CP v2

Tag: Mada

  • Mirė „Gap“ bendraįkūrėja Doris Fisher: kaip viena parduotuvė pakeitė JAV kasdienės mados rinką

    Mirė „Gap“ bendraįkūrėja Doris Fisher: kaip viena parduotuvė pakeitė JAV kasdienės mados rinką

    „Gap“ patvirtino netektį

    Drabužių mažmeninės prekybos bendrovė „Gap“ pranešė, kad eidama 94-uosius metus mirė bendraįkūrėja Doris Fisher. Bendrovės teigimu, ji mirė apsupta šeimos, o mirties priežastis nebuvo įvardyta.

    D. Fisher vardas siejamas su viena įtakingiausių JAV kasdienės aprangos transformacijų: nuo paprastų džinsų paieškos iki pasaulinio masto tinklo, formavusio vartotojų skonį kelis dešimtmečius.

    Nuo džinsų paieškos iki imperijos

    „Gap“ ištakos siekia 1969 metus, kai Doris Fisher kartu su vyru Donu Fisheriu San Fransiske atidarė pirmąją parduotuvę. Idėja, kaip pasakoja bendrovė, gimė po nesėkmingų bandymų rasti tinkamai tinkančius džinsus.

    Iš pradžių prekyboje dominavo vyriški „Levi’s“ džinsai ir įrašų juostos, tačiau netrukus „Gap“ tapo baziniu prekės ženklu, padėjusiu sukurti didesnę mažmeninės prekybos grupę. Joje vėliau atsirado ir kiti vardai, tokie kaip „Banana Republic“ bei „Old Navy“.

    Kokia buvo Doris Fisher įtaka

    Bendrovė pabrėžia, kad Doris Fisher beveik keturis dešimtmečius buvo atsakinga už mados asortimentą ir prekių pateikimą, kai verslo plėtrą labiau prižiūrėjo jos vyras. „Gap“ teigimu, būtent ji pasiūlė pavadinimą, siejant jį su kartų atotrūkiu tarp tėvų ir vaikų.

    „Gap“ vadovas Richardas Dicksonas savo pareiškime akcentavo D. Fisher kaip verslo partnerę ir novatorišką verslininkę laikotarpiu, kai moterų vaidmuo kuriant dideles mažmeninės prekybos įmones buvo gerokai retesnis.

    „Nėra nieko, kas prilygtų Doris Fisher“, – sakė „Gap“ generalinis direktorius ir prezidentas Richardas Dicksonas.

    Bendrovės vertinimu, jos indėlis neapsiribojo vien prekių asortimentu: ji prisidėjo prie parduotuvių dizaino, reklaminių kampanijų tono ir produktų vystymo, o tai padėjo „Gap“ tapti vienu atpažįstamiausių kasdienės aprangos vardų JAV.

    Filantropija ir kultūros projektai

    Fisherių šeima taip pat aktyviai rėmė filantropiją ir kultūros iniciatyvas. „Gap“ nurodė, kad pora sukaupė vieną didžiausių privačių modernaus ir šiuolaikinio meno kolekcijų JAV.

    2009 metais šeima pažadėjo San Fransisko šiuolaikinio meno muziejui perduoti daugiau nei 1 100 kūrinių, o Doris Fisher taip pat rėmė švietimo galimybes mažiau privilegijuotiems vaikams, dirbdama KIPP mokyklų tinklo valdyboje.

    Doris Fisher gimė 1931 metais San Fransiske, studijavo ekonomiką Stanfordo universitete ir jį baigė 1953 metais. Bendrovė teigia, kad šeimos filantropines ir verslo kryptis tęs jos trys sūnūs.

