CP v2

Tag: Magnetinė audra

  • Galvą skauda, kava nepadeda? Artėjanti magnetinė audra: kada pikas ir kaip išvengti migrenos

    Artimiausiomis dienomis prognozuojami sustiprėję geomagnetiniai Žemės magnetosferos svyravimai, kurie daliai žmonių sutampa su prastesne savijauta. Jautresni gali pajusti galvos skausmą, miego sutrikimus, dirglumą ar nuovargį, ypač jei jau turi migreną ar širdies ir kraujagyslių problemų.

    Space weather prognozės dažniausiai pateikiamos pagal K indeksą, rodantį geomagnetinio lauko suaktyvėjimą. Nors K indeksas nėra medicininis matas, jis padeda suprasti, kada tikėtini stipresni sutrikimai ryšiui, navigacijai ir didesnis geomagnetinis fonas, kurį dalis žmonių sieja su savijautos pokyčiais.

    Kada prognozuojamas stipriausias poveikis

    Pagal dažniausiai skelbiamas artimiausių dienų prognozes, aktyvumas laikysis vidutinio lygio ir kai kuriais intervalais gali priartėti prie ribos, kuri jau laikoma audra. Praktikoje tai reiškia, kad savijautos svyravimai jautresniems žmonėms gali kartotis bangomis, o ne tęstis tolygiai visą dieną.

    Tikėtina, kad pirmieji požymiai gali pasirodyti dar ryte, o didžiausias diskomfortas dažniau minimas tada, kai K indeksas priartėja prie 5. Silpnėjant suaktyvėjimui, daliai žmonių išlieka vadinamasis poefektis: mieguistumas, „sunkios galvos“ jausmas ar emocinis išsekimas.

    Ką apie ryšį su sveikata sako mokslas

    Tiesioginio ir universalaus mechanizmo, kuris paaiškintų, kodėl geomagnetinės audros sukelia simptomus visiems, mokslas nėra patvirtinęs. Vis dėlto tyrimuose aptariamos sąsajos tarp geomagnetinių svyravimų ir kai kurių rodiklių, pavyzdžiui, miego, streso reakcijų ar širdies ritmo kintamumo, tačiau rezultatai nevienareikšmiai ir priklauso nuo individualių veiksnių.

    Gydytojai dažniausiai pabrėžia, kad prastesnę savijautą tokiomis dienomis gali sustiprinti paprastesnės priežastys: prastas miegas, skysčių trūkumas, karštis, per didelis kofeino kiekis, alkoholis, įtampa ir pervargimas. Todėl praktiniai žingsniai dažniausiai orientuoti į rizikos mažinimą ir stabilų režimą.

    Ką daryti, kad būtų lengviau

    Jei linkstate į galvos skausmus ar migreną, verta iš anksto pasirūpinti režimu: miegoti tuo pačiu laiku, vengti persidirbimo ir išlaikyti reguliarų valgymą. Skysčių balansas ypač svarbus, nes dehidratacija gali būti vienas dažnų galvos skausmo provokatorių.

    Taip pat rekomenduojama nepadauginti kofeino: kai kuriems žmonėms jis trumpam palengvina būklę, bet kitiems gali išprovokuoti nerimą, širdies permušimus ar pabloginti miegą. Jei jaučiate įtampą, gali padėti trumpas pasivaikščiojimas, kambarių vėdinimas ir ekranų laiko sumažinimas vakare.

    Jei pakyla kraujospūdis, atsiranda krūtinės skausmas, dusulys, stiprus ar neįprastas galvos skausmas, regėjimo ar kalbos sutrikimai, delsti nereikėtų. Tokiais atvejais svarbiausia vadovautis medikų rekomendacijomis ir kreiptis skubios pagalbos, nes tai gali būti nesusiję su geomagnetiniu fonu, o rodyti rimtą sveikatos sutrikimą.

  • Birželio pradžioje smogs raudono lygio magnetinė audra: įvardyta pavojingiausia savaitės diena

    Birželio pradžioje geomagnetinė situacija gali sparčiai keistis: nuo ramių dienų iki laikotarpio, kai prognozuojamas raudono lygio suaktyvėjimas. Tokiais atvejais dažniausiai remiamasi K indeksu, kuris apibūdina Žemės magnetinio lauko svyravimus.

