Tag: Madridas

  • Karalienė Letizia Madride pasirinko melsvą „BOSS“ kostiumą ir laužė mados taisyklę

    Madride šią savaitę vykstant XXX Iberoamerikos šalių vadovų susitikimui, Ispanijos karalius Filipas VI ir karalienė Letizia priima svečius kaip renginio šeimininkai. Ketvirtadienį, lapkričio 5 dieną, karalienė viešumoje pasirodė ne su vakarine suknele, o su švelniai melsvu kostiumu, prie kurio derino juodus akcentus.

    Toks pasirinkimas patraukė dėmesį ne tik dėl spalvų, bet ir dėl to, kad ilgus metus mados patarimuose kartota taisyklė esą mėlynos ir juodos derinti nereikėtų. Letizia šį stereotipą dar kartą paneigė, o jos įvaizdis tapo viena aptarinėjamų susitikimo detalių.

    Karališkajame El Pardo rūmuose netoli Madrido Letizia susitiko su lyderius lydinčiais asmenimis. Ji dalyvavo pokalbyje apie kovą su prekyba žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais, o vėliau stebėjo du spektaklius, skirtus žmonių su negalia įtraukimui į kultūrinį gyvenimą.

    Išvakarėse karalienė buvo pasirinkusi visai kitą stilių – tamsiai mėlyną „Delpozo“ suknelę su skulptūrišku gėlių motyvu, kurią, kaip nurodoma, iš spintos ištraukė jau ne pirmą kartą. Tačiau ryto renginiams ji pasirinko praktiškesnį, griežtesnių linijų kostiumą.

    Melsvas „BOSS“ kostiumas ir juodi akcentai

    Letizia vilkėtas kostiumas – iš vokiečių prekės ženklo BOSS: švarkas „Asmalla“ ir kelnės „Himia“. Švarkas pailgintas, krenta žemiau klubų, šiek tiek įliemenuotas, su klasikiniais atlapais ir kišenėmis su antkišeniais.

    Didžiausia detalė, traukusi akį, – du juodi švarko sagos, „laužiusios“ vientisą melsvą spalvą. Kelnės – plačiomis, tiesiomis klešnėmis, kurios krenta žemai ir beveik dengia batus, vizualiai ilgindamos siluetą.

    Prie kostiumo karalienė priderino juodą šifoninę palaidinę su ryškia, didele kaklo juosta. Juoda spalva susišaukė su švarko sagomis ir avalyne, todėl derinys atrodė apgalvotas, bet ne per daug formalus.

    Avalynė ir papuošalai – santūrūs, bet apgalvoti

    Stilizuodama įvaizdį Letizia pasirinko juodus lakuotus prancūzų prekės ženklo „Sézane“ aukštakulnius, su dviem dirželiais ant kelties ir maždaug 5 centimetrų pakulne. Šis modelis, kaip minima, yra vienas jos dažniau avimų, o batų ji turi ir kitų spalvų.

    Papuošalai buvo minimalūs: „Coreterno“ žiedas ir nedideli auskarai su melsvais akmenimis, derėjusiais prie kostiumo tono. Plaukai palikti palaidi, su ryškiomis bangomis ir šoniniu skyrimu, o makiaže vyravo rožiniai atspalviai.

    Ne pirmas kartas, kai Letizia derina mėlyną su juoda

    Šį melsvą kostiumą karalienė vilkėjo jau anksčiau: pirmą kartą – 2024 metų gegužės 4 dieną Saragosoje, minint 40-ąsias karaliaus Filipo priesaikos kariuomenėje metines Karo akademijoje. Tąkart, kaip ir dabar, ji melsvą spalvą taip pat derino su juodais elementais.

    Vėliau šis kostiumas buvo matytas ir kituose renginiuose, įskaitant 2024 metų lapkritį vykusį kongresą, skirtą retoms ligoms, bei 2025 metų rugsėjį – kelionėje į Egiptą, kai karališkoji pora vyko valstybinio vizito. Tai pavyzdys, kaip tas pats drabužis gali būti pritaikomas skirtingoms progoms – nuo oficialių susitikimų iki kelionių.

    Pasak straipsnyje minimų ispanų mados apžvalgų, mėlynos ir juodos derinys ilgą laiką laikytas „nesuderinamu“, tačiau Letizia šią taisyklę ignoruoja ne vienerius metus. Tokiu atveju pastelinis melsvas tonas ryškiai kontrastuoja su juoda ir padeda išlaikyti lengvesnę, šiuolaikišką nuotaiką.

  • Madride pristatytas 2026 metų Mirusiųjų dienos altorius: Michoakano motyvai ir Agustín Lara muzika

    Madride pristatytas 2026 metų Mirusiųjų dienos altorius: Michoakano motyvai ir Agustín Lara muzika

    Altorius Madride – devintą kartą

    Madrido Casa de México fondas pristatė 2026 metų Mirusiųjų dienos altorių „Viva la vida!“, kuris kasmet sutraukia daugiausia lankytojų iš visų institucijos parodų. Šių metų instaliaciją sukūrė meksikiečių menininkė Beatriz Redo, o scenografija įkvėpta Michoakano kalnų ir kapinių vaizdinių.

    Parodos erdvė sukurta taip, kad primintų naktinę kelionę po kalnų kapines – tai aliuzija į tradiciją, kai artimieji simboliškai susitinka su išėjusiais šeimos nariais. Lankytojams žadama ne tik vizualinė, bet ir garsinė patirtis, nes pirmą kartą maršrutas per ekspoziciją papildytas muzika.

