CP v2

Tag: Lyderystė

  • Savanorystė kaip karjeros turbo: įgūdžiai, kurie krizių metu gelbsti, o darbe kelia vertę

    Kas sieja verslo sprendimus ir pasirengimą krizėms? Abiem atvejais tenka veikti tada, kai trūksta informacijos, keičiasi aplinkybės, o atsakomybė gula ant kelių žmonių pečių. Lietuvos Raudonasis Kryžius sako, kad savanorystė tokiose situacijose tampa praktine kompetencijų mokykla.

    Pasirengimo ir ekstremaliųjų situacijų savanoriai dažnai atsiduria aplinkoje, kur svarbiausia aiški komunikacija, greita koordinacija ir gebėjimas išlikti ramiam. Šie įgūdžiai vis dažniau vertinami ir darbdavių, ypač įmonėse, kurios stiprina veiklos tęstinumo planus ir rizikų valdymą.

    Kaip savanorystė augina lyderystę

    „Nordec“ verslo vadovas Audrius Bukauskas Lietuvos Raudonajame Kryžiuje savanoriauja nuo karo Ukrainoje pradžios. Iš pradžių jis prisidėjo padėdamas pabėgėlių centre Vilniuje, vėliau įsitraukė į pasirengimo ir ekstremaliųjų situacijų komandą.

    Jo teigimu, projektų ir rizikų valdymo patirtis, sukaupta profesinėje veikloje, savanorystėje praverčia kasdien. Kartu realios situacijos, kuriose sprendimai turi būti priimami greitai, dar labiau sustiprina gebėjimą veikti neapibrėžtumo sąlygomis.

    „Versle nuolat planuojame rizikas, ruošiame planą A, B ir kitus scenarijus. Labai panaši logika veikia ir savanorystėje: reikia planuoti, aiškiai perduoti informaciją ir greitai priimti sprendimus, kai ne viską gali numatyti iš anksto“, – sakė A. Bukauskas.

    „Telia Lietuva“ įvairovės ir įtraukties vadovė Julija Markeliūnė savanoriauja ketverius metus, o pasirengimo ir ekstremaliųjų situacijų veiklose dalyvauja daugiau nei dvejus. Ji pabrėžia, kad savanorystė leidžia profesines žinias patikrinti realiose, nenuspėjamose situacijose.

    Pasak J. Markeliūnės, savanorystė ypač augina vidinį užtikrintumą ir drąsą veikti, kai kiti aplinkiniai sustingsta. Tokia patirtis dažnai virsta praktiniu lyderystės įgūdžiu, kuris darbe pasireiškia iniciatyva, sprendimų priėmimu ir atsakomybe.

    „Atsidūrusi eismo įvykio vietoje supratau, kad man suveikė aiškus veiksmų algoritmas. Pradėjau teikti nukentėjusiesiems pirmąją psichologinę pagalbą, kol atvyko medikai“, – sakė J. Markeliūnė.

    Nauda grįžta į organizaciją

    Darbo aplinkoje netikėtų situacijų taip pat netrūksta: sutrikus tiekimo grandinei, kilus reputacinei krizei ar įvykus incidentui, svarbiausia tampa greitas reagavimas ir komandinis darbas. Todėl darbuotojai, gebantys išlikti efektyvūs spaudimo sąlygomis, organizacijose dažnai laikomi stipriais pokyčių dalyviais.

    J. Markeliūnės teigimu, savanorystė ugdo ne tik praktinius įgūdžius, bet ir atsakomybės jausmą, pilietiškumą bei bendruomeniškumą. Tokios savybės kuria papildomą vertę komandose, nes padeda išlaikyti pasitikėjimą, tarpusavio pagalbą ir aiškią komunikaciją.

    A. Bukauskas sako, kad įmonėms savanorystė gali tapti darbuotojų augimo erdve, o ne vien socialinės atsakomybės simboliu. Jo vertinimu, tokia patirtis stiprina lyderystę, problemų sprendimą ir gebėjimą dirbti su skirtingais žmonėmis.

    Verslo vaidmuo ruošiantis krizėms

    Prisidėti prie geresnio pasirengimo krizėms verslas gali keliais būdais: organizuodamas mokymus, dalydamasis ekspertinėmis žiniomis, sudarydamas sąlygas savanoriauti ar remdamas bendruomenių iniciatyvas. Vis dažniau dėmesys krypsta į praktinius mokymus, kurie padeda darbuotojams žinoti, ką daryti pirmosiomis incidento minutėmis.

    J. Markeliūnė pasakoja, kad „Telia Lietuva“ reguliariai vykdo pirmosios pagalbos mokymus ir rengia vadinamąsias stalo pratybas, kai komandos modeliuoja krizes ir tikrina sprendimų grandines. Nuo šių metų rugsėjo darbuotojams krašto gynybai skirtoms savanoriškoms veikloms bus galima skirti iki keturių apmokamų savanorystės dienų per metus.

