CP v2

Tag: Mados dizaineriai

  • Johnas Galliano atsitraukė nuo Met Gala retrospektyvos: sprendimą lėmė atsinaujinęs skandalas

    Johnas Galliano atsitraukė nuo Met Gala retrospektyvos: sprendimą lėmė atsinaujinęs skandalas

    Mados dizaineris Johnas Galliano ir Niujorko Metropoliteno meno muziejus nusprendė atsisakyti planuotos retrospektyvinės parodos, kuri turėjo tapti Met Gala renginių dalimi 2027 metais. Muziejus pranešė, kad anksčiau skelbtą projektą pakeis kita, kol kas neįvardyta paroda.

    Paroda buvo sumanyta kaip karjeros apžvalga, pristatanti ryškiausius kūrėjo darbus ir įtaką mados istorijai. Vis dėlto, vos paskelbus apie planus, viešojoje erdvėje kilo kritikos banga dėl dizainerio praeityje išsakytų rasistinių ir antisemitinių pareiškimų.

    Metropoliteno meno muziejaus direktorius ir generalinis vadovas Maxas Holleinas pareiškime teigė, kad sprendimas priimtas po pokalbių su dizaineriu. Pasak muziejaus, abi pusės sutarė nebetęsti projekto dabartinėmis aplinkybėmis.

    „Po ilgų diskusijų su Johnu Galliano kartu nusprendėme nebetęsti šios parodos rengimo“, – sakė Maxas Holleinas.

    Pats Galliano savo paaiškinimą paskelbė socialiniuose tinkluose, nurodydamas, kad sprendimas jam esą buvo sunkus, tačiau, jo vertinimu, šiuo metu toks žingsnis tinkamiausias. Dizaineris dar kartą atsiprašė dėl praeities pasisakymų ir pabrėžė prisiimantis atsakomybę už sukeltą žalą.

    „Visiškai prisiimu atsakomybę už skausmą, kurį praeityje sukėlė mano žodžiai, ypač žydų ir Azijos bendruomenėms, ir man dėl to nuoširdžiai gaila“, – sakė Johnas Galliano.

    Galliano karjera išgyveno ir staigų iškilimą, ir dramatišką nuosmukį. 1990-aisiais jis tapo vienu ryškiausių kūrėjų, vadovavo mados namams Givenchy, o vėliau buvo paskirtas Dior kūrybos vadovu, kur jo teatrališkas stilius ir drąsūs sprendimai tapo epochos simboliu.

    Tačiau 2011 metais dizaineris pateko į skandalą po to, kai viešumoje pasirodė įrašai iš Paryžiaus kavinės, kuriuose jis laidė rasistinius ir antisemitinius įžeidimus. Po šio įvykio jis buvo atleistas iš Dior, o vėliau Prancūzijoje nuteistas dėl viešų įžeidimų, susijusių su kilme, religija, rase ar etnine priklausomybe.

    Viešoji diskusija dėl planuotos parodos atnaujino seną klausimą, kaip kultūros institucijos turėtų vertinti kūrėjų palikimą ir atsakomybę už praeities veiksmus. Pastaraisiais metais muziejai ir didieji renginiai vis dažniau atsiduria dėmesio centre, kai tenka derinti meninę reikšmę su reputacijos rizika ir visuomenės lūkesčiais.

    Sprendimas atsisakyti retrospektyvos buvo palankiai sutiktas dalies kritikų, tačiau kai kurie žydų bendruomenę remiantys atstovai teigė, kad vien parodos atšaukimo nepakanka. Jų vertinimu, vien tik atsitraukimas nuo projekto nepanaikina klausimų, kodėl apskritai buvo svarstoma tokiu būdu pagerbti žmogų, siejamą su antisemitiniais pareiškimais.

    Muziejus kol kas neatskleidžia, kokia paroda pakeis atšauktą projektą ir ar ji bus susijusi su Met Gala tema. Tačiau pats atvejis jau tapo dar vienu ženklu, kad mados ir kultūros pasaulyje reputaciniai klausimai šiandien gali būti tokie pat svarbūs kaip ir kūrybiniai pasiekimai.