    Pagal skelbiamas kosminių orų prognozes, birželio 1 dieną laukiama gana rami diena, kai K indeksas gali siekti apie 2–3. Tai paprastai laikoma žaliu lygiu, kai didžioji dalis žmonių nepajunta jokių pokyčių.

    Birželio 2 dieną situacija gali tapti aktyvesnė, prognozuojant maždaug 4 K indekso lygį, kuris dažnai įvardijamas kaip geltonas. Jautresni žmonės tokiomis dienomis neretai mini prastesnį miegą, lengvą galvos skausmą ar emocinį dirglumą.

    Pavojingiausia savaitės diena įvardijama birželio 3 diena, kai aktyvumas gali pasiekti 5–6, o K indeksas priartėti prie 6. Toks lygis paprastai siejamas su stipresne magnetine audra, galinčia turėti įtakos savijautai ir kai kurioms technologinėms sistemoms.

    Birželio 4 dieną geomagnetinis fonas, tikėtina, pamažu rims, tačiau dar gali išlikti padidėjęs, apie 4 K indekso lygį. Prognozuojama, kad birželio 5 dieną aktyvumas turėtų grįžti į įprastesnį 2–3 lygį.

    Kas sukelia magnetines audras?

    Magnetinės audros prasideda tada, kai po Saulės žybsnių ir vainikinės masės išmetimų Žemę pasiekia sustiprėjęs Saulės vėjas. Į magnetosferą patekę įelektrintų dalelių srautai laikinai išbalansuoja Žemės magnetinį lauką.

    Tokie svyravimai gali sutrikdyti radijo ryšį, GNSS navigacijos tikslumą, o kai kuriais atvejais padidinti apkrovas elektros tinkluose aukštesnėse platumose. Gyventojams tai dažniau siejasi ne su technologijomis, o su galimu savijautos pablogėjimu.

    Kokie simptomai minimi dažniausiai?

    Mokslinėje bendruomenėje vis dar diskutuojama, kiek tiesioginis yra magnetinių audrų poveikis žmogaus sveikatai, tačiau praktikoje dalis žmonių teigia jaučiantys ryšį. Dažniausiai minimi galvos skausmai, nuovargis, miego sutrikimai, padidėjęs dirglumas.

    Jautresni asmenys kartais pastebi kraujospūdžio svyravimus ar širdies ritmo padažnėjimą, ypač jei turi širdies ir kraujagyslių ligų. Jei simptomai ryškūs ar neįprasti, rekomenduojama ne sieti jų vien su kosminiais orais, o pasitarti su gydytoju.

    Ką verta daryti padidėjus aktyvumui?

    Artėjant didesnei geomagnetinei audrai, pravartu mažinti papildomus organizmo stresorius: riboti alkoholį, nepadauginti kofeino, skirti daugiau dėmesio vandens vartojimui. Taip pat naudinga planuoti ramesnį režimą, jei yra polinkis į miego sutrikimus ar kraujospūdžio svyravimus.

    Žmonėms, vartojantiems paskirtus vaistus nuo hipertenzijos ar širdies ligų, verta iš anksto pasitikrinti, ar jų nepritrūks kelioms dienoms. Esant krūtinės skausmui, dusuliui, alpimui ar staigiam neurologinių simptomų atsiradimui, būtina nedelsti ir kreiptis skubios pagalbos.

  • Magnetinė audra dar nesitraukia: prognozė rodo, kada geomagnetinis aktyvumas ims silpnėti

    Žemę pasiekusi magnetinė audra tęsiasi ir artimiausiomis valandomis dar išliks juntama. Geomagnetinį foną šiuo metu kelia sustiprėjęs Saulės vėjas, kurį į planetos kryptį nukreipė didelė Saulės vainiko skylė.

    Remiantis kosminių orų prognozėmis, aktyvumas didžiausias išlieka šiandien ir rytoj iki pirmos dienos pusės. Vėliau, artėjant vakarui, audra turėtų pamažu silpti, nors trumpi suaktyvėjimai dar galimi.

    Ko tikėtis artimiausiomis dienomis?

    Prognozuojama, kad artimiausiomis dienomis geomagnetinis aktyvumas dažniausiai atitiks silpną G1 lygį. Vis dėlto neatmetama tikimybė, kad kai kuriais laikotarpiais audra trumpam gali sustiprėti iki G2 lygio.

