gimę 28 dieną numerologijoje neretai pristatomi kaip natūralūs lyderiai, turintys charizmos ir energijos. Tokia laikysena gali daryti stiprų įspūdį aplinkiniams, o kai kuriais atvejais būti klaidingai suprasta kaip arogancija ar noras dominuoti.

    Stiprus savarankiškumas, aiškios ribos ir tiesmukas bendravimas daliai žmonių gali kelti įtampą, ypač jei jie įpratę prie švelnesnės komunikacijos. Tokiais atvejais „bauginantis“ įvaizdis dažniau atspindi stebėtojo reakciją, o ne realią grėsmę ar priešiškumą.

    Jei norisi objektyviau įsivertinti savo bruožus, patikimesnė kryptis būtų psichologiniai modeliai ir specialistų konsultacijos. Numerologines interpretacijas verta vertinti kaip pramoginį turinį, o ne kaip pagrindą sprendimams apie santykius, karjerą ar sveikatą.

  • Švietimo vadovų klubas Druskininkuose: kokių sprendimų ieško mokyklų lyderiai iš visos Lietuvos

    Švietimo vadovų klubas Druskininkuose: kokių sprendimų ieško mokyklų lyderiai iš visos Lietuvos

    Susitikimas Druskininkuose subūrė vadovus

    Druskininkuose surengtas Švietimo vadovų klubo susitikimas, į kurį atvyko mokyklų vadovai iš įvairių Lietuvos savivaldybių. Renginio ašis – šiuolaikinė lyderystė mokykloje, bendruomenės telkimas ir praktiniai sprendimai, padedantys reaguoti į sparčiai kintančius ugdymo poreikius.

    Tokie susitikimai pastaraisiais metais tampa vis svarbesni, nes mokykloms tenka derinti kelias kryptis vienu metu: atnaujintas ugdymo programas, mokinių pasiekimų atotrūkių mažinimą, įtraukties stiprinimą ir mokytojų trūkumo problemą. Vadovų gebėjimas susitarti dėl bendrų taisyklių ir palaikyti komandą tampa ne mažiau reikšmingas nei formali administravimo patirtis.

    Savivaldybės kryptys ir mokyklos patirtis

    Susitikimo metu Druskininkų savivaldybės vicemerė Diana Brown pristatė savivaldybės švietimo kryptis, vykdomus pokyčius ir prioritetus, susijusius su ugdymo kokybe. Akcentuota, kad bendruomeniškumas ir mokyklos kultūra yra viena iš sąlygų, leidžiančių nuosekliai gerinti rezultatus ir mažinti įtampas kasdienėje veikloje.

    Savo patirtimi dalijosi Druskininkų „Atgimimo“ mokyklos direktorė Jolita Petkevičienė, pristačiusi vadovavimo strategijas, kurios padeda išlaikyti aiškią kryptį net esant pokyčių nuovargiui. Aptarta, kaip planuojami sprendimai virsta realiais susitarimais mokytojų kambaryje ir klasėje, o ne lieka dokumentuose.

    Lyderystės iššūkiai: nuo motyvacijos iki kultūros

    Diskusijose daug dėmesio skirta klausimui, kaip mokyklų vadovai gali motyvuoti komandas ir išlaikyti profesinį atsparumą, kai didėja administracinė našta ir lūkesčiai rezultatams. Dalyviai aptarė, kad vienkartinės priemonės dažniausiai neveikia, o ilgalaikį pokytį kuria nuoseklūs susitarimai, aiškūs prioritetai ir reguliarus grįžtamasis ryšys.

    Kalbėta ir apie mokyklos kultūros stiprinimą, kai mokytojai, pagalbos mokiniui specialistai ir administracija veikia kaip viena komanda. Ši tema ypač aktuali įtraukiojo ugdymo kontekste, kai klasėse dažniau susitinka skirtingų poreikių ir patirčių mokiniai, o sprendimų reikia ieškoti greitai ir atsakingai.