    Monarchų drugiai ir protėvių atmintis

    Beatriz Redo teigė, kad vienas svarbiausių šio altoriaus simbolių – monarchų drugelis, siejamas su Michoakanu. Šis regionas kasmet sulaukia masinės monarchų drugelių migracijos, kuri sutampa su spalio pabaiga ir lapkričio pradžia, kai minima Mirusiųjų diena.

    „Michoakanas yra Meksikos vieta, į kurią atskrenda monarchų drugeliai, o jų migracija sutampa su spalio pabaigos ir lapkričio pradžios dienomis. Tradicijoje tai siejama su Mirusiųjų diena“, – sakė Beatriz Redo.

    Kai kuriose Michoakano bendruomenėse, tarp jų purépecha ir mazahua, šių vabzdžių pasirodymas miškuose aiškinamas kaip mirusiųjų sielų sugrįžimas. Dėl to drugelis altoriuje tampa ne dekoracija, o pasakojimo ašimi, susiejančia gamtą, atmintį ir ritualą.

    Agustín Lara – šių metų herojus

    2026 metų altorius dedikuotas dainininkui ir kompozitoriui Agustín Lara, gyvenusiam 1897–1970 metais. Jis laikomas vienu ryškiausių Meksikos populiariosios muzikos kūrėjų, o jo repertuare – tokios dainos kaip „Granada“ ir „Solamente una vez“.

    Organizatoriai pabrėžia ir Lara ryšį su Ispanija: kūrėjas buvo sukūręs kūrinį „Madrid“, atspindintį jo asmeninį santykį su šalimi. Altoriaus viršuje kompozitorius pavaizduotas šalia pianino, o figūra sukurta tradicinėmis rankų darbo technikomis.

    Didžiausia šių metų naujovė – muzika, lydinti lankytojus visame maršrute. Skelbiama, kad ekspozicijos kelionę papildys labiausiai atpažįstamos Agustín Lara dainos, kurios sujungia scenografiją ir pasakojimą į vientisą patirtį.

    Rankdarbiai, augintinių altorius ir žinutės artimiesiems

    Ekspozicijoje išskiriamas ir papel picado – tradicinis dekoravimo būdas, kai popierius raižomas ar kaldinamas kuriant ornamentus. Jis Mirusiųjų dienos kontekste interpretuojamas kaip ženklas, kad vėjas ir judesys simboliškai praneša apie atvykstančias sielas.

    „Kai papel picado pakabinamas ir pradeda judėti, tai reiškia akimirką, kai sielos ateina prie altoriaus priimti to, ką joms palikome“, – sakė Casa de México komunikacijos atstovė Citlali Pérez.

    Be pagrindinio altoriaus numatytas maršrutas per meksikietiškos liaudies dailės kūrinius ir papildomas erdves. 2026 metais pirmą kartą pristatomas ir atskiras altorius augintiniams – jis skirtas prisiminti gyvūnus, kurie daugeliui šeimų buvo svarbūs kasdieniai palydovai.

    Dar viena tradicija – galimybė palikti žinutę mirusiems artimiesiems. Pasibaigus parodai, šios žinutės sudeginamos atskiroje ceremonijoje, taip simboliškai užbaigiant atminimo ciklą.

    Datos, laikas ir nemokamas lankymas

    Casa de México skelbia, kad 2026 metų Mirusiųjų dienos altorių galima aplankyti nuo spalio 2 dienos iki lapkričio 8 dienos. Įėjimas nemokamas, tačiau lankymas be išankstinės registracijos vyksta eilės principu ir priklauso nuo užimtumo.

    Taip pat rengiamos trumpos, maždaug 20 minučių trukmės ekskursijos per tris pastato aukštus. Norint dalyvauti ekskursijoje su rezervacija, nurodoma, kad reikia užsiregistruoti institucijos naujienlaiškiui.

    Tradicija, pripažinta pasaulyje

    Meksikos Mirusiųjų dienos tradicija tarptautiniu mastu vertinama kaip gyvas kultūrinės tapatybės reiškinys, jungiantis šeimų atmintį, meną ir ritualus. Altorius šioje tradicijoje suvokiamas ne kaip gedulo ženklas, o kaip ryšio su artimaisiais išraiška.

    UNESCO yra pripažinusi Mirusiųjų dienos tradiciją kaip nematerialųjį žmonijos paveldą. Šis statusas dažnai įvardijamas kaip vienas veiksnių, skatinančių tradicijos matomumą už Meksikos ribų ir įkvepiantis tokias parodas kaip Casa de México Madride.

  • Madrido „Talky“ pritraukė 1,5 mln. eurų: DI mokys nerašytų apskaitos taisyklių įmonėse

    Madrido startuolis „Talky Labs“ pritraukė 1,5 mln. eurų išankstinėje (pre-seed) investicijų fazėje. Lėšos bus skirtos komandos plėtrai, produkto vystymui ir techninės infrastruktūros stiprinimui.

    Sandoris užbaigtas 2026 metais rugsėjį, o prie jo prisidėjo rizikos kapitalo fondai „HelloWorld“, „Silence VC“, „Motive Force“ ir „Aera Capital“ bei grupė privačių investuotojų. Startuolis kuria DI pagrįstą sprendimą, automatizuojantį apskaitą ir finansines operacijas.