  • Lenkų dizainerė Magda Butrym užkariavo Niujorką: NYFW šou, žvaigždės ir naujas butikas

    Lenkų dizainerė Magda Butrym užkariavo Niujorką: NYFW šou, žvaigždės ir naujas butikas

    Niujorko mados savaitėje pristatyta lenkų dizainerės Magdos Butrym kolekcija tapo vienu labiausiai aptariamų sezono įvykių, o pats šou sustiprino jos, kaip tarptautinės mados žaidėjos, statusą. Kolekcija „Natalia“ buvo kuriama kaip kūrybinis dialogas su lenkų konceptualiste ir neoavangardo ikona Natalia LL, todėl ant podiumo susipynė provokacija, moteriškumas ir sąmoningai aštrus estetinis pareiškimas.

    Vizualinėje kalboje ryškiai atsiskleidė Butrym braižas: drąsūs iškirpimai, pabrėžti pečiai ir nuolat grįžtantis rožės motyvas, tapęs atpažįstamu ženklu ant raudonojo kilimo. Šalia permatomų audinių ir šilkų pasirodė ir masyvesnės, struktūriškos detalės, įkvėptos klasikinio vyriško siuvimo bei sunkesnės odos faktūros.

    Pirmose gretose šou stebėjo tarptautinės žvaigždės, o būtent toks dėmesys Niujorke dažnai laikomas signalu, kad prekės ženklas jau peržengė nišos ribas. Tarp svečių minėtos Demi Moore, Kelly Rutherford, Nara Smith ir Anna Lewandowska, kuri pastaraisiais metais nuosekliai palaiko dizainerės kūrybą viešumoje.

    Po podiumo debiuto Niujorke prekės ženklas pratęsė plėtrą JAV: atidarytas nuolatinis butikas Mercer Street gatvėje SoHo rajone. Toks žingsnis mados industrijoje laikomas reikšmingu, nes nuolatinė fizinė erdvė suteikia daugiau kontrolės prekės ženklo patirčiai ir leidžia tiesiogiai stiprinti ryšį su vietos klientais bei stilistų bendruomene.

    Trijų aukštų erdvę suprojektavo Stokholmo studija „Stamuli“, anksčiau kūrusi ir dizainerės saloną Varšuvoje. Interjere sujungtas Niujorko istorinių pastatų industrinis charakteris ir šiltesnė, Vidurio Europos nuotaika, o netikėtu akcentu tapo klasikinis lenkiškas automobilis „Syrena“, sukėlęs nostalgiškų reakcijų socialiniuose tinkluose.

    Magdos Butrym kūriniai jau ne vienerius metus matomi Holivudo ir popkultūros scenoje, todėl Niujorko pasirodymas labiau primena nuoseklios strategijos rezultatą, o ne vienkartinę sėkmę. Jos drabužius yra rinkusios Rihanna, Hailey Bieber, Jennifer Lopez, Dua Lipa, Pamela Anderson ir Natalie Portman, o tokių vardų matomumas dažnai tiesiogiai padidina prekės ženklo paklausą ir žiniasklaidos dėmesį.

    Dizainerė savo namus įkūrė 2014 metais, po darbo mados industrijoje Lenkijoje, kur anksčiau buvo siejama ir su „La Mania“. Nuo pat pradžių ji akcentavo kokybę ir vietinį meistriškumą, ypač audimą bei rankinį siuvinėjimą, o tai tapo svarbia prekės ženklo vertės dalimi tarptautinėje rinkoje.

    Papildomą postūmį globaliam augimui davė ir ryškus žinomų žmonių dėmesys, įskaitant Kim Kardashian, kuri viešai demonstravo dizainerės kūrinius. Naujausias didelis etapas buvo kapsulinė kolekcija su „H&M“, pristatyta 2025 metų kovą, tapusi pirmąja šio mažmeninės mados milžino kolaboracija su lenkų dizainere.

    Niujorko mados savaitės kontekste tokie deriniai kaip stiprus kūrybinis naratyvas, žvaigždžių palaikymas ir reali mažmeninė plėtra vienoje brangiausių pasaulio rinkų dažnai tampa ilgalaikio įsitvirtinimo pagrindu. Butrym atvejis rodo, kad regioninis identitetas ir amato tradicijos gali veikti ne kaip ribojimas, o kaip konkurencinis pranašumas globalioje madoje.

