Europos automobilių pramonės organizacijos perspėja, kad per švelni Europos Komisijos svarstoma Made in Europe apibrėžtis gali kainuoti iki 350 000 darbo vietų Europos Sąjungoje. Pasak jų, siūlomas 70 proc. vietinės vertės slenkstis ne tik neatspindi realaus tiekimo grandinių paveikslo, bet ir gali sumažinti paskatas investuoti į komponentų gamybą Europoje.
Diskusija vyksta ES stiprinant pramonės politiką ir ieškant būdų, kaip mažinti priklausomybę nuo importuojamų strateginių technologijų, ypač elektromobilių grandinėje. Pramonė pabrėžia, kad vien galutinio automobilio surinkimo vieta neparodo, kur sukuriama didžiausia pridėtinė vertė ir kur iš tiesų išlaikomos darbo vietos.
Kur slypi ginčo esmė?
Komisijos svarstomuose principuose akcentuojama, kad europietišku laikomas produktas, kurio bent 70 proc. vertės sukurta Europoje. Tačiau automobilių sektorius teigia, jog tokia taisyklė, ypač jei ji būtų taikoma pernelyg supaprastintai, gali leisti gaminiams gauti europietišką statusą net tada, kai kritinės dalys ir technologijos vis dar atkeliauja iš už ES ribų.
Pramonės atstovai taip pat atkreipia dėmesį į metodologijos niuansus: automobilis yra sudėtingas produktas, kurio vertę sudaro tūkstančiai detalių, o dalies jų kilmė sunkiai „matoma“ žiūrint tik į galutinį surinkimą. Būtent todėl sektorius siekia, kad vertinant kilmę daugiau dėmesio būtų skiriama komponentams ir kritinėms technologijoms.
„Automobiliai yra itin sudėtingi produktai. Made in Europe apibrėžtis, kuri neatsižvelgia į komponentų gamybos vietą, praleidžia ir Europos darbuotojus“, – sakė CLEPA generalinis sekretorius Benjaminas Kriegeris.
Skaičiai: Europa jau viršija 70 proc.
Konsultacijų bendrovės „Roland Berger“ analizė, kuria remiasi sektoriaus organizacijos, rodo, kad Europa daugelyje sričių jau dabar pasiekia aukštą vietinės vertės lygį. Skaičiuojant pagal Europos Komisijos taikomą metodiką, įkraunamų hibridų (PHEV) atveju europinis turinys siekia apie 89 proc., o baterinių elektromobilių (BEV) apie 83 proc.
Detalesnis pjūvis, kurį cituoja pramonė, rodo, kad PHEV automobiliuose apie 74 proc. vertės sudarantys komponentai gaminami daugiausia Europoje, dar apie 15 proc. reikšminga dalimi pagaminama ES. BEV segmente atitinkami rodikliai siekia apie 68 proc. ir 16 proc., o skirtumus, pasak sektoriaus, lemia ne tiek Europos pajėgumų stoka, kiek konkrečios tiekėjų ir komponentų pasirinkimo strategijos.
Ką siūlo sektorius ir kodėl tai svarbu?
Europos automobilių tiekėjų asociacija CLEPA ir su ja siejamos nacionalinės organizacijos ragina nustatyti ambicingesnes kilmės taisykles ir išlaikyti atskirą 50 proc. ribą kritinėms technologijoms. Prie tokių technologijų priskiriami elektrinių pavarų komponentai, pažangi elektronika ir kitos sritys, nuo kurių priklauso konkurencingumas elektromobilių rinkoje.
Pramonė argumentuoja, kad griežtesni kriterijai galėtų tapti realia investicijų paskata Europoje, ypač kai globalioje rinkoje dalis importuojamos produkcijos konkuruoja su valstybės parama ar dotacijomis. Pasak sektoriaus, taisyklės turi ne tik deklaruoti europietiškumą, bet ir skatinti gamybą, kompetencijas bei darbo vietas kurti būtent ES.
„Stipresnės kilmės taisyklės gali tapti vienu svarbiausių naujos ES pramonės politikos instrumentų, tačiau jų poveikis priklausys ir nuo energijos kainų, reguliavimo paprastinimo bei darbuotojų prieinamumo“, – sakė SDCM vadovas Tomaszas Bębens.
Pramonės atstovai pabrėžia, kad vien reguliavimo nepakaks: konkurencingumą lems ir tai, kaip greitai Europa didins investicijų patrauklumą, mažins veiklos kaštus ir spręs kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo problemą. Vis dėlto Made in Europe apibrėžties pasirinkimas, jų teigimu, taps aiškiu signalu, ar Europa siekia išlaikyti technologijų kontrolę ir pridėtinę vertę, ar rizikuoja likti tik galutinio surinkimo aikštele.