    G2 laikomas vidutinio stiprumo sutrikimu: dažniau fiksuojami radijo ryšio trikdžiai, GPS signalų paklaidos, o jautresnėse sistemose gali prireikti papildomos kontrolės. Energetikos tinklams tokie epizodai paprastai nėra kritiniai, tačiau pavienės įtampos svyravimų rizikos vertinamos rimčiau.

    Kaip tai gali paveikti savijautą?

    Nors ryšys tarp geomagnetinių svyravimų ir sveikatos pojūčių moksliškai vertinamas nevienareikšmiškai, dalis žmonių tokiomis dienomis skundžiasi galvos skausmu, nuovargiu, miego sutrikimais ar kraujospūdžio svyravimais. Dažniau jautresni būna vyresnio amžiaus žmonės ir sergantys širdies bei kraujagyslių ligomis.

    Jei savijauta blogėja, rekomenduojama rinktis ramesnį režimą, užtikrinti pakankamą miegą, gerti daugiau vandens ir vengti papildomų dirgiklių. Esant rimtesniems simptomams ar staigiems kraujospūdžio pokyčiams, verta pasitarti su gydytoju.

    Kodėl kyla magnetinės audros?

    Magnetines audras sukelia Saulės aktyvumas, kai į kosmosą išmetamos įelektrintų dalelių srovės sustiprina Saulės vėją. Šįkart pagrindinis veiksnys siejamas su greita Saulės vėjo tėkme iš vainiko skylės, kuri gali kelias dienas iš eilės palaikyti padidėjusį geomagnetinį foną.

    Kosminių orų prognozės nuolat atnaujinamos, nes Saulės vėjo greitis ir kryptis gali kisti. Dėl to net ir silpstant audrai trumpi suaktyvėjimai išlieka įmanomi.

  • Magnetinė audra silpsta, bet dar gali sustiprėti: mokslininkai nurodo, kada ji baigsis

    Gegužės 20 dieną Žemę ir toliau veikia magnetinė audra, tačiau prognozuojama, kad jos intensyvumas pamažu mažės. Tai siejama su ankstesnėmis Saulės žybsnių sukelto dalelių srauto bangomis, kurios pasiekė mūsų planetą.

    Kaip skelbia Jungtinės Karalystės geologijos tarnyba, šiandien tikėtinas G1 lygio geomagnetinis aktyvumas. Kartu išlieka galimybė trumpam pakilti iki G2, jei Žemę pasieks dar viena stipresnė Saulės vėjo banga.

    Pagal dabartines prognozes, gegužės 20–21 dienomis geomagnetinis aktyvumas turėtų silpnėti. Nuo gegužės 22 dienos Žemės magnetinis laukas, tikėtina, turėtų grįžti į ramesnę būseną.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad situacija gali kisti, jei artimiausiomis valandomis atkeliautų papildomas vainikinės masės išmetimas. Tokiais atvejais magnetinio lauko svyravimai sustiprėja, o audros trukmė gali pailgėti.

    Magnetinės audros dažniausiai kyla po Saulės žybsnių ir vainikinės masės išmetimų, kai į kosmosą išmetamas įelektrintų dalelių debesis. Jei jis pataiko į Žemę, dalelės sąveikauja su magnetiniu lauku ir sukelia jo svyravimus.

    Audrų stiprumas klasifikuojamas nuo G1 iki G5. G1 laikoma silpna, tačiau net ir ji gali būti juntama jautresniems žmonėms bei sukelti nedidelių trikdžių kai kurioms technologinėms sistemoms.

    Geomagnetiniai svyravimai gali turėti įtakos ryšio ir navigacijos sistemoms, ypač aukštesnėse platumose, taip pat didinti tikimybę, kad elektros tinkluose atsiras apkrovų šuolių. Dėl to kosminių orų stebėsena svarbi tiek aviacijai, tiek palydovinių paslaugų tiekėjams.

    Žmonių savijautos pokyčiai dažniausiai įvardijami kaip galvos skausmas, nuovargis, miego sutrikimai ar kraujospūdžio svyravimai, nors moksliniai vertinimai dėl tiesioginio ryšio išlieka nevienareikšmiai. Vis dėlto jautresniems asmenims patariama daugiau ilsėtis, gerti pakankamai vandens ir vengti papildomo streso.

