CP v2

Tag: Magdeburgo teisės

  • Jurbarko ištakos ir lūžiai: nuo kryžiuočių Georgenburgo iki miesto su Magdeburgo teisėmis

    Kaip atsirado Jurbarkas?

    Jurbarko vardo ištakos siejamos su kryžiuočių žygiais į Lietuvą ir jų bandymais įsitvirtinti prie Nemuno. Istoriniuose šaltiniuose minima, kad 1259 metais Karšuvos srityje, Švento Jurgio kalne, buvo pastatyta pilis, kuri turėjo tapti atramos tašku kovose su lietuviais.

    Pilis buvo pavadinta Georgenburgu, o jos vieta siejama su kalvomis prie Mituvos žiočių, dešiniajame Nemuno krante. Tokia lokacija buvo strategiškai patogi, nes leido kontroliuoti vandens kelią ir apylinkių judėjimą.

    Nuo Georgenburgo iki Jurgenburgo

    Po pralaimėjimo prie Durbės 1260 metais kryžiuočių įtaka regione susvyravo, o Georgenburgo įgula pasitraukė Klaipėdos link. Teigiama, kad pilis buvo sunaikinta, o teritorija kurį laiką liko be nuolatinės ordino atramos.

    1336 metais kryžiuočiai sugriautą pilį atnaujino ir pavadino Jurgenburgu. Tai atspindėjo nuolatinę ordino pastangų bangą sugrįžti į Nemuno prieigas ir išlaikyti spaudimą Lietuvos žemėms.

    Priklausomybė Lietuvai ir miesto teisės

    Po Melno sutarties 1422 metais Jurgenburgas atiteko Lietuvai, o Jurbarkas ilgainiui įsitvirtino kaip karališkasis dvaras. Šis statusas reiškė, kad vietovė tapo svarbi administraciniu ir ūkiniu požiūriu, o jos raida vis labiau siejosi su valstybės valdymo struktūromis.

    1611 metais Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Zigmantas III Jurbarkui suteikė Magdeburgo teises ir herbą su trimis baltomis lelijomis raudoname skyde. Magdeburgo teisės paprastai reikšdavo didesnę savivaldą, aiškesnę miesto valdžios struktūrą ir stipresnes sąlygas prekybai bei amatams augti.

    Vėlesniais laikotarpiais Jurbarko raidą, kaip ir daugelio Lietuvos miestų, veikė geopolitiniai lūžiai. Nuo 1795 iki 1915 metų, Lietuvą okupavus carinei Rusijai, Jurbarkas priklausė Kauno gubernijai ir tapo vakariniu imperijos pakraščiu.

    Pirmojo pasaulinio karo metais miestas buvo okupuotas kaizerinės Vokietijos. Atkūrus Lietuvos valstybę 1918 metais, Jurbarkas įėjo į Raseinių apskrities administracinę sistemą, o vėliau, keičiantis šalies teritoriniam valdymui, tapo rajono centru.

    Nuo 1995 metų Jurbarkas priskiriamas Tauragės apskričiai. Šiandien miesto istorijoje aiškiai matyti keli kertiniai etapai: ordino pilių epizodas, įsitvirtinimas Lietuvos valstybės struktūroje, Magdeburgo teisės ir modernūs administraciniai pokyčiai.

  • Ukmergės 693-iasis gimtadienis startavo Pilies parke: vėliava, salvė ir svečiai iš 9 šalių

    Gegužės 22 dienos vakarą Ukmergės Pilies parkas tapo pagrindine 693-iojo miesto gimtadienio šventės scena. Atidarymo renginyje susipynė istorinė simbolika, bendruomenių įsitraukimas ir oficialūs sveikinimai, pažymėję kelių dienų šventės pradžią.

    Šventę pradėjo istorinio šokio kolektyvo pasirodymas, o raudonu kilimu žengęs Kunigaikštis priminė svarbų miesto istorijos akcentą. Ukmergei priminta Magdeburgo teisių sugrąžinimo 1792 metais reikšmė ir tai, kad miesto rašytiniai šaltiniai siejami su 1333 metais.

    „Ukmergė – tai mūsų žmonės, mūsų namai, mūsų istorija, mūsų bendrija. Noriu padėkoti kiekvienam, kuris Ukmergėje gyvena, augina vaikus, kartu kuria, kad Ukmergė būtų gražesnė, stipresnė ir gyva. Su gimtadieniu, Ukmerge!“, – sakė Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas.

    Iškilmingą nuotaiką sustiprino chorų atliekama daina „Šilų gėlė“, po kurios pakelta miesto vėliava. Vakarą paženklino ir patrankos salvė, skirta miestui bei jo žmonėms.

    Ukmergę sveikino miestų partnerių delegacijos, atvykusios iš devynių užsienio miestų: Lyvanų Latvijoje, Korostenio, Podolės Kameneco ir Krasylivo Ukrainoje, Muratpašos Turkijoje, Bad Langensalzos Vokietijoje, Kiškunmajsos Vengrijoje, Tarnowo Podgorne Lenkijoje bei Finspango Švedijoje. Skirtingomis kalbomis skambėję sveikinimai akcentavo bendradarbiavimą, draugystę ir palaikymą, ypač miestams, kurių kasdienybę keičia geopolitiniai iššūkiai.

    Vienu laukiamiausių momentų tapo gimtadienio torto įnešimas ir bendras šventinis palinkėjimas miestui. Po oficialios dalies svečiai pakviesti vaišintis ne tik tortu, bet ir saldumynais, kuriuos paruošė daugiau nei 30 Ukmergės bendruomenių, įstaigų ir organizacijų.

    Vakaro programą tęsė muzikiniai pasirodymai ir koncertai: scenoje pasirodė „Percussion Ukmergė 2026“ dalyviai, skambėjo Ukmergės meno mokyklos 70-mečiui skirtas koncertas „Dovana Ukmergei“, o vėliau vyko šokiai su šios mokyklos ir BrassBand „Sklepučini“ iš Panevėžio rajono orkestrais.

    Organizatoriai pabrėžia, kad miesto gimtadienis Ukmergėje tampa ne vien pramoga, bet ir bendruomeniškumo testu, kurį kasmet išlaiko vis daugiau iniciatyvų ir partnerių. Šventės atidarymas parodė, kad Ukmergės tapatybė kuriama per istorijos atmintį, kultūrą ir paprastą, tačiau svarbų dalyką – žmonių susitikimą bendroje miesto erdvėje.

    Renginio akimirkas įamžino fotografas Dainius Vytas, o informaciją pateikė Ukmergės rajono savivaldybės administracija.