    Kitoms savanoriškoms veikloms įmonėje išlieka galimybė skirti vieną apmokamą savanorystės dieną per metus. Tokie sprendimai, anot pašnekovų, padeda savanorystę paversti nuoseklia, o ne atsitiktine veikla.

    „Kiekviena įmonė turėtų įsivertinti, kas nutiktų, jei ją ištiktų krizė. Reikia turėti kelis veiklos tęstinumo scenarijus ir reguliariai juos pasitikrinti praktiškai“, – sakė J. Markeliūnė.

    Pašnekovai pabrėžia, kad pasirengęs darbuotojas yra pasirengusios šeimos ir bendruomenės dalis, nes įgūdžiai išlieka ir už darbo ribų. Tai ypač svarbu ekstremaliųjų situacijų metu, kai pirmosios minutės dažnai nulemia, kaip greitai bus suteikta pagalba.

    Lietuvos Raudonojo Kryžiaus teigimu, organizacijoje šiuo metu yra 286 aktyvūs pasirengimo ir ekstremaliųjų situacijų savanoriai, o daugiau nei 300 yra rezerve. Organizacijos tikslas šiemet suburti bent 500 aktyvių savanorių, kurie prireikus galėtų padėti visoje Lietuvoje.

    Tarptautinis Raudonasis Kryžius Lietuvoje veikia nuo 1919 metais ir kartu su Raudonojo Pusmėnulio judėjimu dirba 191 valstybėje. Organizacija nurodo, kad pasaulyje vienija daugiau nei 97 mln. savanorių, o misija išlieka ta pati: padėti per krizes, nelaimes ir remti pažeidžiamiausius.

  • Vilniaus rajono mokiniai nustebino: lyderystę augino per sportą, o ryšiai tęsiasi ir po projekto

    Vilniaus rajono mokiniai nustebino: lyderystę augino per sportą, o ryšiai tęsiasi ir po projekto

    Vilniaus rajono mokiniai šiemet įsitraukė į jau aštuntą kartą vykstantį lyderystės projektą, globojamą pirmosios ponios Dianos Nausėdienės. Į veiklas įsijungė Nemenčinės Konstanto Parčevskio, Nemėžio Rapolo Kalinausko, Lavoriškių Stepono Batoro bei Maišiagalos kunigo Juzefo Obremskio gimnazijų bendruomenės.

    Projektas orientuotas į jaunų žmonių pasitikėjimo savimi stiprinimą, gebėjimą veikti komandoje ir atsakingą sprendimų priėmimą. Praktiniai užsiėmimai buvo grindžiami sportu, komandinėmis užduotimis ir situacijomis, kuriose svarbus ne rezultatas, o bendradarbiavimas ir tarpusavio pasitikėjimas.

    Lyderystė per sportą

    Organizatorių teigimu, sportas šioje programoje pasirinktas neatsitiktinai: jis greitai atskleidžia komandinio darbo spragas, išryškina komunikacijos įpročius ir leidžia saugiai mokytis iš klaidų. Dalyviai per kelias intensyvias dienas turėjo progą išbandyti skirtingus vaidmenis, mokėsi pasiskirstyti atsakomybėmis ir tartis, kai nuomonės išsiskiria.

    Tokio tipo patirtinis mokymasis laikomas vienu veiksmingiausių ugdymo metodų, kai siekiama ne tik perduoti žinias, bet ir formuoti įgūdžius. Švietimo ekspertai pabrėžia, kad socialinės ir emocinės kompetencijos, tokios kaip savikontrolė, empatija ar konfliktų sprendimas, tiesiogiai susijusios su mokinių mokymosi motyvacija ir vėlesne sėkme darbo rinkoje.

    Kas lieka pasibaigus veikloms

    Viena ryškiausių šių metų projekto išvadų tapo mokinių tarpusavio bendrystė, nes ryšiai nenutrūko pasibaigus išvykai. Jaunuoliai palaiko kontaktą, bendrauja tarpusavyje ir toliau ieško progų susitikti, įsitraukti į bendras iniciatyvas ar pasidalyti patirtimis.

    Praktikoje tai reiškia, kad projektas veikia ne kaip vienkartinis renginys, o kaip ilgiau trunkantis impulsas, skatinantis mokinius imtis iniciatyvos savo mokyklose. Tokios patirtys ypač svarbios paauglystėje, kai formuojasi tapatybė, stiprėja savarankiškumas, o bendraamžių įtaka tampa vienu svarbiausių veiksnių priimant sprendimus.

    Partnerystės ir tęstinumas

    Vilniaus rajono savivaldybė pabrėžia partnerystę su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu ir Britų taryba, kurie prisideda prie galimybių mokiniams plėtros. Bendradarbiavimas su tokiomis organizacijomis padeda užtikrinti, kad veiklos apimtų ne tik sportą, bet ir pilietiškumą, tarpkultūrinį supratimą bei bendruomeniškumą.