  • G2 magnetinė audra gegužės 19 dieną sustiprės: ko tikėtis ir kada geomagnetinis fonas rims

    Gegužės 19 dieną Žemę pasieks sustiprėję geomagnetiniai sutrikimai – prognozuojama G2 lygio magnetinė audra. Tokie svyravimai laikomi vidutinio stiprumo, tačiau jie gali būti juntami tiek jautresniems žmonėms, tiek kai kurioms technologijoms.

    Audros priežastis siejama su keliais Saulės vainikinės masės išmetimais, įvykusiais gegužės 15–16 dienomis. Nors didžioji dalis medžiagos sklido ne tiesiai Žemės kryptimi, prognozuojamas vadinamasis „kabinantis“ smūgis, galintis suaktyvinti geomagnetinį foną.

    Kas reiškia G1 ir G2 lygiai?

    G1 ir G2 magnetinės audros yra priskiriamos silpnam ir vidutiniam geomagnetinių audrų lygiui. Praktikoje tai dažniau reiškia trumpalaikius ryšio ar navigacijos pakitimus bei didesnę apkrovą kai kurioms techninėms sistemoms, o ne plataus masto trikdžius.

    G2 lygio audrų metu kartais fiksuojami nedideli palydovinio ryšio, GPS tikslumo ar radijo signalų svyravimai. Elektros tinklams tokio lygio reiškiniai dažniausiai nėra kritiniai, bet operatoriai įprastai stebi situaciją, ypač jei aktyvumas užsitęsia.

    Kaip tai gali paveikti savijautą?

    Dalis žmonių geomagnetinių svyravimų dienomis skundžiasi galvos skausmais, nuovargiu, miego sutrikimais, dirglumu ar kraujospūdžio svyravimais. Didesnį dėmesį savijautai paprastai rekomenduojama skirti sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis.

    Specialistai tokiomis dienomis pataria mažinti stresą, skirti daugiau laiko poilsiui, laikytis įprasto skysčių vartojimo režimo ir neperkrauti organizmo intensyviu fiziniu krūviu. Taip pat verta saikingiau vartoti kavą ir alkoholį, jei pastebite, kad jie sustiprina nemalonius pojūčius.

    Kada geomagnetinis fonas turėtų rimti?

    Prognozėse nurodoma, kad gegužės 19 dieną aktyvumas gali pasiekti G2, o vėliau, artėjant savaitei į priekį, turėtų silpti iki G1. Vis dėlto tikslus intensyvumas priklauso nuo to, kaip tiksliai Saulės dalelių srautas sąveikaus su Žemės magnetiniu lauku.

    Jei geomagnetinis fonas jums svarbus dėl sveikatos ar darbo, verta stebėti atnaujinamus pranešimus ir realaus laiko indeksus. Magnetinių audrų prognozės gali keistis, kai patikslinami Saulės vėjo greičio ir krypties matavimai.

  • G1–G2 magnetinė audra nuo gegužės 15 dienos: prognozė trims dienoms ir kada ji silps

    Nuo gegužės 15 dienos Žemę pasieks kelių dienų magnetinė audra, kuri, prognozuojama, truks mažiausiai iki gegužės 17 dienos. Geomagnetinio aktyvumo lygis daugiausia turėtų išlikti G1, tačiau atskirais laikotarpiais jis gali sustiprėti iki G2.

    Tokias sąlygas lemia Saulės aktyvumas: į Žemės pusę atsisukusi vadinamoji koroninė skylė gali nukreipti greitesnį Saulės vėjo srautą į mūsų planetos magnetosferą. Dėl to stiprėja geomagnetiniai svyravimai, kurie fiksuojami pasauliniuose stebėjimų centruose.

    G skalė apibūdina geomagnetinių audrų stiprumą: G1 laikoma silpna, o G2 – vidutinio stiprumo magnetinė audra. Praktikoje tai gali reikšti didesnę tikimybę pastebėti auroras aukštesnėse platumose, taip pat nedidelius sutrikimus tam tikrose technologijose.

    Dažniausiai audrų metu jautresnės gali būti palydovinės navigacijos ir ryšio sistemos, o elektros tinklų operatoriai įprastai stebi apkrovas bei galimus įtampos svyravimus. Vis dėlto, esant G1–G2 lygiui, dideli sutrikimai paprastai nėra tikėtini, nors rizika trumpalaikiams nukrypimams išauga.