    Kas inicijuoja klubą ir kokia jo misija

    Švietimo vadovų klubą inicijuoja organizacijos „Lietuvos Junior Achievement“ ir „Švietimas numeris vienas“. Klubo idėja – sukurti nuolatinę, gyvą erdvę mokyklų vadovams, kur galima tartis dėl sprendimų, dalintis patirtimi ir mokytis iš vadybos praktikų, taikomų ne tik švietime, bet ir kitose srityse.

    Klubinis formatas remiasi savitarpio parama ir praktiniu bendradarbiavimu, kai vadovai gali kartu analizuoti kylančias problemas ir ieškoti veikiančių modelių, pritaikomų skirtingose mokyklose. Druskininkuose vykęs susitikimas tapo dar vienu signalu, kad švietimo lyderystė Lietuvoje vis dažniau suprantama kaip komandinis darbas, o ne vieno žmogaus atsakomybė.

  • Prienų globos namuose aptarta socialinių paslaugų lyderystė: kaip vadovai kuria bendrą kokybės standartą

    Prienų globos namuose aptarta socialinių paslaugų lyderystė: kaip vadovai kuria bendrą kokybės standartą

    Gegužės 21 dieną Prienų globos namuose surengtas Socialinių paslaugų lyderystės ir praktikos forumas, subūręs įvairių savivaldybių socialinių paslaugų įstaigų vadovus. Renginyje dalyvavo Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centro direktorė Dovilė Pašakinskienė ir Klovainių sutrikusio intelekto jaunuolių centro direktorė Aušra Butnorienė.

    Forumą organizavo Socialines paslaugas teikiančių įstaigų vadovų profesinė sąjunga. Pagrindinis renginio tikslas buvo stiprinti vadovų kompetencijas, skatinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir siekti nuoseklesnio socialinių paslaugų kokybės standarto visame sektoriuje.

    Kas šiandien svarbiausia sektoriui

    Diskusijose akcentuota, kad socialinių paslaugų kokybę vis dažniau lemia ne vien finansavimas, bet ir vadybiniai sprendimai: darbuotojų pritraukimas, komandų išlaikymas, paslaugų prieinamumas bei aiškūs procesai. Vadovai dalijosi patirtimi, kaip organizuojant paslaugas suderinti teisės aktų reikalavimus ir realius žmonių poreikius.

    Taip pat aptarti kasdieniai vadovavimo iššūkiai, kylantys dirbant su skirtingų poreikių paslaugų gavėjais ir jų artimaisiais. Pabrėžta, kad paslaugų gavėjo orumas, individualus požiūris ir saugumas išlieka kertiniais kriterijais, nuo kurių prasideda paslaugų kokybė.

    Gerosios praktikos mainai ir bendradarbiavimas

    Renginyje daug dėmesio skirta praktiniams sprendimams, kuriuos įstaigos gali taikyti nedelsiant: nuo vidinių kokybės rodiklių stebėsenos iki darbuotojų mokymų planavimo ir aiškesnio atsakomybių pasidalijimo. Tokie susitikimai vertinami kaip būdas ne tik pasisemti idėjų, bet ir palyginti, kas veikia skirtingose savivaldybėse.

    Pasak renginio dalyvių, bendradarbiavimas tarp įstaigų leidžia greičiau spręsti pasikartojančias problemas ir mažina atotrūkį tarp skirtingų teritorijų teikiamų paslaugų. Tai ypač svarbu, kai socialinės paslaugos turi būti vienodai prieinamos ir suprantamos kiekvienam žmogui, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.

    Kokią naudą mato savivaldybės

    Pakruojo rajono atstovės pabrėžė, kad dalyvavimas tokio pobūdžio forumuose padeda sisteminti sukauptą patirtį ir parsivežti konkrečias įžvalgas kasdienei veiklai. Tikimasi, jog gerosios praktikos pritaikymas prisidės prie socialinių paslaugų kokybės stiprinimo Pakruojo rajone.