  • Filmo Mother Mary premjera: Anne Hathaway grįžta į madą, bet šįkart pasuka į gotišką keistumą

    Filmo Mother Mary premjera: Anne Hathaway grįžta į madą, bet šįkart pasuka į gotišką keistumą

    Du filmai, viena tema

    2026 metais kino žiūrovai sulaukė reto sutapimo: tuo pačiu laikotarpiu pasirodė du filmai, kuriuose pagrindinį vaidmenį atlieka Anne Hathaway, o abiejų istorijos vienaip ar kitaip sukasi apie madą. Vienas jų yra ilgai laukta tąsa Velnio nešioja Prada 2, kitas – gerokai tamsesnis ir mažiau išreklamuotas Mother Mary.

    Nors tęsinys Velnio nešioja Prada 2 turi aiškų pramoginio kino užtaisą, naujasis kūrinys Mother Mary traukia dėl rizikos ir ambicijos. Tai filmas, kuris remiasi ne nostalgija, o drąsia forma ir psichologine įtampa.

    Apie ką pasakoja Mother Mary?

    Mother Mary režisavo David Lowery, anksčiau kūręs skirtingų žanrų filmus – nuo intymios dramos iki mitologinės fantazijos. Šįkart jis pasakoja istoriją apie popžvaigždę Mother Mary, kuri likus trims dienoms iki svarbaus sugrįžimo po mįslingos nelaimės scenoje netikėtai pasirodo buvusios draugės ir dizainerės Sam Anselm namuose.

    Sam, kurią vaidina Michaela Coel, su Mother Mary nebendravo apie 10 metų, o jų kūrybinis išsiskyrimas paliko daug nuoskaudų. Popžvaigždė prašo sukurti suknelę didžiajam pasirodymui, kuri turėtų tapti ne tik sceniniu drabužiu, bet ir jos naujos tapatybės simboliu.

    „Šios metaforos vargina“, – sako Mother Mary.

    Kai mada tampa psichodrama

    Filmas pamažu virsta kamerine psichologine drama, kurioje kūryba, kaltė ir praeities traumos įgauna beveik antgamtišką atspalvį. Kūrybinis procesas čia vaizduojamas kaip emocijų vertimas į audinį, o madą režisierius naudoja ne kaip dekoraciją, bet kaip pasakojimo variklį.

    Lowery scenarijus sąmoningai žodžių pertekliumi balansuoja ant savęs rimtumo ribos: vienus tai atstums, kitiems taps raktu į filmo temą. Religinių nuorodų ir simbolių gausa, personažų santykių įtampa bei vizualinis audinio motyvas kuria atmosferą, kuri labiau primena gotikinę istoriją nei tradicinę muzikos industrijos dramą.

    Hathaway ir Coel tandemas

    Anne Hathaway čia kuria popžvaigždės portretą, kuriame žavesys maišosi su pažeidžiamumu, o didybės siekis – su emociniu sustingimu. Jos Mother Mary primena šiuolaikines popkultūros ikonas, tačiau filmas sąmoningai vengia švarios biografijos logikos ir renkasi vidinę, fragmentišką kelionę.

    Michaela Coel vaidinama Sam yra šalta, tiksli ir kerštinga, bet kartu ir itin žmogiška – ypač tada, kai kūrybinė disciplina susiduria su neatleistomis istorijomis. Šių dviejų aktorių dialogai, nors ir sąmoningai pakylėti, suteikia filmui ašį: tai dviejų žmonių bandymas per kūrybą susitarti su praeitimi.

    Mother Mary vizualinį įspūdį stiprina kostiumų dizainas ir muzikinė dalis, prie kurios prisidėjo Charli XCX ir Jack Antonoff, o dainos filme pateikiamos taip, kad tampa ne intarpais, o istorijos dalimi. Tokie sprendimai atitinka dabartinę kino tendenciją ieškoti ribos tarp koncertinio reginio, psichodramos ir autorinio kino.

    Kodėl šis filmas išsiskiria?

    Pastaraisiais metais kino industrijoje ryškėja priklausomybė nuo tęstinių franšizių, perdirbinių ir iš anksto atpažįstamų prekės ženklų. Tokiose aplinkybėse Mother Mary išsiskiria kaip originalus, sąmoningai keistas projektas, kuriame svarbiausia ne patogus siužetas, o nuotaika ir idėjos.