    Nors tiesioginis ryšys tarp magnetinių audrų ir sveikatos poveikio mokslinėje literatūroje vertinamas nevienareikšmiškai, dalis žmonių audrų dienomis praneša apie pablogėjusią savijautą. Dažniausiai minimi galvos skausmai, silpnumas, mieguistumas, dirglumas, miego sutrikimai ir kraujospūdžio svyravimai.

    Jautresni gali būti žmonės, turintys širdies ir kraujagyslių ligų ar patiriantys lėtinį nuovargį. Jei simptomai stiprėja ar kelia nerimą, vertėtų vadovautis gydytojų rekomendacijomis ir, prireikus, kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus.

    Prognozė rodo, kad magnetinė audra turėtų tęstis kelias dienas, o vėliau palaipsniui silpti. Tokiems reiškiniams būdingas nepastovumas, todėl stiprumas gali kisti bangomis net ir per tą pačią parą.

    Norintiems pasiruošti dažniausiai patariama daugiau dėmesio skirti poilsiui, gerti pakankamai vandens, vengti persitempimo, o taip pat saikingai vartoti kofeiną ir alkoholį. Praktika rodo, kad reguliarus miegas ir ramesnis režimas jautresniems žmonėms padeda lengviau išgyventi aktyvesnes geomagnetines dienas.

  • Magnetinė audra jau pakeliui: kada prasidės G1 lygio geomagnetinis štormas ir kiek truks

    Artimiausiomis dienomis prognozuojamas geomagnetinio aktyvumo suaktyvėjimas, galintis sukelti silpną G1 lygio magnetinę audrą. Pagal naujausius stebėjimų duomenis, ramesnė situacija turėtų tęstis gegužės 14 dieną, o didesnės permainos labiausiai tikėtinos nuo gegužės 15 dienos.

    Specialistai aiškina, kad Žemės magnetinį lauką dažniausiai išjudina sustiprėjęs Saulės vėjas ir į kosmosą išmestos įelektrintų dalelių srovės. Šį kartą dėmesys krypsta į didesnę koroninės skylės sritį Saulėje, iš kurios link mūsų planetos gali plūstelėti didesnio greičio Saulės vėjo srautas.

    Prognozėse nurodoma, kad magnetinė audra gali prasidėti gegužės 15 dieną, o padidėjęs geomagnetinis aktyvumas tikėtinas ir gegužės 16 dieną. Vis dėlto tokios prognozės gali kisti, nes Saulės vėjo greitis ir magnetinio lauko kryptis neretai paaiškėja tik srautui priartėjus prie Žemės.

    G1 lygio audra laikoma silpna, tačiau ji vis tiek gali būti juntama daliai žmonių ir kai kurioms technologijoms. Praktikoje tai reiškia, kad daugeliu atvejų rimtų sutrikimų nepasitaiko, bet trumpalaikių poveikių atmesti nereikėtų.

    Silpnos magnetinės audros metu dalis meteojautrių žmonių praneša apie galvos skausmą, nuovargį, prastesnį miegą ar kraujospūdžio svyravimus. Medikai pabrėžia, kad simptomai nėra specifiniai ir gali sutapti su kitais veiksniais, tačiau jautresniems verta stebėti savijautą ir nepersitempti.

    Technologijų srityje G1 lygis kartais siejamas su nedideliais ryšio ir navigacijos tikslumo svyravimais, ypač aukštesnėse platumose. Palydovinių sistemų operatoriai tokias dienas paprastai vertina kaip padidintos stebėsenos laikotarpį, tačiau didelių trikdžių esant G1 lygiui dažniausiai nesitikima.

    Geomagnetinių audrų prognozės remiasi Saulės stebėjimais ir Saulės vėjo modeliavimu, tačiau galutinis poveikis priklauso nuo to, kaip Saulės vėjo magnetinis laukas „susijungia“ su Žemės magnetosfera. Jei kryptis palanki sąveikai, net ir iš pažiūros nedidelis srautas gali sukelti labiau pastebimą efektą, o nepalankiu atveju poveikis būna minimalus.

    Norint sekti situaciją realiu laiku, verta atkreipti dėmesį į atnaujinamus geomagnetinio aktyvumo indeksus ir perspėjimus. Jei prognozuojama audra sustiprėtų, dažniausiai iš anksto atnaujinami įspėjimai apie aukštesnį G lygį.