    „Lyderystė prasideda ne nuo pareigų ar titulo – ji prasideda nuo gebėjimo veikti kartu, išgirsti kitą žmogų ir nebijoti prisiimti atsakomybės. Ypač smagu matyti, kad projekto metu užsimezgę ryšiai tęsiasi ir jam pasibaigus“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius Ernestas Stelmach.

    Pasak savivaldybės, tikslas ir toliau išlaikyti programos tęstinumą, kad kuo daugiau jaunuolių galėtų išeiti iš įprastos mokyklos rutinos, patirti bendradarbiavimo iššūkius ir stiprinti lyderystės įgūdžius realiose situacijose. Tokios iniciatyvos dažnai tampa ir atspirties tašku mokinių savanorystei, mokinių savivaldai ar bendruomeniniams projektams, kurie kuria ilgalaikę vertę visam rajonui.

  • Psichologė įspėja: kai savivaldybėje per daug vienybės, miestui tai gali kainuoti brangiai

    Psichologė Dovilė Bubnienė kelia nepatogų, bet savivaldai ypač svarbų klausimą: ar miesto sprendimai iš tiesų gerėja, kai taryboje vyrauja beveik vieninga dauguma. Jos teigimu, politika nėra vien mandatų matematika ar programų pažadai, nes kasdienėje praktikoje ji reiškia žmonių elgesį grupėse, santykį su galia ir gebėjimą atlaikyti kritiką.

    Autorė pabrėžia, kad savivaldybės taryba veikia kaip organizacija, turinti savo vidinę kultūrą. Ilgainiui vienos politinės jėgos dominavimas gali sukurti aplinką, kurioje nesutikti tampa psichologiškai rizikinga, o skirtingos nuomonės pradedamos suvokti kaip nelojalumas.

    Kas nutinka, kai nesaugu nesutikti?

    Psichologiškai saugi organizacija nėra ta, kurioje visi pritaria. Ji yra tokia, kur žmogus gali pasakyti, kad mato riziką, kad siūlomas sprendimas neveiks, ar kad verta stabtelėti ir persvarstyti, nebijodamas prarasti vietos grupėje ar įtakos.

    Pasak autorės, konformizmas dažniausiai prasideda tyliai: abejonės nutylimos, alternatyvos nebeiškeliamos, o problemos paliekamos kitiems, nes susidaro įspūdis, kad dauguma vis tiek nusprendė. Iš išorės tai gali atrodyti kaip pavyzdinė vienybė, tačiau ji nebūtinai reiškia geresnę sprendimų kokybę.

    Ilgainiui tokia kultūra siaurina požiūrių spektrą ir mažina sprendimų atsparumą. Kuo sudėtingesni klausimai sprendžiami, tuo labiau reikia žmonių, kurie mato kitaip nei dauguma, nes būtent alternatyvūs argumentai leidžia laiku pastebėti klaidas ir rizikas.

    Kolektyvinė atsakomybė gali ištirpti

    Kita įvardijama rizika yra atsakomybės išsisklaidymas. Kai sprendimai priimami grupėje, lengviau pasislėpti už formuluotės, kad taip nusprendė visi, todėl asmeninės atsakomybės jausmas silpnėja, o kritinės savikontrolės lieka mažiau.

    Psichologės teigimu, klysta kiekviena valdžia, tačiau problema prasideda tada, kai klaidą pripažinti tampa sunkiau nei ją tęsti. Vieningai priimto sprendimo korekcija psichologiškai brangesnė, nes reiškia pripažinimą, kad suklydo ne pavienis žmogus, o visa grupė.

    „Brandi institucija geba pasakyti: tai neveikia, suklydome, keiskime“, – sakė Dovilė Bubnienė.

    Kai valdžia gyvena savo informaciniame burbule

    Autorė atkreipia dėmesį ir į informacinio užsidarymo pavojų. Ilgai stabiliai veikiant tai pačiai daugumai, didėja tikimybė, kad sprendimų priėmėjai dažniausiai bendrauja su tais pačiais žmonėmis, remiasi tais pačiais argumentais ir pamažu nutolsta nuo gyventojų patirties.

    Toks nutolimas ne visada reiškia aroganciją, bet jis gali lemti klaidingas prielaidas apie realius bendruomenės poreikius. Todėl viešosioms institucijoms būtini įvairūs balsai, įskaitant bendruomenes, ekspertus, nevyriausybines organizacijas, kritikus ir opoziciją.

    Psichologės vertinimu, konfliktas organizacijoje ne visada yra blogis. Destruktyvūs konfliktai griauna, tačiau konstruktyvus nesutarimas padeda tikrinti idėjas ir laiku pastebėti silpnąsias vietas, o visiškas sutarimas kartais signalizuoja ne brandą, o savicenzūrą.