    Organizatorių teigimu, vadovų profesinis augimas ir nuolatinis dialogas yra būtina sąlyga kuriant kokybiškas, prieinamas ir žmogui artimas socialines paslaugas. Forumai planuojami ir ateityje, siekiant tęstinio bendrų standartų ir bendradarbiavimo stiprinimo.

  • Šiauliuose startuoja Jaunimo diena: kaip projektas „Žingsnis į pilietiškumą“ įtrauks jaunuolius

    Šiaulių vyskupijos jaunimo centras pradeda įgyvendinti projektą Jaunimo diena „Žingsnis į pilietiškumą“, skirtą miesto jaunimui. Iniciatyvą iš dalies finansuoja Šiaulių miesto savivaldybė, todėl organizatoriai tikisi pritraukti platesnį dalyvių ratą ir užtikrinti tęstines veiklas.

    Projekto tikslas – stiprinti jaunų žmonių pilietiškumą ir bendruomeniškumą, skatinant įsitraukimą į miesto gyvenimą ne vien simboliškai, bet per konkrečias patirtis. Akcentuojami lyderystės, savanorystės įgūdžiai ir socialinė atsakomybė, kurie, anot jaunimo politikos ekspertų, dažniausiai užauga būtent per praktinę veiklą bendruomenėje.

    Dalyviams numatoma pažintis su Šiauliuose veikiančiomis nevyriausybinėmis ir socialinėmis organizacijomis, kad jaunimas geriau suprastų, kaip sprendžiamos realios miestui aktualios problemos. Tokie susitikimai paprastai padeda jaunuoliams aiškiau pamatyti, kur jų pastangos gali duoti apčiuopiamą rezultatą – nuo pagalbos pažeidžiamesnėms grupėms iki aplinkosauginių iniciatyvų.

    Kas vyks Jaunimo dieną?

    Jaunimo dienos metu planuojamas darbas kūrybinėse grupėse, kuriose dalyviai patys generuos idėjas ir ieškos sprendimų vietos bendruomenės iššūkiams. Svarbi programos dalis – refleksija, padedanti įvertinti patirtis ir paversti jas aiškiais asmeniniais bei komandiniais įsipareigojimais.

    Organizatoriai taip pat žada kaupti metodinę ir mokomąją medžiagą, kuri galėtų būti naudojama būsimoms jaunimo iniciatyvoms Šiauliuose. Tokia praktika atitinka pastarųjų metų tendenciją jaunimo projektuose daugiau dėmesio skirti ne vien vienkartiniams renginiams, bet ir tęstinei vertei – turiniui, kurį galima pritaikyti mokyklose, jaunimo erdvėse ar savanoriškose programose.

    Kodėl akcentuojamas pilietiškumas?

    Pilietiškumas šiuolaikiniame mieste vis dažniau siejamas ne tik su domėjimusi politika ar balsavimu, bet ir su kasdieniais veiksmais: savanoryste, pagalba bendruomenės iniciatyvoms, dalyvavimu sprendžiant vietos klausimus. Tokie projektai jaunimui suteikia saugią aplinką išbandyti lyderystę ir suprasti, kaip veikia organizacijos bei partnerystės mieste.

    Šiaulių vyskupijos jaunimo centras kviečia jaunus žmones sekti informaciją ir jungtis prie projekto veiklų. Projekto rengėjai pabrėžia, kad kiekvienas dalyvis gali rasti sau tinkamą vaidmenį – nuo idėjų kūrimo iki konkrečių savanorystės užduočių, o įgytos patirtys gali tapti atspirties tašku tolimesniam įsitraukimui.

    Projektą iš dalies finansuoja Šiaulių miesto savivaldybė.

  • Kataras ir moterų lyderystė: kaip Al Mujadilah centras keičia tikėjimo ir bendruomenės vaidmenį

    Kataras ir moterų lyderystė: kaip Al Mujadilah centras keičia tikėjimo ir bendruomenės vaidmenį

    Al Mujadilah: daugiau nei mečetė

    Katare vis dažniau kalbama apie erdves, kurios vienu metu atliepia tikėjimo, švietimo ir bendruomenės poreikius. Viena ryškiausių tokių iniciatyvų – Al Mujadilah centras ir mečetė moterims, tapę vieta ne tik maldai, bet ir dialogui bei lyderystei.