  • Artėja 6 balų magnetinė audra: kada numatomas G2 pikas ir ką tai gali reikšti ryšiui bei savijautai

    Žemės magnetosfera vėl gali sulaukti suaktyvėjimo: prognozuojama, kad mūsų planetą pasieks Saulės aktyvumo pasekmės, galinčios sukelti G1–G2 lygio magnetinę audrą. Tokių įvykių metu dažniau fiksuojami ryšio, navigacijos ir elektros tinklų sutrikimai, o dalis žmonių praneša apie pablogėjusią savijautą.

    Specialistų vertinimu, vienas galimų suaktyvėjimo šaltinių yra koroninės masės išmetimas, įvykęs gegužės 10 dieną. Prognozėse akcentuojama, kad didžioji dalis išmestos medžiagos gali prasilenkti su Žeme, tačiau net ir vadinamasis šoninis smūgis kartais pakankamas trumpam geomagnetinio lauko suintensyvėjimui.

    „Tai pasikartojantis reiškinys. Geomagnetinis aktyvumas gali sustiprėti iki G1–G2 lygio magnetinės audros“, – teigia ekspertai.

    Be to, prognozuojama, kad gegužės 15 dieną Žemę gali pasiekti didesnio greičio Saulės vėjo srautas, susijęs su vadinamąja koronaline skyle. Tokie srautai dažnai sukelia kelių valandų ar net paros trukmės geomagnetinį suaktyvėjimą, ypač jei Saulės vėjo magnetinio lauko kryptis palanki sąveikai su Žemės magnetosfera.

    G2 lygio magnetinė audra laikoma vidutinio stiprumo ir dažnai apibūdinama kaip apie 6 balų suaktyvėjimas. Praktikoje tai gali reikšti didesnę tikimybę trumpalaikiams ryšio sutrikimams, GPS tikslumo svyravimams ir didesnį jautrumą trikdžiams aukštesnėse platumose.

    Žmonių savijautai poveikis vertinamas nevienareikšmiškai, tačiau dalis meteojautrių asmenų tokiomis dienomis mini galvos skausmus, nuovargį, miego sutrikimus ar kraujospūdžio svyravimus. Medikai paprastai rekomenduoja laikytis įprasto režimo, stebėti spaudimą, gerti pakankamai vandens ir vengti papildomo streso.

    Geomagnetinių audrų prognozės priklauso nuo to, kaip tiksliai Saulės dalelių srautas pataiko į Žemę ir kokia būna Saulės vėjo magnetinio lauko kryptis. Net ir nedidelis trajektorijos ar parametrų pokytis gali lemti, ar suaktyvėjimas bus vos juntamas, ar pasieks G2 lygį.

    Dėl to specialistai paprastai atnaujina prognozes kelis kartus per parą, o tiksliausias vaizdas išryškėja likus kelioms valandoms iki numatomo piko. Jei audra sustiprėtų, didžiausia tikimybė pastebėti poveikį būtų ryšiui, navigacijai ir poliarinių pašvaisčių aktyvumui.

  • Magnetinė audra pasiekė Žemę: mokslininkai atnaujino prognozę ir įvardijo rizikos laiką

    Žemę pasiekė sustiprėjęs Saulės aktyvumo poveikis, todėl geofizikai atnaujino artimiausių dienų geomagnetinės situacijos prognozę. Nors anksčiau buvo tikėtasi ramesnio laikotarpio su trumpais suaktyvėjimais, į Žemės magnetosferą atplūdo papildomas Saulės vėjo impulsas.

    Specialistai tai sieja su vainikinės masės išmetimu, kai nuo Saulės atmosferos į kosmosą išsviedžiami dideli įmagnetintos plazmos kiekiai. Tokie išmetimai, pasiekę Žemę, gali sukelti geomagnetinius sutrikimus, kurie paprastai trunka nuo kelių valandų iki paros ar ilgiau, priklausomai nuo Saulės vėjo sąlygų.

    Pagal atnaujintas prognozes, silpna magnetinė audra turėtų tęstis ir gegužės 6 dieną. Vertinant pagal įprastą geomagnetinių audrų skalę, tokie epizodai dažniausiai priskiriami žemiausiam audrų lygiui, tačiau net ir tada gali būti juntamas poveikis ryšio bei navigacijos sistemoms.