    „Prieš dvejus metus tinklaveikos renginyje sutikau savo bendraįkūrėją Jorge Beamonte. Tą naktį paskambinau mamai ir pasakiau, kad ši diena yra svarbiausia mano gyvenime, nes viskas netrukus pasikeis“, – sakė Maximilian Letón.

    „Talky“ idėja paremta praktine įmonių finansų problema: daug apskaitos sprendimų remiasi ne tik teisės aktais ar formaliomis vidaus taisyklėmis, bet ir nerašyta praktika. Ši patirtis dažnai būna išbarstyta el. laiškuose, sutartyse, skaičiuoklėse ir atskirų darbuotojų žiniose.

    Įprasti automatizavimo įrankiai gerai tvarkosi su standartinėmis operacijomis, tačiau nestandartinės sąskaitos ar išimtys dažnai grįžta į rankinį darbą. Tai didina sąnaudas, ilgina uždarymo procesus ir kelia klaidų riziką, ypač kai didelėse organizacijose apdorojami dideli dokumentų srautai.

    Startuolio teigimu, platforma mokosi iš istorinių įmonės apskaitos įrašų ir finansų komandos sprendimų, kad atpažintų, kaip panašios situacijos buvo spręstos anksčiau. Vietoj vien tik iš anksto aprašytų taisyklių sistema išskiria kriterijus ir pritaiko juos naujoms operacijoms.

    Kai DI pritrūksta informacijos arba susiduria su nauju scenarijumi, sistema nukreipia klausimą tinkamam darbuotojui, kad būtų priimtas sprendimas. Taip siekiama sumažinti laiką, kurį apskaitininkai skiria išimčių aiškinimuisi, ir pagerinti sprendimų nuoseklumą.

    „Talky“ nurodo, kad be žmogaus įsikišimo gali apdoroti nuo 86 iki 93 proc. apskaitos dokumentų. Platforma geba nuskaityti sąskaitas, siūlyti korespondencijas, tikrinti mokesčių informaciją, derinti banko operacijas ir perduoti rezultatus į kliento ERP sistemą.

    Įmonė įkurta 2025 metais: vienas bendraįkūrėjų Jorge Beamonte yra vadovas, o Maximilian Letón – veiklos vadovas. Nors komandoje dirba 9 darbuotojai, „Talky“ teigimu, per platformą jau apdorota daugiau kaip 1,8 mln. dokumentų ir suklasifikuota per 2 mlrd. eurų klientų išlaidų.

    „Talky“ investicija įsilieja į platesnę 2026 metais Europoje ryškėjusią DI apskaitos ir finansų operacijų bangą. Rinkoje daugėja sprendimų, kurie siekia automatizuoti ne tik duomenų suvedimą, bet ir sprendimų priėmimą, ypač kontrolės, atitikimo bei išimčių valdymo srityse.

    Artimiausi „Talky“ prioritetai – samdos spartinimas ir produkto diegimas didelėse įmonėse bei finansinių paslaugų organizacijose, kuriose apdorojami dideli sąskaitų ir mokėjimų srautai. Bendrovė taip pat planuoja toliau vystyti platformą kartu su esamais klientais, kad DI geriau perimtų konkrečiai įmonei būdingą praktiką.

  • Madrid gatvėse – tūkstančiai: pensininkai kelia ultimatumą dėl pensijų ir kainų šuolio

    Madrid gatvėse – tūkstančiai: pensininkai kelia ultimatumą dėl pensijų ir kainų šuolio

    Madrido centre šeštadienį į gatves išėjo tūkstančiai žmonių, reikalaujantys didesnių valstybinių pensijų ir aiškesnių garantijų ateities pensininkams. Eitynes organizavo pensininkų judėjimai, o jas rėmė profsąjungos, tarp jų ir CGT.

    Demonstracija pajudėjo nuo Atocha stoties ir per Ispanijos sostinės centrą pasiekė Alcalá gatvės apylinkes. Protestuotojai teigė, kad dabartinės pensijų indeksavimo taisyklės ne visuomet atspindi realų pragyvenimo brangimą, todėl pensijos, jų vertinimu, praranda perkamąją galią.

    Pagrindiniai reikalavimai

    Vienas svarbiausių reikalavimų – pensijų didinimą aiškiai sieti su faktine infliacija, kad išmokos neatsiliktų nuo kainų. Taip pat keliamas tikslas minimalias pensijas priartinti prie minimalaus darbo užmokesčio, kad senatvėje būtų užtikrinamas orus pragyvenimas.

    Proteste akcentuotas ir lyčių pensijų atotrūkis: dalis dalyvių reikalavo priemonių, kurios mažintų moterų ir vyrų gaunamų pensijų skirtumus. Taip pat skambėjo raginimai ginti viešąją pensijų sistemą nuo privatizavimo ir mažinti žmonių priklausomybę nuo privačių kaupimo sprendimų.

    CGT papildomai ragino sudaryti sąlygas anksčiau išeiti į pensiją be finansinių nuobaudų tiems, kurie yra sukaupę bent 35 metų darbo stažą. Kartu reikalauta peržiūrėti pensijų reformas, įgyvendintas nuo 2011 metais, kurios, protestuotojų vertinimu, padidino nesaugumą daliai dirbančiųjų.

