CP v2

Tag: Maisto importas

  • Prekyba su Mercosur po mėnesio: Lenkijos eksportas augo, importas traukėsi, deficitas mažėjo

    Pirmieji duomenys po mėnesio nuo prekybos susitarimo su Mercosur įsigaliojimo rodo priešingas tendencijas: Lenkijos žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į šias šalis augo, o importas į Lenkiją mažėjo. Apie tai pranešė Lenkijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerija.

    Ministerijos teigimu, 2026 metų gegužę Lenkija į Mercosur valstybes eksportavo žemės ūkio ir maisto produktų už 5,9 mln. eurų. Prieš metus, 2025 metų gegužę, eksporto vertė siekė 4,6 mln. eurų.

    Tuo pat metu importas iš Mercosur į Lenkiją, ministerijos skaičiavimu, sumažėjo iki maždaug 141 mln. eurų. Tai yra 13,3 proc. mažiau nei 2025 metų gegužę, o kartu, anot ministerijos, sumažėjo ir Lenkijos prekybos deficitas šioje grupėje.

    Lenkija susitarimą kritikuoja

    Žemės ūkio ministras Stefanas Krajewskis pabrėžė, kad Lenkija nuo pat pradžių nepritarė susitarimo įsigaliojimui dabartine forma. Ministerija nurodė, kad Lenkija yra vienintelė Europos Sąjungos valstybė narė, apskundusi susitarimo procedūrą Europos Sąjungos Teisingumo Teismui.

    „Ministerija nuolat stebi susitarimo poveikį Lenkijos ūkininkų ir gamintojų padėčiai ir prireikus imsis atitinkamų veiksmų“, – sakė Stefanas Krajewskis.

    Akcentuoja kontrolę ir kokybę

    Ministerija taip pat išskyrė importo kontrolę, pabrėždama maisto saugos ir kokybės patikrų svarbą, kai produkcija atkeliauja iš ne Europos Sąjungos šalių. Pasak ministerijos, nuo metų pradžios iki birželio vidurio patikrinta daugiau nei 41 000 prekių partijų iš trečiųjų šalių, iš jų 1 931 partija buvo iš Mercosur.

    Ministerija teigė, kad tarnybos blokuodavo produkciją, neatitinkančią reikalavimų, uždrausdamos ją tiekti rinkai Lenkijoje. Tokia praktika, anot institucijos, turėtų mažinti riziką, jog į rinką pateks standartų neatitinkantys maisto produktai.

    Kalbėdama apie eksporto struktūrą, ministerija nurodė, kad 2026 metų gegužę į Mercosur daugiausia buvo eksportuojama duonos ir konditerijos gaminių, taip pat salyklo, šokolado ir kitų kakavos turinčių maisto produktų. Tai rodo, kad ši kryptis Lenkijos gamintojams gali būti patraukli nišiniams, didesnės pridėtinės vertės produktams.

    Ilgesnio laikotarpio skaičiai atskleidžia, kodėl susitarimas kelia diskusijų: 2025 metais Lenkija į Mercosur eksportavo žemės ūkio ir maisto produktų už maždaug 83,9 mln. eurų. Tuo tarpu importo vertė siekė 1 713,2 mln. eurų, todėl prekybos balansas šioje grupėje išliko ryškiai neigiamas.

  • Lenkija ruošia griežtesnes taisykles maisto importui iš trečiųjų šalių: kas keistųsi

    Lenkija ruošia griežtesnes taisykles maisto importui iš trečiųjų šalių: kas keistųsi

    Lenkijos Sveikatos ministerija kartu su Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerija parengė teisės akto projektą, kuriuo siekiama sugriežtinti dalies į Lenkijos rinką patenkančių maisto produktų reikalavimus. Pagrindinis dėmesys nukreiptas į importą iš šalių, nepriklausančių Europos Sąjungai, ir į pesticidų likučių kontrolę.

    Pagal projektą kai kuriuose maisto produktuose nebebūtų leidžiama aptikti tam tikrų veikliųjų medžiagų likučių. Tarp įvardijamų medžiagų minimi glufosinatas, tiofanatas metilis, karbendazimas ir benomilas, kurių dalis ES jau yra uždrausta arba nebeturi galiojančio ES patvirtinimo.

    Kodėl griežtinama kontrolė?

    Lenkijos valdžios argumentas paprastas: jei ES ūkininkams taikomi griežti standartai, importuojami produktai taip pat turėtų atitikti lygiavertes taisykles. Anot žemės ūkio ministro Stefano Krajewskio, konkurencija nėra problema, tačiau ji turi vykti pagal vienodus reikalavimus visiems rinkos dalyviams.

    „Lenkijos ūkininkai nebijo konkurencijos, bet konkurencija turi remtis sąžiningomis ir vienodomis taisyklėmis“, – sakė Stefan Krajewski.

    Ministras pabrėžė, kad vartotojai turi teisę žinoti, kokios kokybės produktai patenka į parduotuves, o valstybė, derėdamasi dėl prekybos susitarimų, siekia turėti priemones blokuoti produktus, kuriuose randama ES rinkoje neleidžiamų pesticidų likučių.

    Ką tai reikštų vartotojams?

    Viceministrė Katarzyna Kęcka akcentavo, kad tikslas yra realiai didinti sveikatos saugą ir mažinti riziką, susijusią su medžiagomis, kurios, kaip įtariama, gali turėti neigiamą poveikį vaisingumui, vystymuisi, hormonų sistemai ar genetinei medžiagai. Jos teigimu, tai ypač aktualu nėščiosioms, vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiesiems lėtinėmis ligomis.

    „Svarbiausia mums yra vartotojų sveikata ir tai, kad žmonės valgytų sveiką maistą, pagamintą pagal europinius standartus“, – sakė viceministrė.

    Lenkijos žemės ūkio viceministrė Małgorzata Gromadzka taip pat akcentavo lygių sąlygų principą: jei produktai importuojami, jų gamintojams turėtų būti taikomi tokie pat reikalavimai, kaip ir vietos ūkininkams. Tai, jos teigimu, atliepia ir ūkininkų keliamus lūkesčius.

    Galimos pasekmės prekybai

    Jei projektas būtų priimtas, praktikoje tai galėtų reikšti griežtesnius importuojamos produkcijos patikrinimus, daugiau laboratorinių tyrimų ir aiškesnes taisykles, kada produktai neįleidžiami į rinką. Tokie pokyčiai paprastai didina tiekėjų atsakomybę ir gali paveikti importo grandines, ypač iš regionų, kuriuose leidžiamos ES uždraustos veikliosios medžiagos.

    Kita vertus, griežtesnė kontrolė gali turėti ir kainų aspektą: papildomi reikalavimai dažnai didina tiekėjų sąnaudas, o tai kai kuriais atvejais persiduoda galutinei produkto kainai. Vis dėlto sprendimo šalininkai pabrėžia, kad prioritetas turi būti sveikatos sauga ir vienodos konkurencinės sąlygos ES rinkoje.