  • Dizaineris Steven Passaro apie DI madoje: kodėl kampanijose nenori keisti modelių ir fotografų

    Dizaineris Steven Passaro apie DI madoje: kodėl kampanijose nenori keisti modelių ir fotografų

    DI madai: galimybės ir ribos

    Paryžiaus mados savaitėje vis dažniau girdimas vardas Steven Passaro kalba apie permainas industrijoje, kur kūryba vis labiau persikelia į skaitmeninę erdvę. Prancūzų ir portugalų kilmės dizaineris teigia, kad DI gali padėti kurti greičiau, tačiau neturėtų tapti pigiu būdu taupyti žmonių darbo sąskaita.

    Jo pozicija ypač aiški kalbant apie mados kampanijas ir fotosesijas. Pasak kūrėjo, didieji prekių ženklai turi biudžetus dirbti su modeliais, fotografais ir stilistais, todėl perėjimas prie DI vien dėl kaštų kelia klausimų dėl atsakomybės ir darbo vietų.

    „Nenoriu modelių keisti DI. Man svarbu suburti žmones, keistis idėjomis ir taip kurti kūrybiškiau“, – sakė Steven Passaro.

    Nuo architektūros iki siluetų

    Passaro kūrybinis kelias prasidėjo nuo architektūros, o ši patirtis persikėlė į jo drabužių kalbą: struktūruoti siluetai, aiškios formos ir įtampa tarp griežtumo bei lengvumo. Dizaineris pasakoja, kad mąstymas trimatėje erdvėje jam natūraliai padėjo pereiti prie drabužio konstravimo.

    Kūrėjas pabrėžia ir kultūrinę drabužio logiką: Vakaruose audinys dažniau kerpamas, kad suformuotų kūną, o Rytuose vyrauja apgaubimo principas. Šių dviejų požiūrių dialogas, anot jo, leidžia kurti skulptūrišką, bet kartu judesį išlaikančią madą.

    Skaitmeninis 3D modeliavimas ir tvarumas

    Skirtingai nei daugelis tradicinių dizainerių, Passaro didelę proceso dalį perkelia į skaitmeninį 3D modeliavimą. Jis teigia, kad tai leidžia per kelias valandas parengti iškarpas ir greičiau priimti sprendimus, o sutaupytą laiką skirti siuvimo meistrystei, kuri ypač svarbi aukštosios mados ir individualaus siuvimo darbuose.

    Virtualūs prototipai, pasak dizainerio, padeda mažinti medžiagų švaistymą ir nebūtinų fizinių pavyzdžių skaičių. Šį metodą pastaraisiais metais vis plačiau renkasi ir kiti rinkos dalyviai, nes jis leidžia greičiau testuoti idėjas, tikslinti siluetą ir planuoti gamybą atsakingiau.

    Greitoji mada ir reguliavimas Europoje

    Interviu metu dizaineris atkreipė dėmesį į itin greitos mados įtaką vartojimo įpročiams. Jo teigimu, vartotojams vis dar trūksta žinių, kaip vertinti drabužio kokybę ir ilgaamžiškumą, todėl itin pigūs gaminiai dažnai tampa brangūs ilgalaikėje perspektyvoje, nes greitai susidėvi.

    Passaro taip pat pabrėžia, kad Europoje vis daugiau diskutuojama apie griežtesnes taisykles itin greitos mados sektoriui. Jo vertinimu, reguliavimas gali tapti svarbiu įrankiu saugant tiek aplinką, tiek žmones, tačiau būtina nepamiršti ir skirtingų pirkėjų finansinių galimybių.

    Ką jis pataria jauniems dizaineriams

    Kalbėdamas apie karjeros pradžią, Passaro ragina neskubėti ir nepasiduoti spaudimui kuo greičiau patekti į didžiuosius leidinius ar mados savaites. Pasak jo, tvarus augimas prasideda nuo aiškaus produkto, auditorijos supratimo ir patikimos komandos.

    Dizaineris pabrėžia, kad verta klausytis grįžtamojo ryšio, bet kartu turėti filtrą, kad kūrybinė kryptis neištirptų triukšme. Jo požiūriu, mados verslas yra maratonas, o ne sprintas, todėl ilgalaikė strategija dažnai svarbesnė už vienkartinį dėmesio pliūpsnį.