    Protestų banga ir sustiprintas saugumas

    Madrido eitynės vyko platesniame Europos kontekste, kai skirtingose šalyse savaitgalį planuotos demonstracijos dėl pragyvenimo kainų, socialinės apsaugos ir politinių sprendimų. Dėl įtampos kai kurios valstybės iš anksto stiprino viešojo saugumo priemones.

    Prancūzijoje, valdžios institucijų duomenimis, protestų dienomis mobilizuota apie 70 000 pareigūnų. Italijoje taip pat pranešta apie sustiprintas pajėgas didžiuosiuose miestuose, ypač Romoje ir Milane, nes institucijos siekė išvengti galimų susirėmimų po ankstesnių neramumų.

    Nors reikalavimai įvairiose šalyse skiriasi, bendra kryptis panaši: visuomenės spaudžia valdžią spręsti pajamų ir išlaidų disbalansą, o pensijų klausimas tampa vienu jautriausių dėl senėjančios Europos demografijos ir didėjančių biudžetų įsipareigojimų.

    Ekspertai pažymi, kad pensijų tvarumą lemia keli veiksniai: dirbančiųjų ir pensininkų santykis, atlyginimų augimas, produktyvumas ir migracijos srautai. Dėl to daugelyje šalių diskutuojama apie indeksavimo modelius, pensinio amžiaus politiką ir papildomo kaupimo vaidmenį, tačiau būtent tokios diskusijos dažnai ir išveda žmones į gatves.

  • „Enzo Ventures“ startuoja su 20 mln. eurų fondu: kaip jis ieškos Pietų Europos įkūrėjų dar pre-seed etape

    Barselonoje ir Madride veikianti rizikos kapitalo bendrovė „Enzo Ventures“ paskelbė pritraukusi antrąjį fondą „Enzo Ventures II“, kurio dydis siekia 20 mln. eurų. Juo ketinama investuoti į ankstyviausios stadijos technologijų startuolius, kuriuos įkūrė Pietų Europos kilmės verslininkai, nepriklausomai nuo to, kurioje šalyje jie plėtoja verslą.

    Naujojo fondo strategija sutelkta į pre-seed etapą, kai įmonės dažnai dar tik formuoja produktą, komandą ir pirmuosius klientus. „Enzo Ventures“ nurodo, kad pradinės investicijos čekiai sieks maždaug nuo 250 000 iki 600 000 eurų, o sprendimai bus priimami greitai, be ilgo investicinio komiteto proceso.

    Fondas dvigubėja, konkurencija auga

    „Enzo Ventures II“ yra dvigubai didesnis už pirmąjį įmonės fondą, kuris buvo 10 mln. eurų ir pradėjo investuoti 2023 metais. Pasak bendrovės, ankstesnio fondo investuotojai daugiausia grįžo ir į antrąjį, dalis jų padidino įsipareigojimus, o kapitalas sutelktas iš šeimos biurų Ispanijoje, Europoje ir Meksikoje.

    Fondo startas sutampa su platesne Pietų Europos ankstyvos stadijos investicijų banga, kai rinka ieško naujų komandų dar iki didesnių etapų finansavimo. Tokia aplinka didina konkurenciją dėl stipriausių įkūrėjų, todėl fondai vis dažniau deklaruoja tikslą būti pirmaisiais instituciniais investuotojais.

    Kas yra fondo taikinys?

    „Enzo Ventures“ pabrėžia, kad klaida vertinant regioną yra manyti, jog galimybės apsiriboja tik Pietų Europoje registruotomis įmonėmis. Fondas orientuojasi į įkūrėjus iš tokių technologinių centrų kaip Barselona, Madridas, Milanas ar Lisabona, bet įmonės gali būti kuriamos ir Londone, Paryžiuje, Niujorke ar San Franciske.

    „Viena didžiausių klaidų analizuojant rizikos kapitalą Pietų Europoje yra galvoti, kad galimybė apsiriboja regiono įmonėmis. Mes manome priešingai: dalis geriausių įkūrėjų kurs iš San Francisko, Londono ar Ciuricho, o mūsų darbas yra juos rasti anksčiau, nei kas nors sužinos jų vardus“, – sakė vienas iš fondo vadovų Edgaras Vicente.

    Skelbiama, kad fondas jau spėjo atlikti tris pirmąsias investicijas, tarp jų ir į Londone įsikūrusią medicinos technologijų bendrovę „Cori Clinical“. Dar dvi investicijos, susijusios su komandomis Madride ir Ciuriche, planuojamos pristatyti vėliau.

    DI startuoliai ir rezervas tolesniems etapams

    Pastaraisiais metais rinkoje ypač išryškėjo DI sprendimus kuriančių startuolių patrauklumas, tačiau ankstyvoje stadijoje investuotojams svarbiausia tampa ne madinga etiketė, o komandos gebėjimas greitai kurti produktą ir rasti aiškų pritaikymą. „Enzo Ventures“ portfelyje minimos įmonės, dirbančios su DI taikymais, taip pat reguliacinės atitikties ar skolų valdymo modernizavimu.

    „Enzo Ventures“ teigia, kad be pradinės investicijos planuoja numatyti kapitalą ir vėlesniems finansavimo etapams toms portfelio įmonėms, kurios rodo spartų progresą. Taip pat numatoma naudoti specialios paskirties investicines struktūras, kai atsiranda papildomos galimybės dalyvauti sekančiuose finansavimo raunduose.