    Šią kryptį išryškina ir „Qatar in Motion“ pasakojimas, nukreipiantis dėmesį į tai, kaip tikslingai kuriama infrastruktūra gali keisti kasdienį moterų dalyvavimą visuomenės gyvenime. Tokios erdvės pristatomos kaip tiltas tarp dvasinės praktikos ir aktyvaus vaidmens bendruomenėje.

    Švietimas, dialogas ir įgalinimas

    Al Mujadilah veikia kaip platforma, kurioje greta religinių praktikų atsiranda vietos mokymuisi ir diskusijoms. Panašūs centrai regione dažnai siekia ne tik užtikrinti saugią aplinką, bet ir sudaryti sąlygas augti kompetencijoms, kurios praverčia tiek šeimoje, tiek profesinėje veikloje.

    Tokio tipo erdvės paprastai orientuotos į ilgalaikį poveikį: stipresnius ryšius bendruomenėje, didesnį savanorystės mastą ir aiškesnį moterų balsą sprendžiant socialinius klausimus. Praktikoje tai reiškia daugiau renginių, paskaitų, konsultacijų ir susitikimų, kurie padeda telkti bendruomenę.

    Kas keičiasi Katare?

    Kataras pastaraisiais metais kryptingai investuoja į socialinę infrastruktūrą ir švietimą, o moterų vaidmuo šiose diskusijose tampa vis labiau matomas. Nors pokyčiai nevyksta vienodai visose srityse, akcentuojama, kad įgalinimas prasideda nuo galimybės dalyvauti ir būti išgirstai.

    „Qatar in Motion“ epizode vedėja Laila kalbina moteris, kurios savo veikla rodo, kaip tikėjimas gali virsti kasdieniais sprendimais, bendruomeninėmis iniciatyvomis ir lyderyste. Pasakojimo ašis – mintis, kad reprezentacija tampa realia jėga tada, kai jai suteikiama erdvė veikti.

    „Al Mujadilah mums yra vieta, kur tikėjimas, mokymasis ir lyderystė susitinka vienoje bendruomenėje“, – sakė viena iš pašnekovių.

    Šis pavyzdys iš Kataro atskleidžia platesnę tendenciją: religinės ir bendruomeninės erdvės vis dažniau kuriamos taip, kad atlieptų ne tik tradicines funkcijas, bet ir šiuolaikinį poreikį kalbėtis, mokytis bei prisidėti prie visuomenės pokyčių.

  • Druskininkų meras susitiko su jaunimu: ką atsakė apie lyderystę, politiką ir sprendimus miestui

    Druskininkų meras susitiko su jaunimu: ką atsakė apie lyderystę, politiką ir sprendimus miestui

    Druskininkų savivaldybėje įvyko mero Ričardo Malinausko susitikimas su iniciatyvoje „Pasimatuok profesiją gyvai“ ir programoje „Academia Maestro“ dalyvaujančiais jaunuoliais. Diskusijoje daugiausia dėmesio skirta politikai, lyderystei ir tam, kaip priimami sprendimai, keičiantys miestą.

    Susitikime dalyvavę jaunuoliai iš Vilniaus, Jonavos, Druskininkų, Mažeikių, Telšių ir Marijampolės klausė apie mero kelią į politiką, komandos formavimą ir darbą su jaunimu. Aptarti ir asmeniniai pasirinkimai, kurie dažnai nulemia profesinę kryptį bei atsakomybės jausmą bendruomenei.

    „Mano politikos principas paprastas – laikytis duoto žodžio ir dirbti taip, kad pasibaigus paskutinei kadencijai, sutikti žmonės nebėgtų į kitą gatvės pusę, o sustotų pasisveikinti. Jo laikausi jau 26 metus“, – sakė Ričardas Malinauskas.

