CP v2

Tag: Maisto infliacija

  • Karščio bangos Europoje gali išpūsti maisto kainas: ekspertai įspėja, kada smogs brangimas

    Karščio bangos Europoje gali išpūsti maisto kainas: ekspertai įspėja, kada smogs brangimas

    Maisto kainos rimsta, bet rizika auga

    Maisto produktų infliacija euro zonoje pastaraisiais mėnesiais lėtėjo, o gyventojai pagaliau pajuto bent šiokį tokį palengvėjimą po ilgo brangimo laikotarpio. Vis dėlto ekonomistai perspėja, kad ši pauzė gali būti trumpalaikė.

    Didžiausiu veiksniu, galinčiu pakelti kitų metų maisto kainas, vis dažniau įvardijami ne geopolitiniai sukrėtimai, o šios vasaros karščio bangos ir sausros. Jos gali sumažinti derlių Europoje ir kituose svarbiuose žemės ūkio regionuose.

    Kaip karštis persikelia į kainas

    Karštis ir kritulių stoka tiesiogiai mažina pasėlių produktyvumą, ypač vaisių, daržovių ir grūdų segmente, todėl žaliavos brangsta dar prieš pasirodant galutiniam produktui parduotuvėje. Jei karščiai kartojasi keliais etapais, nuostoliai paprastai didėja, o rinkoje atsiranda trūkumo baimė.

    „Manome, kad šios vasaros karščio bangos kitais metais maisto kainas stums aukštyn labiau nei karas“, – sakė „Oxford Economics“ vyresnysis ekonomistas Tomas Dvorakas.

    Ekonomistų vertinimu, būtent orų šokas gali pridėti iki 1 procentinio punkto prie maisto infliacijos, o poveikis ryškiausias būna šviežiems produktams. Perdirbti produktai dažniausiai brangsta vėliau, kai į jų savikainą persikelia pabrangusios žaliavos.

    Energija ir trąšos: poveikis atkeliauja su vėlavimu

    Šiemet dalis rinkos baiminosi, kad įtampa Artimuosiuose Rytuose pakels naftos ir trąšų kainas, o tai greitai atsispindės prekybos centruose. Tačiau kainoms nurimus po paliaubų, trumpalaikis spaudimas sumažėjo, nors vėlavimo efektas gali išlikti.

    Energetikos kainos daro įtaką visai maisto grandinei nuo technikos, transporto ir šaldymo iki perdirbimo bei pakuočių. Trąšų kainos dažnai kyla kartu su gamtinių dujų brangimu, tačiau realus poveikis galutinei kainai dažniausiai pasimato tik po kito derliaus, kai ūkininkai priima sprendimus dėl tręšimo ar sėjomainos.

    „Oxford Economics“ skaičiuoja, kad naftos, trąšų ir žemės ūkio žaliavų kainų pokyčiai per artimiausius metus galėtų prisidėti maždaug 0,5 procentinio punkto prie euro zonos maisto infliacijos. Vis dėlto, jų vertinimu, didžiausias neapibrėžtumas dabar yra būtent orai.

    Kodėl infliacija kol kas mažėjo

    Eurostat duomenimis, suderinto vartotojų kainų indekso maisto komponento metinis augimas euro zonoje nuo 2025 metų pabaigos iki 2026 metų birželio sumažėjo iki 1,6 proc. Tai žemiausias lygis nuo 2021 metų vidurio.

    Prie lėtėjimo prisidėjo 2025 metų palankesnis grūdų derlius ir žaliavinio pieno perteklius, kuris spaudė žemyn pieno produktų kainas. Taip pat stabilizavosi kai kurių žaliavų, tokių kaip kakava ir kava, kainos po ankstesnių šuolių, o alyvuogių aliejaus kainos Europoje po rekordų taip pat smuko.

    Ilgesnė perspektyva: klimatas kelia kainų riziką

    Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad klimato kaita didina tiek karščio bangų tikimybę, tiek jų žalą pasėliams, todėl maisto kainos tampa jautresnės orų ekstremumams. Europos Centrinio Banko tyrimuose pabrėžiama, kad temperatūros šokai gali veikti infliaciją iki 12 mėnesių po įvykio.