    Jei renkatės vieną „mados filmą“ iš šio laikotarpio, Mother Mary gali tapti netikėčiausiu pasirinkimu: jis mažiau lengvas, bet palieka daugiau klausimų ir vaizdinių. Tai filmas, kuris ne tiek patinka visiems, kiek įstringa tiems, kuriems svarbi rizika ir autorinis braižas.

  • Brigitte Macron vėl pavergė stiliumi Atėnuose ir Paryžiuje: detalės, kurios išdavė jos triuką

    Brigitte Macron vėl pavergė stiliumi Atėnuose ir Paryžiuje: detalės, kurios išdavė jos triuką

    Prancūzijos pirmoji ponia Brigitte Macron pastarosiomis dienomis vėl atsidūrė dėmesio centre dėl viešuose renginiuose demonstruoto stiliaus. Oficialiuose susitikimuose Atėnuose ir vėliau Paryžiuje ji rinkosi klasiką, tačiau kiekvieną kartą įvaizdį papildė akcentais, kurie patraukė fotografų žvilgsnius.

    Vizito Graikijoje metu susitikime su Graikijos prezidentu Konstantinu Tasulou Brigitte Macron vilkėjo ryškiai mėlyną midi ilgio suknelę. Santūrų siluetą išryškino tamsus, blizgus raštas ties pečių linija, o prie jo priderinti juodi aksesuarai suvienijo visą įvaizdį.

    Kitame programos etape, lankantis Stavroso Niarchoso fondo kultūros centre Atėnuose, ji pasirinko tamsesnę, formalesnę kryptį. Pirmoji ponia pasirodė su juodu aksominiu švarku ir prie jo derančiomis kelnėmis siaurėjančiomis klešnėmis, o avalynė ir rankinė išlaikė tą pačią spalvinę liniją.

    Aksomas Brigitte Macron garderobe nėra atsitiktinis sprendimas: ši medžiaga pastaraisiais sezonais vėl dažniau grįžta į oficialų aprangos kodą, ypač vėsesniais mėnesiais. Ji dažnai renkasi aiškias konstrukcines formas, kurios atrodo tvarkingai kadre ir tinka protokoliniams renginiams.

    Sugrįžus į Prancūziją, balandžio 29 dieną Eliziejaus rūmuose vykusiame priėmime, skirtame sportininkams, atstovavusiems Prancūzijai 2026 metų Milano ir Kortinos žiemos olimpinėse žaidynėse, pirmoji ponia pasirinko tamsiai mėlyną dryžuotą kostiumėlį. Jį sudarė tiesaus kirpimo suknelė iki kelių ir ilgesnis švarkas, o derinį užbaigė klasikiniai juodi aukštakulniai.

    Stiliaus stebėtojai atkreipia dėmesį, kad Brigitte Macron nuosekliai remiasi tais pačiais principais: aiški spalvų paletė, minimalūs, bet prabangiai atrodantys aksesuarai ir siluetai, kuriuose svarbus proporcijų balansas. Net ir keičiantis progoms, ši formulė leidžia išlaikyti atpažįstamą, protokolui tinkantį įvaizdį.

  • Focus.pl atskleidė, kas dabar madoje: grožio tendencijos, kurios keičia apsipirkimą ir įpročius

    Focus.pl atskleidė, kas dabar madoje: grožio tendencijos, kurios keičia apsipirkimą ir įpročius

    Lenkijos portalas Focus.pl skelbia, kad kategorijoje Moda ir uroda daugiausia dėmesio skiriama gyvenimui geru stiliumi ir kasdieniams pasirinkimams, kurie realiai veikia savijautą. Tai apima ne tik drabužius ar kosmetiką, bet ir platesnį požiūrį į rutiną, santykius bei gyvenimo kokybę.

    Redakcija akcentuoja, kad grožio ir mados turinys šiandien vis dažniau persikelia nuo spontaniško pirkimo prie apgalvotų sprendimų. Vartotojai labiau domisi sudėtimis, kilme, patvarumu, o taip pat ieško universalių sprendimų, kurie tinka skirtingoms progoms.