    „Pirmasis fondas buvo apie įrodymą, kad galime rasti įkūrėjus labai anksti. Antrasis fondas nėra strategijos keitimas, o galimybės tą pačią formulę taikyti didesniu mastu, su geresne prieiga ir per trejus metus išmoktomis pamokomis“, – sakė vienas iš fondo įkūrėjų Ivánas Fernándezas Lucasas.

  • Madrido Puerta del Sol palapinių stovykla tęsiasi trečią savaitę: nuovargis auga, bet ryžtas nemažėja

    Madrido Puerta del Sol palapinių stovykla tęsiasi trečią savaitę: nuovargis auga, bet ryžtas nemažėja

    Madrido centre, Puerta del Sol aikštėje, būsto teisių protesto stovyklai perkopus dvi savaites, vis labiau matyti dalyvių nuovargis. Žmonės kalba apie bemieges naktis, higienos iššūkius ir kasdienybę po atviru dangumi, tačiau pabrėžia, kad bendruomeniškumas kol kas laiko visą akciją.

    Aikštėje, kur nuolat vaikšto turistai ir smalsūs praeiviai, protestuotojai yra įsirengę nedidelę „miesto mieste“ struktūrą. Tentai ir tentai nuo lietaus tapo laikina pastoge, o viduje veikia savanorių koordinuojamos erdvės maistui, pagalbai ir tvarkai palaikyti.

    Stovyklos kasdienybė paremta tarpusavio pagalba: dalijamas maistas, rūšiuojamos atneštos priemonės, prižiūrimos bendros zonos. Protestuotojai teigia sulaukiantys savanorių medikų ir teisininkų pagalbos, o svarbiausiu akcentu įvardija emocinę paramą tiems, kuriems situacija tapo asmeniškai itin skaudi.

    „Esame labiau pavargę, bet kartu ir geriau susiorganizavę, ir labiau tikintys, kad mus išgirs“, – sakė vienas iš protesto dalyvių Nacho.

    Kartu su ryžtu auga ir praktiniai iššūkiai. Protestuotojai neturi nuolatinių tualetų, kalba apie atliekų surinkimo sunkumus, o naktimis pasitaiko vagysčių. Stovyklos atstovai tvirtina, kad tvarkai palaikyti sudaryta savanorių grupė, o kritika dėl higienos, jų teigimu, dažnai ignoruoja realias sąlygas, kuriomis žmonės gyvena aikštėje.

    Įtampa kyla ir politiniame lygmenyje. Madrido regiono valdžia toliau siekia, kad stovykla būtų iškeldinta, argumentuodama viešosios tvarkos ir erdvės naudojimo klausimais. Vietos valdžios atstovai yra pareiškę ketinantys išnaudoti teisinius kelius, nors teismas anksčiau buvo atmetęs prašymą leisti iškeldinimą.

    Protestuotojai taip pat atmeta dalį viešojoje erdvėje skambančių kaltinimų dėl tariamai radikalių grupių buvimo aikštėje. Jie aiškina, kad įvairūs simboliai, matomi stovykloje, kai kuriems reiškia solidarumą su civiliais konflikto zonose, o ne paramą smurtui.

    Stovyklos pagrindinis reikalavimas nesikeičia: įperkamas ir orus būstas. Protesto dalyviai pabrėžia, kad net turint darbą Madride vis dažniau nepakanka pajamų išsinuomoti butą dėl aukštų nuomos kainų, išankstinių įmokų ir griežtų reikalavimų, kuriuos taiko dalis nuomos tarpininkų.

    Jie taip pat kritikuoja tendenciją būstus skaidyti į kambarius atskirai nuomai, nes tai, pasak jų, dar labiau kelia kainas ir mažina galimybes šeimoms ar pavieniams nuomininkams rasti normalų būstą. Protestuotojai sako, kad stovykla yra spaudimo priemonė, siekiant konkrečių sprendimų, o likti aikštėje ketina tol, kol bus pasiektas susitarimas arba aiškiai matoma pažanga.

    Kada protestas baigsis, aiškios datos kol kas nėra. Organizatoriai teigia, kad sprendimai bus priimami bendru susirinkimu, atsižvelgiant į tikslus ir derybų perspektyvą. Puerta del Sol kasdien toliau veikia kaip protesto, savanorystės ir nuolatinio miesto srauto susikirtimo taškas, kuriame nuovargis jaučiamas, bet pasitraukimo nuotaikų kol kas nėra.

  • Muzikinių rezidencijų bumas Europoje: bilietų kainas kelia kelionės ir paslėpti mokesčiai

    Muzikinių rezidencijų bumas Europoje: bilietų kainas kelia kelionės ir paslėpti mokesčiai

    By&nbspChristina Thykjaer
    Published on

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Share
    Close Button












    Musical residencies are on the rise in Europe for major pop stars, but costs are increasingly being heaped upon audiences with travel, accommodation and extras pushing up ticket prices, according to Spanish consumer rights group FACUA.

    For decades, Las Vegas made musical residencies part of its identity. Instead of taking a show from city to city, major artists would stage the same production in a single venue for weeks or even months, and it was the audience who travelled to see it. Europe is now beginning to experiment with a similar formula.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    Madrid is one of the most visible examples of this transformation. Shakira has headlined a 12-date residency in a temporary venue, the Shakira Stadium, set up at Iberdrola Music in Villaverde. Bad Bunny has concentrated ten concerts at the Riyadh Air Metropolitano as part of his tour, while Dani Martín has become the first artist to develop a residency at Madrid’s Movistar Arena.