    Taip pat perspėjama, kad savaitės pabaigoje, tikėtina gegužės 7–8 dienomis, gali prisidėti dar vienas Saulės vėjo sustiprėjimas. Jis siejamas su greitesniu srautu iš vadinamosios koronalinės skylės, kai iš Saulės vainiko į tarpplanetinę erdvę efektyviau „išteka“ greitesnis Saulės vėjas.

    Geomagnetinių audrų metu jautresnė infrastruktūra gali patirti trikdžių: kartais fiksuojami GPS tikslumo svyravimai, aukštesniuose platumose gali sutrikti radijo ryšys, o elektros tinklų operatoriai seka papildomas apkrovas. Kartu tokiais laikotarpiais padidėja tikimybė pamatyti pašvaistes, tačiau Lietuvoje tai labiausiai priklauso nuo audros stiprumo ir debesuotumo.

    Medikai pabrėžia, kad moksliniai duomenys dėl tiesioginio magnetinių audrų poveikio žmogaus savijautai vertinami nevienareikšmiškai, tačiau dalis žmonių tokiomis dienomis praneša apie galvos skausmus, miego suprastėjimą, silpnumą ar kraujospūdžio svyravimus. Jei turite lėtinių ligų, verta laikytis įprasto režimo, gerti pakankamai skysčių ir turėti gydytojo paskirtus vaistus, o dėl pablogėjusios savijautos kreiptis į sveikatos specialistus.

  • Balandžio pabaigoje Žemę pasieks magnetinė audra: prognozuojamas G1–G2 lygis ir datos

    Balandžio 30 dieną Žemę turėtų pasiekti padidėjusio Saulės vėjo srautas, susijęs su vainikine skyle Saulėje. Kosminių orų prognozėse nurodoma, kad tai gali sukelti G1 lygio geomagnetinę audrą, o gegužės 1 dieną ji gali sustiprėti iki G2 lygio.

    Vainikinės skylės yra Saulės sritys, iš kurių į kosmosą lengviau išteka greitesnis Saulės vėjas. Kai tokio srauto kryptis sutampa su Žemės orbitos padėtimi, mūsų planetos magnetosfera patiria didesnį krūvį, o tai ir fiksuojama kaip geomagnetinė audra.

    Kodėl audra gali sustiprėti?

    Meteorologai ir kosminių orų stebėtojai taip pat vertina papildomą riziką, kad Žemę gali „kliudyti“ lėtesnis vainikinės masės išmetimas, užfiksuotas balandžio 26 dieną. Tokie išmetimai ne visuomet pataiko tiesiai į Žemę, todėl poveikis iš anksto gali būti įvardijamas kaip tikėtinas, bet ne garantuotas.

    Jeigu vainikinės masės išmetimo smūgis vis dėlto pasiektų Žemę, geomagnetiniai trikdžiai galėtų būti stipresni nei vien nuo greitesnio Saulės vėjo srauto. Tokiu atveju labiau išauga ir techninių sutrikimų tikimybė, ypač aukštesnėse platumose.

    Ką reiškia G1–G2 lygis?

    G1 audra laikoma silpna, o G2 – vidutinė. Praktikoje tai reiškia, kad daliai žmonių gali paaštrėti savijautos svyravimai, o technologijų srityje kartais fiksuojami ryšio, navigacijos ir radijo signalų pokyčiai.

    Jautresniems žmonėms tokiomis dienomis dažniau pasitaiko galvos skausmai, nuovargis, miego kokybės prastėjimas ar kraujospūdžio svyravimai. Specialistai paprastai rekomenduoja daugiau ilsėtis, gerti pakankamai vandens, vengti perteklinio streso ir didelių fizinių krūvių.

    Kas svarbu sekant prognozes?

    Kosminių orų prognozės gali kisti artėjant įvykiui, nes Saulės vėjo greitis, tankis ir magnetinio lauko kryptis tikslinami realiu laiku pagal palydovų duomenis. Dėl to galutinis poveikis Žemei gali būti tiek silpnesnis, tiek kiek stipresnis nei prognozuota.

    Didžiausi sutrikimai paprastai siejami ne vien su pačiu greičiu, bet ir su Saulės vėjo magnetinio lauko kryptimi, kuri gali sustiprinti sąveiką su Žemės magnetosfera. Todėl galutinė audros „jėga“ dažnai paaiškėja tik artėjant pagrindiniam srautui.