    Pasak savivaldybės, meras pristatė ir savivaldybės taikomas priemones, kuriomis siekiama skatinti jaunimo užimtumą bei iniciatyvas. Tarp paminėtų krypčių – parama jaunimą įdarbinančiam verslui, mokomosioms mokinių bendrovėms, taip pat tradicija tapę jaunimo apdovanojimai, skirti aktyviausiems jaunuoliams ir jų idėjoms įvertinti.

    Po diskusijos dalyviai įsitraukė į simbolinę miesto puoselėjimo veiklą – prie Druskininkų miesto muziejaus pasodintos 11 sakurų. Savivaldybės teigimu, tai buvo bendrovių „Tobis“ ir „Femina Bona“ iniciatyva, kurią palaikė ir susitikimo dalyviai.

    Sakurų sodinime dalyvavo ir bonsai meno Lietuvoje pradininku vadinamas meistras Kęstutis Ptakauskas. Jis su jaunimu dalijosi įžvalgomis apie medžių simboliką, kantrybę ir augimą, o pati ceremonija tapo proga sustoti ir plačiau pažvelgti į miesto kūrimą kaip ilgalaikį procesą.

    „Academia Maestro“ – metinė programa, suburianti 28 jaunuolius iš visos Lietuvos, tarp jų – ir tris Druskininkų atstovus. Programos organizatoriai akcentuoja, kad gyvi susitikimai su skirtingų sričių lyderiais padeda jaunimui realiau įvertinti profesijų kasdienybę ir sąmoningiau planuoti ateities sprendimus.

    Iniciatyva „Pasimatuok profesiją gyvai“ orientuota į patyriminį mokymąsi, kai jaunuoliai profesijas ir atsakomybes pamato realioje aplinkoje. Tokie susitikimai, pasak organizatorių, skatina kelti daugiau klausimų apie vertybes, lyderystę ir asmeninę kryptį, o ne tik apie konkrečią specialybę.

  • Valensijos „Fresh People“ pritraukė 2,6 mln. eurų: DI lyderystės pagalbininką „Booster“ ves į užsienį

    Valensijos „Fresh People“ pritraukė 2,6 mln. eurų: DI lyderystės pagalbininką „Booster“ ves į užsienį

    Valensijoje įsikūrusi technologijų bendrovė „Fresh People“ pritraukė 2,6 mln. eurų investicijų raundą, kuriuo siekia paspartinti naujos platformos „Booster“ diegimą ir pasiruošti tarptautinei plėtrai. Įmonė akcentuoja, kad jos sprendimas orientuotas į vadovų kasdienį darbą su komandomis ir talentų valdymą, o ne vien administracinių procesų automatizavimą.

    Finansavimo raundui vadovavo rizikos kapitalo fondas Inveready, prie jo prisidėjo Archipiélago Next, Successful Fund ir privatūs investuotojai, tarp jų buvusi BBVA vadovė Paloma Tejada. „Fresh People“ taip pat nurodo, kad prie investicijos prisijungė verslininkai iš Ispanijos ir Meksikos, o Meksika įvardijama kaip viena artimiausių plėtros krypčių.

    DI įrankis vadovams kasdien

    „Booster“ pristatomas kaip DI pagrįstas lyderystės pagalbininkas, skirtas padėti vadovams priimti sprendimus, gerinti komandos dinamiką ir paversti strateginius tikslus aiškiais veiksmais. Bendrovės teigimu, tradiciniai sprendimai dažnai apsiriboja ataskaitomis ir procesų administravimu, o „Booster“ siekia mažinti vadovų kognityvinę apkrovą.

    „Žmonių valdymas neturėtų būti administracinė našta, tačiau šiandien dažnai taip yra“, – sakė „Fresh People“ vadovas José J. Burgos.

    Įmonė tikina, kad įrankis integruojamas į kasdien naudojamas vadovų darbo priemones, kad tikslų kėlimas, grįžtamasis ryšys ir komandos susitarimai vyktų natūraliai, nepridedant naujų užduočių. Tokia kryptis atitinka platesnę rinkos tendenciją, kai DI diegiamas ten, kur vyksta darbas, o ne kuriamos atskiros sistemos, reikalaujančios papildomos disciplinos.