    Artėjant savivaldos rinkimų ciklui autorė kviečia rinkėjus vertinti ne vien projektų skaičių ar įgyvendintus darbus, bet ir sprendimų priėmimo kultūrą. Jos manymu, institucijos brandą rodo ne sprendimų priėmimo greitis, o tai, kiek joje saugu būti žmogumi, kuris mąsto kitaip ir gali ištarti: pagalvokime dar kartą.

  • Trys gimimo datos, kurias numerologai vadina labiausiai gąsdinančiomis: 18, 26 ir 28

    Numerologijoje kartais išskiriamos tam tikros mėnesio dienos, kurios esą siejamos su stipresniu charakteriu ir ryškesniu lyderystės polinkiu. Tokie aiškinimai remiasi simbolinėmis skaičių interpretacijomis, o ne mokslo įrodymais, tačiau internete ir populiariojoje kultūroje jie vis dar plačiai aptarinėjami.

    Šįkart dėmesys skiriamas trims datoms: 18, 26 ir 28. Numerologai teigia, kad tokiomis dienomis gimę žmonės aplinkiniams neretai gali pasirodyti pernelyg griežti ar net bauginantys, nors dažniausiai tai siejama ne su agresija, o su tvirta laikysena ir aiškiomis ribomis.

    Numerologija, kaip ir kitos ezoterinės praktikos, siūlo paprastą paaiškinimų modelį sudėtingiems asmenybės bruožams. Tokie tekstai dažnai „pataiko“ dėl bendrų formuluočių: pasitikėjimas savimi, ryžtas ar disciplina iš tiesų gali būti interpretuojami dvejopai, priklausomai nuo situacijos ir žmogaus bendravimo stiliaus.

    Svarbu pabrėžti, kad psichologijoje asmenybė aiškinama visai kitaip: ją formuoja genetika, aplinka, patirtys ir išmokti elgesio modeliai. Gimimo diena nėra laikoma patikimu ar priežastiniu veiksniu, kuris galėtų prognozuoti žmogaus charakterį.

    Gimę 18 dieną numerologų aprašymuose dažnai siejami su ryžtingumu, drąsa ir gebėjimu greitai priimti sprendimus. Tokie žmonės esą labiau pasitiki savo nuojauta ir rečiau linkę abejoti pasirinkta kryptimi, todėl kitiems gali pasirodyti „per kieti“ ar nepasiekiami.

    Gimę 26 dieną dažniau apibūdinami kaip ambicingi, disciplinuoti ir orientuoti į rezultatą. Teigiama, kad jie sau kelia aukštus standartus ir to paties tikisi iš kitų, todėl kartais gali atrodyti griežti, reiklūs ar mažiau linkę į kompromisus.

    Gimę 28 dieną numerologijoje neretai pristatomi kaip natūralūs lyderiai, turintys charizmos ir energijos. Tokia laikysena gali daryti stiprų įspūdį aplinkiniams, o kai kuriais atvejais būti klaidingai suprasta kaip arogancija ar noras dominuoti.

    Stiprus savarankiškumas, aiškios ribos ir tiesmukas bendravimas daliai žmonių gali kelti įtampą, ypač jei jie įpratę prie švelnesnės komunikacijos. Tokiais atvejais „bauginantis“ įvaizdis dažniau atspindi stebėtojo reakciją, o ne realią grėsmę ar priešiškumą.

    Jei norisi objektyviau įsivertinti savo bruožus, patikimesnė kryptis būtų psichologiniai modeliai ir specialistų konsultacijos. Numerologines interpretacijas verta vertinti kaip pramoginį turinį, o ne kaip pagrindą sprendimams apie santykius, karjerą ar sveikatą.

  • Švietimo vadovų klubas Druskininkuose: kokių sprendimų ieško mokyklų lyderiai iš visos Lietuvos

    Švietimo vadovų klubas Druskininkuose: kokių sprendimų ieško mokyklų lyderiai iš visos Lietuvos

    Susitikimas Druskininkuose subūrė vadovus

    Druskininkuose surengtas Švietimo vadovų klubo susitikimas, į kurį atvyko mokyklų vadovai iš įvairių Lietuvos savivaldybių. Renginio ašis – šiuolaikinė lyderystė mokykloje, bendruomenės telkimas ir praktiniai sprendimai, padedantys reaguoti į sparčiai kintančius ugdymo poreikius.

    Tokie susitikimai pastaraisiais metais tampa vis svarbesni, nes mokykloms tenka derinti kelias kryptis vienu metu: atnaujintas ugdymo programas, mokinių pasiekimų atotrūkių mažinimą, įtraukties stiprinimą ir mokytojų trūkumo problemą. Vadovų gebėjimas susitarti dėl bendrų taisyklių ir palaikyti komandą tampa ne mažiau reikšmingas nei formali administravimo patirtis.

    Savivaldybės kryptys ir mokyklos patirtis

    Susitikimo metu Druskininkų savivaldybės vicemerė Diana Brown pristatė savivaldybės švietimo kryptis, vykdomus pokyčius ir prioritetus, susijusius su ugdymo kokybe. Akcentuota, kad bendruomeniškumas ir mokyklos kultūra yra viena iš sąlygų, leidžiančių nuosekliai gerinti rezultatus ir mažinti įtampas kasdienėje veikloje.