    The phenomenon goes beyond Spanish and Latin American performers. Other international stars such as Céline Dion, Adele and Ariana Grande have also been linked, in different ways, to formats that group several performances in the same European city. The result is a major change in the relationship between artist, city and audience.

    FILE: Celine Dion performs during the opening concert of her residency 'Celine Dion Paris 2026' on the outskirts of Paris on 12 September 2026.

    FILE: Celine Dion performs during the opening concert of her residency ‘Celine Dion Paris 2026’ on the outskirts of Paris on 12 September 2026.
    AP/Aurelien Morissard

    For Rubén Sánchez, secretary-general of consumer rights group FACUA, this formula “does not benefit the public”. He believes that concentrating performances allows the industry to cut costs by using the same venue for longer, while forcing many spectators to take on additional expenses.

    “It is not the same for all the shows to be held in Madrid as for there to be a tour of different cities in Spain,” Sánchez explains. On top of the ticket price can come transport, accommodation, food and other costs linked to the trip.

    More dates, but also more expenses

    Residencies can increase the number of tickets available by offering several chances to see the same artist. However, for those who live far from the chosen city, the real cost of attending can be considerably higher.

    Sánchez believes it will be the public’s response that ultimately determines the future of the model. If fans are willing to travel and absorb those extra costs, he thinks it is likely that more residencies will appear. If there is a backlash that translates into lower ticket sales, the industry may reconsider its strategy.

    “The success or failure of the new model will depend on the mass reaction of users,” he says.

    FILE: Bad Bunny arrives at the Schiaparelli womenswear Haute Couture Autumn/Winter 2026-2027 collection, presented in Paris on Monday 6 July 2026.

    FILE: Bad Bunny arrives at the Schiaparelli womenswear Haute Couture Autumn/Winter 2026-2027 collection, presented in Paris on Monday 6 July 2026.
    Credit: AP/Emma Da Silva

    The issue of the final price

    FACUA also warns of another problem linked to ticket sales: the lack of clarity over how much consumers end up paying. Sánchez is particularly critical of the so-called “booking fees” added during the purchasing process. For FACUA, the advertised price should include all compulsory costs from the outset.

    “From the very first minute, from the very first screen, from the first advert, they have to say what the ticket price is,” he insists. On top of that comes the resale market. FACUA argues that resale should only be allowed on a non-profit basis, for instance when a consumer who cannot go sells their ticket to someone else. The organisation is calling for tighter regulation of resale aimed at making a profit.

    The consumer will have the final say

    The model emulates Las Vegas because it turns the concert into a destination. For host cities, thousands of fans can generate business for hotels, restaurants, transport and shops. For consumers, however, it means shouldering a larger share of the cost and the logistics.

    Sánchez believes it is still too early to know whether residencies will become established in Europe. The key will be whether audiences accept this new equation: more chances to see a major artist, but also a greater likelihood of having to travel and spend more to do so.

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Read more

  • Madride atidarytas „Casa de México“ 2026 metų Mirusiųjų dienos altorius: Michoakano motyvai ir Agustín Lara

    Madride atidarytas „Casa de México“ 2026 metų Mirusiųjų dienos altorius: Michoakano motyvai ir Agustín Lara

    Madrido „Casa de México“ fondas pristatė devintąją Mirusiųjų dienos altoriaus ekspoziciją, kuri kasmet sutraukia daugiausia lankytojų. 2026 metų instaliacija pavadinta „Viva la vida!“ ir skirta meksikiečių kompozitoriaus Agustín Lara atminimui.

    Šių metų altorių sukūrė Meksikos menininkė Beatriz Redo, o scenografija įkvėpta Michoakano kalnų ir kapinių vaizdinių. Ekspozicija lankoma nemokamai nuo spalio 2 dienos iki lapkričio 8 dienos.

    Altorius, paremtas Michoakano simboliais

    Instaliacija atkuria kalnų kapines Michoakane naktį per Mirusiųjų dieną, kai šeimos tradiciškai susirenka simboliškai susitikti su mirusiųjų artimųjų atminimu. Altoriuje svarbi vieta skiriama ryškioms spalvoms, rankdarbiams ir atminimo detalėms.

    Beatriz Redo pasakojo, kad norėjo ypatingai pagerbti monarchinį drugelį, kuris laikomas vienu ryškiausių regiono simbolių. Jo migracija rudenį sutampa su Mirusiųjų dienos laikotarpiu, todėl Michoakano tradicijose drugelių sugrįžimas neretai siejamas su išėjusiųjų sielų sugrįžimu.

    Agustín Lara atminimas ir muzikinė kelionė

    Altorius dedikuotas Agustín Lara, vienam žymiausių XX amžiaus Meksikos kūrėjų, kurio dainos išpopuliarėjo ir už Lotynų Amerikos ribų. Jo kūryboje ryškus ryšys su Ispanija, o daina apie Madridą tapo vienu atpažįstamiausių kūrinių.

    Viršutinėje altoriaus dalyje Lara vaizduojamas kaip popieriaus masės kaukolės figūra šalia pianino, kurį sukūrė amatininkai Raimundo Amezcua ir Marta Linares. Organizatoriai pabrėžia, kad šiemet lankytojų maršrutą pirmą kartą nuosekliai lydės kompozitoriaus muzika, kuri sustiprina vizualinę patirtį.