    Kuo išsiskiria „Fresh People“ modelis

    „Fresh People“ įkurta 2020 metais ir savo veiklą grindžia derindama lyderystės metodikas, pokyčių valdymą ir DI platformą, kuri prisitaiko prie vartotojo. Bendrovė teigia sprendžianti dažną organizacijų problemą, kai vadovybės suformuota strategija „nepasiekia“ kasdienių komandų sprendimų ir įpročių.

    Pasak įmonės, jos technologija pritaikoma keliems scenarijams: lyderystės ugdymui, veiklos rezultatų valdymui, komandų efektyvumui ir kultūriniams pokyčiams. Kartu pabrėžiama, kad vien programinės įrangos nepakanka, todėl projektai siejami su veiksmų planais, mokymusi ir klientų sėkmės komandos palaikymu.

    Plėtra ir ankstyvieji rezultatai

    Bendrovė nurodo, kad „Booster“ jau naudoja daugiau nei 2 000 vadovų, o tarp klientų mini Acciona, LaLiga ir Kave Home. „Fresh People“ skelbia, kad DI pritaikymas tikslams kelti padėjo individualių ir komandos tikslų pasiekimą padidinti daugiau nei 45 proc., o darbuotojų kaitą sumažinti 23 proc.

    „Fresh People“ teigimu, naujas finansavimas žymi perėjimą prie „Booster“ kaip pagrindinio produkto ir naujo skaitmeninio ekosistemos centro, per kurį bus konsoliduojamos operacijos ir pasiūlymas klientams. Investuotojai savo ruožtu akcentuoja tikėjimą sprendimais, kurie kuria apčiuopiamą vertę vadovų darbui ir padeda uždaryti atotrūkį tarp strategijos ir jos įgyvendinimo talentų lygmenyje.

    „Ši investicija atspindi mūsų pasitikėjimą komandomis, kurios siekia kurti proveržį aukštos vertės segmentuose, pavyzdžiui, kaip vadovai ir vadovai veda savo komandas“, – sakė Inveready partneris Aniol Brosa.

  • Vilkaviškio rajono atstovai Kauno rajone: bendruomeninių organizacijų mokymuose ieško naujų sprendimų

    Vilkaviškio rajono atstovai Kauno rajone: bendruomeninių organizacijų mokymuose ieško naujų sprendimų

    Kauno rajone vykstančiuose Nacionalinės bendruomeninių organizacijų tarybos mokymuose dalyvauja Vilkaviškio rajono savivaldybės Bendruomeninių organizacijų tarybos nariai ir tarybos sekretorė. Tokie susitikimai skirti stiprinti vietos bendruomenių vaidmenį savivaldoje ir gerinti bendradarbiavimą tarp gyventojų, nevyriausybinių organizacijų ir savivaldybių.

    Mokymuose Vilkaviškio rajonui atstovauja Ramūnas Žemaitis, Rimvydas Palubinskas, Asta Ivanauskienė, taip pat Bendruomeninių organizacijų tarybos sekretorė Vilma Galinaitienė. Organizatoriai pabrėžia, kad bendruomeninės organizacijos vis dažniau tampa svarbiu partneriu sprendžiant kasdienius vietos klausimus, nuo aplinkos tvarkymo iki socialinių iniciatyvų.

    Mokymų programoje daug dėmesio skiriama pilietinio įsitraukimo stiprinimui, lyderystei ir gyventojų įtraukimui į bendruomeninę veiklą. Aptariama, kaip kurti atviresnį dialogą su skirtingomis grupėmis, įtraukti jaunimą, senjorus bei naujus gyventojus, o sprendimus priimti remiantis aiškiais bendruomenės poreikiais.