    Savo patirtimi dalijosi Druskininkų „Atgimimo“ mokyklos direktorė Jolita Petkevičienė, pristačiusi vadovavimo strategijas, kurios padeda išlaikyti aiškią kryptį net esant pokyčių nuovargiui. Aptarta, kaip planuojami sprendimai virsta realiais susitarimais mokytojų kambaryje ir klasėje, o ne lieka dokumentuose.

    Lyderystės iššūkiai: nuo motyvacijos iki kultūros

    Diskusijose daug dėmesio skirta klausimui, kaip mokyklų vadovai gali motyvuoti komandas ir išlaikyti profesinį atsparumą, kai didėja administracinė našta ir lūkesčiai rezultatams. Dalyviai aptarė, kad vienkartinės priemonės dažniausiai neveikia, o ilgalaikį pokytį kuria nuoseklūs susitarimai, aiškūs prioritetai ir reguliarus grįžtamasis ryšys.

    Kalbėta ir apie mokyklos kultūros stiprinimą, kai mokytojai, pagalbos mokiniui specialistai ir administracija veikia kaip viena komanda. Ši tema ypač aktuali įtraukiojo ugdymo kontekste, kai klasėse dažniau susitinka skirtingų poreikių ir patirčių mokiniai, o sprendimų reikia ieškoti greitai ir atsakingai.

    Kas inicijuoja klubą ir kokia jo misija

    Švietimo vadovų klubą inicijuoja organizacijos „Lietuvos Junior Achievement“ ir „Švietimas numeris vienas“. Klubo idėja – sukurti nuolatinę, gyvą erdvę mokyklų vadovams, kur galima tartis dėl sprendimų, dalintis patirtimi ir mokytis iš vadybos praktikų, taikomų ne tik švietime, bet ir kitose srityse.

    Klubinis formatas remiasi savitarpio parama ir praktiniu bendradarbiavimu, kai vadovai gali kartu analizuoti kylančias problemas ir ieškoti veikiančių modelių, pritaikomų skirtingose mokyklose. Druskininkuose vykęs susitikimas tapo dar vienu signalu, kad švietimo lyderystė Lietuvoje vis dažniau suprantama kaip komandinis darbas, o ne vieno žmogaus atsakomybė.

  • Prienų globos namuose aptarta socialinių paslaugų lyderystė: kaip vadovai kuria bendrą kokybės standartą

    Prienų globos namuose aptarta socialinių paslaugų lyderystė: kaip vadovai kuria bendrą kokybės standartą

    Gegužės 21 dieną Prienų globos namuose surengtas Socialinių paslaugų lyderystės ir praktikos forumas, subūręs įvairių savivaldybių socialinių paslaugų įstaigų vadovus. Renginyje dalyvavo Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centro direktorė Dovilė Pašakinskienė ir Klovainių sutrikusio intelekto jaunuolių centro direktorė Aušra Butnorienė.

    Forumą organizavo Socialines paslaugas teikiančių įstaigų vadovų profesinė sąjunga. Pagrindinis renginio tikslas buvo stiprinti vadovų kompetencijas, skatinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir siekti nuoseklesnio socialinių paslaugų kokybės standarto visame sektoriuje.

    Kas šiandien svarbiausia sektoriui

    Diskusijose akcentuota, kad socialinių paslaugų kokybę vis dažniau lemia ne vien finansavimas, bet ir vadybiniai sprendimai: darbuotojų pritraukimas, komandų išlaikymas, paslaugų prieinamumas bei aiškūs procesai. Vadovai dalijosi patirtimi, kaip organizuojant paslaugas suderinti teisės aktų reikalavimus ir realius žmonių poreikius.

    Taip pat aptarti kasdieniai vadovavimo iššūkiai, kylantys dirbant su skirtingų poreikių paslaugų gavėjais ir jų artimaisiais. Pabrėžta, kad paslaugų gavėjo orumas, individualus požiūris ir saugumas išlieka kertiniais kriterijais, nuo kurių prasideda paslaugų kokybė.

    Gerosios praktikos mainai ir bendradarbiavimas

    Renginyje daug dėmesio skirta praktiniams sprendimams, kuriuos įstaigos gali taikyti nedelsiant: nuo vidinių kokybės rodiklių stebėsenos iki darbuotojų mokymų planavimo ir aiškesnio atsakomybių pasidalijimo. Tokie susitikimai vertinami kaip būdas ne tik pasisemti idėjų, bet ir palyginti, kas veikia skirtingose savivaldybėse.

    Pasak renginio dalyvių, bendradarbiavimas tarp įstaigų leidžia greičiau spręsti pasikartojančias problemas ir mažina atotrūkį tarp skirtingų teritorijų teikiamų paslaugų. Tai ypač svarbu, kai socialinės paslaugos turi būti vienodai prieinamos ir suprantamos kiekvienam žmogui, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.