    ECB analitiniai darbai rodo, jog ateityje panašios karščio bangos, kokios Europoje fiksuotos ankstesniais metais, šylant klimatui galėtų sukelti didesnius derliaus praradimus ir stipresnį spaudimą kainoms. Tai reiškia, kad net ir stabilizavus energijos bei trąšų kainas, orų rizika išlieka pagrindiniu neapibrėžtumu maisto krepšeliui.

  • JT perspėja dėl Hormūzo sąsiaurio: per 6–12 mėnesių gali smarkiai brangti maistas, jei valstybės nesiims veiksmų

    JT perspėja dėl Hormūzo sąsiaurio: per 6–12 mėnesių gali smarkiai brangti maistas, jei valstybės nesiims veiksmų

    Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) įspėja, kad dėl sutrikimų Hormūzo sąsiauryje pasaulinės maisto kainos per artimiausius 6–12 mėnesių gali patirti sisteminį šoką. Pasak organizacijos, tai nebūtų trumpalaikis trikdis, o grandininė reakcija, kuri gali persimesti į beveik visas maisto tiekimo grandis.

    FAO teigimu, didžiausia rizika kyla dėl energijos išteklių tiekimo ir logistikos neapibrėžtumo, kurie didina gamybos ir transportavimo kaštus. Brangstant energijai, paprastai iš paskos kyla ir trąšų, o vėliau ir sėklų, pašarų bei žemės ūkio paslaugų kainos.

    Kodėl trąšos tampa silpniausia grandimi?

    FAO pabrėžia, kad žemdirbių sprendimai dėl tręšimo normų ir pasėlių struktūros daromi iš anksto, todėl brangios trąšos gali paveikti derlių ne iš karto, o su laiko vėlavimu. Mažesnis tręšimas dažnai reiškia mažesnį produktyvumą, o tai vėliau atsispindi grūdų ir kitų žaliavų kainose.

    Organizacija išskiria azoto trąšų rinką, nes jų gamyba stipriai priklauso nuo energijos kainų, o dalis tiekimo tradiciškai siejama su Artimųjų Rytų regionu. Dėl to jautriausios yra šalys, kurios neturi pakankamai atsargų, ribotas finansavimo galimybes importui ir mažiau alternatyvių tiekimo kanalų.

    „Reikia rimtai galvoti, kaip didinti šalių gebėjimą absorbuoti šį smūgį ir stiprinti jų atsparumą, kad kuo labiau sumažintume galimą poveikį“, – sakė FAO vyriausiasis ekonomistas Máximo Torero.

    Smūgis gali ateiti etapais

    FAO vertinimu, kainų šokas paprastai vystosi etapais: pirmiausia brangsta energija, po to trąšos, tada sėklos ir kitos įvestys, vėliau krenta derlingumas, kyla žaliavų kainos, o galiausiai tai pasiekia vartotojų krepšelį kaip maisto infliacija.

    Organizacija primena, kad dalis signalų jau matomi tarptautinėse rinkose: maisto žaliavų kainų indeksai pastaraisiais mėnesiais fiksavo kilimą, kurį skatino energijos kaštai ir geopolitinės įtampos poveikis prekybai. Rizika didėja, jei rinkose įsitvirtina lūkestis, kad sutrikimai užsitęs.

    Ką, FAO nuomone, turėtų daryti vyriausybės?

    FAO ragina valstybes ieškoti alternatyvių prekybos maršrutų, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo jautrių transporto koridorių. Taip pat pabrėžiama, kad eksporto ribojimai, kurie dažnai taikomi siekiant apsaugoti vidaus rinką, gali dar labiau paaštrinti problemą pasauliniu mastu.

    Atskiras akcentas skiriamas humanitariniams maisto srautams: FAO siūlo užtikrinti, kad bet kokios prekybos ar sankcijų priemonės netaptų kliūtimi pagalbai pažeidžiamiausioms valstybėms. Pasak organizacijos, būtent mažesnių pajamų šalys Azijoje, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje yra labiausiai pažeidžiamos dėl importo priklausomybės ir riboto fiskalinio rezervų.

    FAO signalizuoja, kad didžiausią kainų spaudimą vartotojai gali aiškiau pajusti su kitu derliaus ciklu, kai į rinką ateina produkcija, užauginta brangesnių įvesčių ir riboto prieinamumo sąlygomis. Todėl sprendimai dėl finansavimo, trąšų naudojimo ir importo užtikrinimo šiuo metu gali tapti lemiami, siekiant išvengti staigaus maisto brangimo.