    Taip pat nagrinėjami bendradarbiavimo modeliai, kurie padeda sklandžiau derinti iniciatyvas su savivaldybės institucijomis ir kitais partneriais. Praktinėse diskusijose dalijamasi gerąja patirtimi, aptariami dažniausi iššūkiai, tokie kaip narių pritraukimas, veiklų tęstinumas ir aiškus atsakomybių pasidalijimas.

    Pasak organizatorių, mokymų tikslas yra ne tik suteikti žinių, bet ir paskatinti savivaldybių tarybų narius imtis konkrečių veiksmų savo rajonuose. Tikimasi, kad grįžę dalyviai pritaikys aptartus sprendimus stiprindami bendruomeninių organizacijų veiklą ir didindami gyventojų įsitraukimą į vietos iniciatyvas.

  • Tauragės stovykla Ateities lyderiai: 27 mokiniai kūrė sprendimus miestui ir mokėsi lyderystės

    Tauragės stovykla Ateities lyderiai: 27 mokiniai kūrė sprendimus miestui ir mokėsi lyderystės

    Stovykla subūrė penkias mokyklas

    Tauragėje surengta verslumo ir lyderystės stovykla-mokymai Ateities lyderiai subūrė 27 mokinius iš penkių ugdymo įstaigų. Dalyviai atvyko iš Tauragės M. Mažvydo progimnazijos, Tauragės Šaltinio progimnazijos, Tauragės Jovarų pagrindinės mokyklos, Tauragės Versmės gimnazijos ir Tauragės rajono Žygaičių gimnazijos.

    Trijų dienų programa buvo orientuota į praktinius įgūdžius: savęs pažinimą, komandinį darbą, lyderystę ir problemų sprendimą. Svarbi dalis skirta tam, kad mokiniai ne tik išklausytų teoriją, bet ir sukurtų konkrečias idėjas Tauragei aktualiems iššūkiams.

    Nuo savęs pažinimo iki komandos sprendimų

    Pirmąją dieną jaunimas dirbo su refleksiniais klausimais ir analizavo savo stiprybes, vertybes bei tikslus. Užduotys skatino sąmoningumą, kritinį mąstymą ir emocinį intelektą, o tai tapo pagrindu tolesniam darbui komandose.

    Antrąją dieną dėmesys sutelktas į komandinę kūrybą ir problemų sprendimą. Komandos veikė kaip kūrybinės agentūros: identifikavo problemą, išsigrynino tikslinę auditoriją, ieškojo sprendimo logikos ir rengė pristatymus.

    Įvardytos temos apėmė paauglių emocinę sveikatą, informacijos perteklių, maisto švaistymą, viešojo transporto iššūkius ir fizinio aktyvumo stoką. Tarp idėjų skambėjo siūlymai stiprinti psichologų kompetencijas, kurti mokymosi programėlę trumpų vaizdo įrašų principu, diegti kompostavimo sprendimus mieste, vystyti išmanią viešojo transporto sistemą savivaldybėms ir kurti sporto skatinimo platformą.

    Idėjos miestui ir bendras Taurafest scenarijus

    Trečiąją dieną dalyviai dirbo su bendruomeniškumo tema ir kūrė renginių Tauragei koncepcijas. Mokiniai kalbino miestiečius, tikslinosi poreikius ir bandė suprasti, kokie formatai labiausiai įtrauktų skirtingas auditorijas.

    Tarp pasiūlymų buvo dviračių žygis, triatlonas, Tauragėlis, muzikos festivalis Taufest, automobilių entuziastų susitikimas ir kitos iniciatyvos. Baigiamojoje dalyje komandos susijungė ir sukūrė bendrą renginio viziją, pristatytą kūrybinio vaidinimo forma, muzikinį festivalį Taurafest.

    Organizatorių teigimu, stovyklos stiprybė buvo praktinis formatas, leidęs mokiniams saugiai išbandyti idėjų generavimą, argumentavimą, projektinį planavimą ir viešą kalbėjimą. Tokios programos vis dažniau laikomos svarbia ugdymo dalimi, nes padeda jaunimui įgyti perkeliamų kompetencijų, reikalingų tiek studijoms, tiek darbo rinkai.