    Rankdarbiai, simbolika ir naujas altorius augintiniams

    Ekspozicijoje akcentuojamas ir papel picado, tradicinis dekoratyvinis popieriaus karpinių amatas, dažnai naudojamas šventėse. Mirusiųjų dienos kontekste jis simbolizuoja vėjo judesį ir, pagal tikėjimus, momentą, kai sielos pasiekia auką.

    „Kai papel picado pakabinamas ir pradeda judėti, tai laikoma ženklu, kad sielos atėjo prie altoriaus priimti aukos“, – sakė „Casa de México“ komunikacijos atstovė Citlali Pérez.

    Be pagrindinės instaliacijos, lankytojams siūloma apžiūrėti ir kitas liaudies meno erdves bei papildomus altorius. 2026 metais atsirado naujovė – atskiras altorius augintiniams, skirtas prisiminti naminius gyvūnus, kurie buvo svarbi šeimos dalis.

    Taip pat įrengta vieta, kur lankytojai gali palikti žinutę mirusiems artimiesiems. Pasibaigus ekspozicijai, šios žinutės, organizatorių teigimu, sudeginamos atskiros ceremonijos metu.

    Šventė plečiasi už fondo ribų

    „Casa de México“ iniciatyva Mirusiųjų dienos altoriai pristatomi ne tik pačios institucijos erdvėse. Bendradarbiaujant su Madrido miesto savivaldybe, mieste numatyti keli papildomi altoriai, veiksiantys nuo spalio 23 dienos iki lapkričio 2 dienos.

    Organizatoriai taip pat nurodo, kad altorius numatytas ir Santanderyje, naujai atidarytame kultūros centre, taip siekiant Meksikos tradicijas priartinti platesnei auditorijai Ispanijoje.

    Unesco pripažinta tradicija

    Mirusiųjų dienos tradicija Meksikoje yra pripažinta Unesco nematerialiuoju žmonijos kultūros paveldu. Ši šventė siejama su ikikolumbinėmis tradicijomis, o altorius laikomas ne gedulo, bet atminties ir ryšio tarp kartų išraiška.

    Altoriai dažniausiai kuriami iš nuotraukų, žvakių, gėlių ir mirusiajam reikšmingų daiktų. Šios detalės padeda pasakoti asmeninę istoriją ir išlaikyti gyvą artimųjų atminimą.

    Datos ir lankymo tvarka

    2026 metų Mirusiųjų dienos altorių „Casa de México“ Madride galima aplankyti nuo spalio 2 dienos iki lapkričio 8 dienos. Įėjimas nemokamas, o lankymas vyksta eilės tvarka, atsižvelgiant į užimtumą.

    Organizatoriai nurodo, kad galimos ir trumpos ekskursijos su gidu, kurių metu apimamos kelios pastato erdvės. Dalis apsilankymų gali būti organizuojama su išankstine registracija.

  • Prado ir Rijksmuseum susivienijo dėl moterų meno istorijoje: 2027 startuoja stipendija, 2029 – paroda

    Prado ir Rijksmuseum susivienijo dėl moterų meno istorijoje: 2027 startuoja stipendija, 2029 – paroda

    Madrido Prado muziejus ir Amsterdamo Rijksmuseum paskelbė apie strateginę partnerystę, kurios tikslas – iš naujo įvertinti moterų vaidmenį meno istorijoje ir bendrą Ispanijos bei Nyderlandų kultūrinį palikimą. Abi institucijos siekia, kad moterų menininkių, mece­načių ir istorinių asmenybių indėlis jų kolekcijose būtų matomas ne fragmentiškai, o sistemiškai.

    Pagrindinis susitarimo akcentas – tarptautinė podoktorantūros stipendija, kuri startuos 2027 metais. Tyrėjas dirbs su abiejų muziejų rinkiniais ir gilinsis į moterų vaidmenį Habsburgų epochoje, o rezultatai turėtų tapti pagrindu būsimiems muziejų projektams.

    „Tai ne tik apie tai, kad rodytume daugiau moterų menininkių. Tai apie tai, kad keistume patį būdą, kaip žiūrime į meno istoriją“, – teigiama bendrame Prado muziejaus ir Rijksmuseum pareiškime.

    Numatoma, kad atrankos į stipendiją procesas prasidės 2026 metų spalį, o pati programa startuos 2027 metų rugsėjį. Sukauptos įžvalgos ir atradimai turėtų kulminuoti didelėje parodoje Rijksmuseum erdvėse 2029 metais.

    Partnerystė remiasi iniciatyvomis, kurias muziejai jau vykdė atskirai. Prado muziejuje plėtojamas projektas El Prado en Femenino, kuriame daugiau dėmesio skiriama anksčiau paraštėse likusioms kūrėjoms ir istoriniams moterų vaidmenims, o 2026 metų rudenį planuojama paroda apie Austrijos Marianą.

    Rijksmuseum nuo 2021 metų įgyvendina projektą Women of the Rijksmuseum: jo metu analizuojami šimtai kūrinių, tikslinami autoriai, proveniencijos ir kontekstai, o katalogas pildomas menininkių darbais, kurie ilgą laiką buvo nepakankamai įvertinti. Tarp dažniau minimų pavyzdžių – Gesina ter Borch, Maria van Oosterwijck ir Marlow Moss.

    Muziejai pabrėžia, kad bendras tyrimų modelis leis ne tik papildyti ekspozicijas naujais vardais, bet ir peržiūrėti interpretacijas, kuriose moterų indėlis dažnai būdavo paliekamas paraštėse. Praktikoje tai reiškia gilesnį darbą su archyvais, kūrinių atribucijomis, mecenatystės istorija ir socialinėmis aplinkybėmis, lėmusiomis, kas pateko į kanoną.