    Kokią naudą mato savivaldybės

    Pakruojo rajono atstovės pabrėžė, kad dalyvavimas tokio pobūdžio forumuose padeda sisteminti sukauptą patirtį ir parsivežti konkrečias įžvalgas kasdienei veiklai. Tikimasi, jog gerosios praktikos pritaikymas prisidės prie socialinių paslaugų kokybės stiprinimo Pakruojo rajone.

    Organizatorių teigimu, vadovų profesinis augimas ir nuolatinis dialogas yra būtina sąlyga kuriant kokybiškas, prieinamas ir žmogui artimas socialines paslaugas. Forumai planuojami ir ateityje, siekiant tęstinio bendrų standartų ir bendradarbiavimo stiprinimo.

  • Šiauliuose startuoja Jaunimo diena: kaip projektas „Žingsnis į pilietiškumą“ įtrauks jaunuolius

    Šiaulių vyskupijos jaunimo centras pradeda įgyvendinti projektą Jaunimo diena „Žingsnis į pilietiškumą“, skirtą miesto jaunimui. Iniciatyvą iš dalies finansuoja Šiaulių miesto savivaldybė, todėl organizatoriai tikisi pritraukti platesnį dalyvių ratą ir užtikrinti tęstines veiklas.

    Projekto tikslas – stiprinti jaunų žmonių pilietiškumą ir bendruomeniškumą, skatinant įsitraukimą į miesto gyvenimą ne vien simboliškai, bet per konkrečias patirtis. Akcentuojami lyderystės, savanorystės įgūdžiai ir socialinė atsakomybė, kurie, anot jaunimo politikos ekspertų, dažniausiai užauga būtent per praktinę veiklą bendruomenėje.

    Dalyviams numatoma pažintis su Šiauliuose veikiančiomis nevyriausybinėmis ir socialinėmis organizacijomis, kad jaunimas geriau suprastų, kaip sprendžiamos realios miestui aktualios problemos. Tokie susitikimai paprastai padeda jaunuoliams aiškiau pamatyti, kur jų pastangos gali duoti apčiuopiamą rezultatą – nuo pagalbos pažeidžiamesnėms grupėms iki aplinkosauginių iniciatyvų.

    Kas vyks Jaunimo dieną?

    Jaunimo dienos metu planuojamas darbas kūrybinėse grupėse, kuriose dalyviai patys generuos idėjas ir ieškos sprendimų vietos bendruomenės iššūkiams. Svarbi programos dalis – refleksija, padedanti įvertinti patirtis ir paversti jas aiškiais asmeniniais bei komandiniais įsipareigojimais.

    Organizatoriai taip pat žada kaupti metodinę ir mokomąją medžiagą, kuri galėtų būti naudojama būsimoms jaunimo iniciatyvoms Šiauliuose. Tokia praktika atitinka pastarųjų metų tendenciją jaunimo projektuose daugiau dėmesio skirti ne vien vienkartiniams renginiams, bet ir tęstinei vertei – turiniui, kurį galima pritaikyti mokyklose, jaunimo erdvėse ar savanoriškose programose.

    Kodėl akcentuojamas pilietiškumas?

    Pilietiškumas šiuolaikiniame mieste vis dažniau siejamas ne tik su domėjimusi politika ar balsavimu, bet ir su kasdieniais veiksmais: savanoryste, pagalba bendruomenės iniciatyvoms, dalyvavimu sprendžiant vietos klausimus. Tokie projektai jaunimui suteikia saugią aplinką išbandyti lyderystę ir suprasti, kaip veikia organizacijos bei partnerystės mieste.

    Šiaulių vyskupijos jaunimo centras kviečia jaunus žmones sekti informaciją ir jungtis prie projekto veiklų. Projekto rengėjai pabrėžia, kad kiekvienas dalyvis gali rasti sau tinkamą vaidmenį – nuo idėjų kūrimo iki konkrečių savanorystės užduočių, o įgytos patirtys gali tapti atspirties tašku tolimesniam įsitraukimui.

    Projektą iš dalies finansuoja Šiaulių miesto savivaldybė.

  • Kataras ir moterų lyderystė: kaip Al Mujadilah centras keičia tikėjimo ir bendruomenės vaidmenį

    Kataras ir moterų lyderystė: kaip Al Mujadilah centras keičia tikėjimo ir bendruomenės vaidmenį

    Al Mujadilah: daugiau nei mečetė

    Katare vis dažniau kalbama apie erdves, kurios vienu metu atliepia tikėjimo, švietimo ir bendruomenės poreikius. Viena ryškiausių tokių iniciatyvų – Al Mujadilah centras ir mečetė moterims, tapę vieta ne tik maldai, bet ir dialogui bei lyderystei.