    Tokį pokytį skatina ir skaitmeninė aplinka: trumpi vaizdo formatai, rekomendacijų sistemos bei personalizuotas turinys vis labiau formuoja, ką žmonės perka ir kaip vertina tendencijas. Dėl to mados ir grožio temos dažnai susipina su psichologija, įpročių formavimu bei atsakingu vartojimu.

    Pastaraisiais metais rinkoje matomas ryškus poslinkis į minimalizmą ir ilgaamžiškumą, kai vertinami lengvai derinami drabužiai ir paprastesnės odos priežiūros rutinos. Kartu populiarėja ir individualizacija, kai žmonės ieško ne vieno visiems tinkančio recepto, o sprendimų pagal savo odos būklę, gyvenimo būdą ir biudžetą.

    Focus.pl pabrėžia, kad tokio tipo turinys orientuotas į kasdienybę, o ne vien į podiumo naujienas. Tai reiškia daugiau praktiškų temų apie tai, kaip stilius ir savijauta susiję su namais, kelionėmis, kultūra ir santykiais, bei kaip išsirinkti tai, kas iš tiesų pasiteisina ilgesniam laikui.

  • Ne monetoms ir ne smulkmenoms: kam iš tiesų skirta maža džinsų kišenėlė?

    Ne monetoms ir ne smulkmenoms: kam iš tiesų skirta maža džinsų kišenėlė?

    Maža detalė, kurią mato visi

    Daugumoje džinsų, didžiosios priekinės kišenės viduje, yra dar viena mažytė kišenėlė. Nors ji atrodo dekoratyvi, tai nėra atsitiktinė siūlė ar dizaino kaprizas.

    Ši detalė iki šiol išliko beveik nepakitusi, nes tapo klasikiniu džinsų konstrukcijos elementu. Tačiau jos ištakos yra labai praktiškos ir susijusios su tuo, kaip žmonės gyveno ir ką nešiojosi XIX amžiuje.

    Kaip atsirado mažoji kišenė

    Istoriškai ši kišenėlė buvo kuriama kišeniniam laikrodžiui laikyti. XIX amžiaus pabaigoje tokie laikrodžiai buvo įprastas kasdienis aksesuaras, ypač vyrams, o tvirtas džinsinis audinys buvo vertinamas dėl patvarumo.

    Maža kišenė laikrodį prilaikydavo stabiliai ir apsaugodavo nuo subraižymų, kai šalia būdavo kiti daiktai. Dėl šios priežasties ji angliškai dažnai vadinama laikrodžio kišene, o kai kurių gamintojų aprašymuose minimas ir penktosios kišenės terminas.

    Kodėl ji liko iki šių dienų

    Kišeniniai laikrodžiai iš kasdienybės beveik išnyko, tačiau džinsų konstrukcija tapo mados standartu. Gamintojai dažnai sąmoningai palieka šią detalę kaip tradicijos ir autentikos ženklą, nes būtent tokie atpažįstami elementai kuria klasikinį džinsų siluetą.

    Be to, mažoji kišenėlė vis dar gali būti praktiška, tik jau kitoms smulkmenoms. Žmonės į ją neretai deda raktus, ausines, žiedus ar kitus nedidelius daiktus, kuriuos norisi laikyti atskirai.

    Ką verta žinoti, jei ten laikote monetas

    Nors monetas į šią kišenėlę dėti patogu, jos gali greičiau nudėvėti audinį ir siūles, ypač jei monetų daug arba jos nuolat trinasi vaikštant. Taip pat yra rizika subraižyti kitus šalia esančius daiktus, jei kišenės turinys persimaišo.

    Jeigu norisi išsaugoti džinsus ilgiau, praktiškiau smulkius metalinius daiktus laikyti piniginėje ar atskiroje dėklo tipo kišenėje. Mažąją džinsų kišenėlę verta naudoti tiems daiktams, kuriuos svarbu turėti greitai pasiekiamus ir kurie nėra aštrūs.