    Toks dviejų didžiųjų Europos institucijų žingsnis atspindi platesnę muziejų sektoriaus tendenciją: kolekcijų perrašymą ne „pridedant“ kelis trūkstamus vardus, o pertvarkant pasakojimą taip, kad jis tiksliau atspindėtų istorinius vaidmenų pasiskirstymus. 2029 metais planuojama paroda turėtų tapti vienu ryškiausių šios partnerystės rezultatų ir testu, kaip nauji tyrimai pakeičia tai, ką žiūrovai mato salėse.

  • Woody Alleno filmas Madride: filmavimą rems 3 mln. eurų viešų lėšų, bet ginčai niekur nedingo

    Woody Alleno filmas Madride: filmavimą rems 3 mln. eurų viešų lėšų, bet ginčai niekur nedingo

    JAV režisierius Woody Allenas Madride pristatė savo naują, 51-ąjį karjeros filmą, kurio filmavimai planuojami nuo spalio 5 dienos. Projektas bus filmuojamas daugiausia Ispanijos sostinėje ir Aranchueze, o didelė techninės komandos dalis turėtų būti vietos specialistai.

    Filmo gamybą parėmė Madrido miesto savivaldybė ir Madrido regiono valdžia. Abi institucijos pagal rėmimo sutartis, siejamas su miesto viešinimu, skiria po 1,5 mln. eurų, iš viso 3 mln. eurų.

    Bendras filmo biudžetas siekia apie 12 mln. eurų, todėl viešasis finansavimas sudaro maždaug ketvirtadalį visos sumos. Tokia proporcija Ispanijoje vėl kaitina diskusijas, kur baigiasi kultūros skatinimas ir prasideda politinė reklama bei reputacinė rizika.

    Ko reikalaujama mainais?

    Rėmimo sąlygose numatyta, kad Madridas turi atsispindėti filmo pavadinime, o pats miestas ekrane privalo būti lengvai atpažįstamas. Savivaldybė aiškina, kad tikslas yra stiprinti Madrido tarptautinį žinomumą kaip kultūros, turizmo ir kino gamybos krypties.

    Tokie susitarimai Ispanijoje dažniausiai įforminami kaip rinkodaros ir rėmimo sandoriai, kai viešos lėšos naudojamos teritorijos įvaizdžiui kelti. Vis dėlto praktikoje būtent skaidrumas ir realiai išmatuojama nauda tampa pagrindiniais klausimais, kai finansuojami didelio matomumo projektai.

    Apie filmą ir kūrybinį kontekstą

    Filmas kol kas neturi galutinio pavadinimo ir viešai minimas kaip darbinis projektas. Skelbiama, kad tai bus šiuolaikinė komedija, kurioje persipins romantika, intriga ir neištikimybės tema, o veiksmas bus kuriamas diplomatinėje aplinkoje.

    Aktorių komandoje minimi Alexi Wasser, Jemima Kirke, Peter Vives, Marton Csokas ir Jakob Oftebro. Filmavimai turėtų trukti apie šešias savaites ir apimti daugiau nei 30 lokacijų Madride bei Aranchueze.

    Pristatymo metu režisierius buvo klausinėjamas ir apie aktualijas mieste, įskaitant protestus, susijusius su būsto krize. Jis pabrėžė nesiekiantis kurti politiškai angažuoto kino ir sakė, kad jo filmai dažniausiai sukasi apie santykius bei asmenines dilemas.

    „Aš nesu režisierius, kuriam svarbiausia politinės idėjos, labiau domiuosi žmonių santykiais“, – sakė Woody Allenas.

    Kartu jis teigė esantis rimtai susirūpinęs kraštutinių ideologijų stiprėjimu ir akcentavo, kad visada tam prieštaravo. Tokie pareiškimai dera su jo pastarųjų metų viešais pasisakymais, kai kūrėjas stengiasi vengti tiesioginių politinių diskusijų, bet vis tiek reaguoja į bendras tendencijas.

    Ginčai, kurie seka iš paskos

    Naujas filmas vėl priminė ilgai trunkančias kontroversijas, lėmusias nevienareikšmį režisieriaus vertinimą. Plačiausiai aptariami kaltinimai dėl galimo seksualinio išnaudojimo, kuriuos dar 1990-aisiais išsakė jo įdukra Dylan Farrow, o pats režisierius juos nuolat neigė.

    Viešai pabrėžiama, kad dėl šių kaltinimų jis nebuvo formaliai teisiamas. Vis dėlto ši tema atgijo #MeToo laikotarpiu ir po dokumentinės serijos „Allen v. Farrow“ pasirodymo, kai dalis industrijos atstovų nuo režisieriaus atsiribojo.

    Dar viena nuolat minima istorija susijusi su jo santykiais su Soon-Yi Previn, Mia Farrow įdukra. Santykiai tapo vieši 1992 metais, o 1997 metais pora susituokė Venecijoje, jų amžiaus skirtumas siekė 35 metus.

    Madride pristatydamas naują projektą, režisierius vėl užsiminė apie galimą pasitraukimą iš kino. Tačiau kartu pripažino, kad filmavimas šiame mieste pasirodė per daug viliojantis, kad idėjos būtų atsisakyta.