    Šią kryptį išryškina ir „Qatar in Motion“ pasakojimas, nukreipiantis dėmesį į tai, kaip tikslingai kuriama infrastruktūra gali keisti kasdienį moterų dalyvavimą visuomenės gyvenime. Tokios erdvės pristatomos kaip tiltas tarp dvasinės praktikos ir aktyvaus vaidmens bendruomenėje.

    Švietimas, dialogas ir įgalinimas

    Al Mujadilah veikia kaip platforma, kurioje greta religinių praktikų atsiranda vietos mokymuisi ir diskusijoms. Panašūs centrai regione dažnai siekia ne tik užtikrinti saugią aplinką, bet ir sudaryti sąlygas augti kompetencijoms, kurios praverčia tiek šeimoje, tiek profesinėje veikloje.

    Tokio tipo erdvės paprastai orientuotos į ilgalaikį poveikį: stipresnius ryšius bendruomenėje, didesnį savanorystės mastą ir aiškesnį moterų balsą sprendžiant socialinius klausimus. Praktikoje tai reiškia daugiau renginių, paskaitų, konsultacijų ir susitikimų, kurie padeda telkti bendruomenę.

    Kas keičiasi Katare?

    Kataras pastaraisiais metais kryptingai investuoja į socialinę infrastruktūrą ir švietimą, o moterų vaidmuo šiose diskusijose tampa vis labiau matomas. Nors pokyčiai nevyksta vienodai visose srityse, akcentuojama, kad įgalinimas prasideda nuo galimybės dalyvauti ir būti išgirstai.

    „Qatar in Motion“ epizode vedėja Laila kalbina moteris, kurios savo veikla rodo, kaip tikėjimas gali virsti kasdieniais sprendimais, bendruomeninėmis iniciatyvomis ir lyderyste. Pasakojimo ašis – mintis, kad reprezentacija tampa realia jėga tada, kai jai suteikiama erdvė veikti.

    „Al Mujadilah mums yra vieta, kur tikėjimas, mokymasis ir lyderystė susitinka vienoje bendruomenėje“, – sakė viena iš pašnekovių.

    Šis pavyzdys iš Kataro atskleidžia platesnę tendenciją: religinės ir bendruomeninės erdvės vis dažniau kuriamos taip, kad atlieptų ne tik tradicines funkcijas, bet ir šiuolaikinį poreikį kalbėtis, mokytis bei prisidėti prie visuomenės pokyčių.

  • Druskininkų meras susitiko su jaunimu: ką atsakė apie lyderystę, politiką ir sprendimus miestui

    Druskininkų meras susitiko su jaunimu: ką atsakė apie lyderystę, politiką ir sprendimus miestui

    Druskininkų savivaldybėje įvyko mero Ričardo Malinausko susitikimas su iniciatyvoje „Pasimatuok profesiją gyvai“ ir programoje „Academia Maestro“ dalyvaujančiais jaunuoliais. Diskusijoje daugiausia dėmesio skirta politikai, lyderystei ir tam, kaip priimami sprendimai, keičiantys miestą.

    Susitikime dalyvavę jaunuoliai iš Vilniaus, Jonavos, Druskininkų, Mažeikių, Telšių ir Marijampolės klausė apie mero kelią į politiką, komandos formavimą ir darbą su jaunimu. Aptarti ir asmeniniai pasirinkimai, kurie dažnai nulemia profesinę kryptį bei atsakomybės jausmą bendruomenei.

    „Mano politikos principas paprastas – laikytis duoto žodžio ir dirbti taip, kad pasibaigus paskutinei kadencijai, sutikti žmonės nebėgtų į kitą gatvės pusę, o sustotų pasisveikinti. Jo laikausi jau 26 metus“, – sakė Ričardas Malinauskas.

    Pasak savivaldybės, meras pristatė ir savivaldybės taikomas priemones, kuriomis siekiama skatinti jaunimo užimtumą bei iniciatyvas. Tarp paminėtų krypčių – parama jaunimą įdarbinančiam verslui, mokomosioms mokinių bendrovėms, taip pat tradicija tapę jaunimo apdovanojimai, skirti aktyviausiems jaunuoliams ir jų idėjoms įvertinti.

    Po diskusijos dalyviai įsitraukė į simbolinę miesto puoselėjimo veiklą – prie Druskininkų miesto muziejaus pasodintos 11 sakurų. Savivaldybės teigimu, tai buvo bendrovių „Tobis“ ir „Femina Bona“ iniciatyva, kurią palaikė ir susitikimo dalyviai.

    Sakurų sodinime dalyvavo ir bonsai meno Lietuvoje pradininku vadinamas meistras Kęstutis Ptakauskas. Jis su jaunimu dalijosi įžvalgomis apie medžių simboliką, kantrybę ir augimą, o pati ceremonija tapo proga sustoti ir plačiau pažvelgti į miesto kūrimą kaip ilgalaikį procesą.

    „Academia Maestro“ – metinė programa, suburianti 28 jaunuolius iš visos Lietuvos, tarp jų – ir tris Druskininkų atstovus. Programos organizatoriai akcentuoja, kad gyvi susitikimai su skirtingų sričių lyderiais padeda jaunimui realiau įvertinti profesijų kasdienybę ir sąmoningiau planuoti ateities sprendimus.

    Iniciatyva „Pasimatuok profesiją gyvai“ orientuota į patyriminį mokymąsi, kai jaunuoliai profesijas ir atsakomybes pamato realioje aplinkoje. Tokie susitikimai, pasak organizatorių, skatina kelti daugiau klausimų apie vertybes, lyderystę ir asmeninę kryptį, o ne tik apie konkrečią specialybę.

  • Valensijos „Fresh People“ pritraukė 2,6 mln. eurų: DI lyderystės pagalbininką „Booster“ ves į užsienį

    Valensijos „Fresh People“ pritraukė 2,6 mln. eurų: DI lyderystės pagalbininką „Booster“ ves į užsienį

    Valensijoje įsikūrusi technologijų bendrovė „Fresh People“ pritraukė 2,6 mln. eurų investicijų raundą, kuriuo siekia paspartinti naujos platformos „Booster“ diegimą ir pasiruošti tarptautinei plėtrai. Įmonė akcentuoja, kad jos sprendimas orientuotas į vadovų kasdienį darbą su komandomis ir talentų valdymą, o ne vien administracinių procesų automatizavimą.

    Finansavimo raundui vadovavo rizikos kapitalo fondas Inveready, prie jo prisidėjo Archipiélago Next, Successful Fund ir privatūs investuotojai, tarp jų buvusi BBVA vadovė Paloma Tejada. „Fresh People“ taip pat nurodo, kad prie investicijos prisijungė verslininkai iš Ispanijos ir Meksikos, o Meksika įvardijama kaip viena artimiausių plėtros krypčių.

    DI įrankis vadovams kasdien

    „Booster“ pristatomas kaip DI pagrįstas lyderystės pagalbininkas, skirtas padėti vadovams priimti sprendimus, gerinti komandos dinamiką ir paversti strateginius tikslus aiškiais veiksmais. Bendrovės teigimu, tradiciniai sprendimai dažnai apsiriboja ataskaitomis ir procesų administravimu, o „Booster“ siekia mažinti vadovų kognityvinę apkrovą.

    „Žmonių valdymas neturėtų būti administracinė našta, tačiau šiandien dažnai taip yra“, – sakė „Fresh People“ vadovas José J. Burgos.

    Įmonė tikina, kad įrankis integruojamas į kasdien naudojamas vadovų darbo priemones, kad tikslų kėlimas, grįžtamasis ryšys ir komandos susitarimai vyktų natūraliai, nepridedant naujų užduočių. Tokia kryptis atitinka platesnę rinkos tendenciją, kai DI diegiamas ten, kur vyksta darbas, o ne kuriamos atskiros sistemos, reikalaujančios papildomos disciplinos.

    Kuo išsiskiria „Fresh People“ modelis

    „Fresh People“ įkurta 2020 metais ir savo veiklą grindžia derindama lyderystės metodikas, pokyčių valdymą ir DI platformą, kuri prisitaiko prie vartotojo. Bendrovė teigia sprendžianti dažną organizacijų problemą, kai vadovybės suformuota strategija „nepasiekia“ kasdienių komandų sprendimų ir įpročių.

    Pasak įmonės, jos technologija pritaikoma keliems scenarijams: lyderystės ugdymui, veiklos rezultatų valdymui, komandų efektyvumui ir kultūriniams pokyčiams. Kartu pabrėžiama, kad vien programinės įrangos nepakanka, todėl projektai siejami su veiksmų planais, mokymusi ir klientų sėkmės komandos palaikymu.

    Plėtra ir ankstyvieji rezultatai

    Bendrovė nurodo, kad „Booster“ jau naudoja daugiau nei 2 000 vadovų, o tarp klientų mini Acciona, LaLiga ir Kave Home. „Fresh People“ skelbia, kad DI pritaikymas tikslams kelti padėjo individualių ir komandos tikslų pasiekimą padidinti daugiau nei 45 proc., o darbuotojų kaitą sumažinti 23 proc.

    „Fresh People“ teigimu, naujas finansavimas žymi perėjimą prie „Booster“ kaip pagrindinio produkto ir naujo skaitmeninio ekosistemos centro, per kurį bus konsoliduojamos operacijos ir pasiūlymas klientams. Investuotojai savo ruožtu akcentuoja tikėjimą sprendimais, kurie kuria apčiuopiamą vertę vadovų darbui ir padeda uždaryti atotrūkį tarp strategijos ir jos įgyvendinimo talentų lygmenyje.

    „Ši investicija atspindi mūsų pasitikėjimą komandomis, kurios siekia kurti proveržį aukštos vertės segmentuose, pavyzdžiui, kaip vadovai ir vadovai veda savo komandas“, – sakė Inveready partneris Aniol Brosa.