Tag: Maisto kainos

  • Ispanija iš rinkos išims 188 000 tonų alyvuogių aliejaus: siekia stabdyti kainų kritimą

    Ispanija iš rinkos išims 188 000 tonų alyvuogių aliejaus: siekia stabdyti kainų kritimą

    Ispanija nuo 2026 metų lapkričio įpareigojo alyvuogių aliejaus spaudyklas laikinai sulaikyti 12 proc. savo produkcijos ir ją sandėliuoti, taip mažinant pasiūlą rinkoje. Šis sprendimas turėtų reikšti, kad iš rinkos bus „išimta“ apie 188 000 tonų alyvuogių aliejaus.

    Apie šią priemonę pranešė „Euronews“, nurodydama, kad sprendimas paskelbtas Ispanijos oficialiajame valstybės leidinyje. Jis taikomas kiekvieno mėnesio gamybos apimtims, kurias spaudyklos deklaruoja pačios.

    Priemonės esmė paprasta: dalis aliejaus vietoj pardavimo turi būti padėta į saugyklas – pačių gamintojų patalpose arba trečiųjų šalių sandėliuose. Tai pirmas kartas, kai Ispanija taiko tokį reguliavimo mechanizmą.

    Numatyta, kad į saugyklas nukreiptas aliejus rinkos nepasieks iki 2027 metų rugsėjo 30 dienos – sezono pabaigos. Sprendimas netaikomas spalio ir ankstesnių mėnesių produkcijai.

    Sprendimą paskatino gausesnis derlius ir didelės atsargos

    Ispanijos institucijos argumentuoja, kad šį sezoną šalis tikisi gausaus derliaus, o alyvuogių aliejaus atsargos jau ir taip yra didelės. Rezoliucijoje nurodoma, kad sezono pradžios atsargos siekė 357 040 tonų.

    Taip pat pateikiama gamybos prognozė – 1 602 596 tonos. Esant tokiai pasiūlai, kyla rizika, kad gamintojų kainos toliau kris.

    Tekste pažymima, kad ankstyvą lapkritį gamintojai už aukščiausios rūšies alyvuogių aliejų (extra virgin) gaudavo apie 3 eurus už kilogramą – mažiau nei maždaug 4 eurus prieš metus.

    Pagal nustatytą taisyklę vyriausybė gali taikyti priemonę, kai sezono pradžios atsargų ir prognozuojamos gamybos suma yra bent 20 proc. didesnė už šešių ankstesnių sezonų vidurkį. Šį kartą sąlyga, kaip nurodoma, buvo įvykdyta.

    Ką tai reiškia alyvuogių aliejaus kainoms

    Tokio sprendimo tikslas – sumažinti aliejaus kiekį rinkoje ir taip apsaugoti gamintojus nuo dar didesnio kainų spaudimo. Kitaip tariant, tai bandymas stabilizuoti situaciją, kai pasiūla smarkiai išauga.

    Pastaraisiais metais alyvuogių aliejaus kainos buvo smarkiai šokusios į viršų po sausrų ir karščio bangų, kurios mažino derlių. Kai gamyba ėmė atsigauti, kainos pradėjo leistis.

    Ispanija yra didžiausia alyvuogių aliejaus gamintoja ir eksportuotoja pasaulyje. Šalies žemės ūkio ministerijos vertinimu, Ispanijai gali tekti apie 45 proc. pasaulinės gamybos ir apie 70 proc. ES gamybos, nors šie rodikliai kinta priklausomai nuo derliaus.

    Rinką papildo ir didelis sandoris: planuojamas „Deoleo Holding“ perėmimas

    Sprendimas dėl sandėliavimo paskelbtas tuo metu, kai sektoriuje vyksta ir stambus įsigijimo sandoris. Skelbiama, kad Ispanijos bendrovės „Dcoop“ ir „Acesur“ susitarė įsigyti „Deoleo Holding“, priklausančią biržoje kotiruojamai alyvuogių aliejaus grupei „Deoleo“.

    „Deoleo“ save pristato kaip didžiausią pasaulyje alyvuogių aliejaus prekės ženklų bendrovę, jai priklauso tokie prekių ženklai kaip „Carbonell“ ir „Hojiblanca“.

    Sandoriu visa „Deoleo Holding“ vertė įvertinta 520 mln. eurų, įskaitant skolą. Susitarimas apima 91,99 proc. akcijų paketą, įskaitant ir visą „Deoleo“ turimą 50,99 proc. dalį.

    Jei prisijungs likę akcininkai, pirkėjai galėtų perimti 100 proc. Įsigijimui dar reikės reguliuotojų leidimų ir „Deoleo“ akcininkų balsavimo.

    Po pranešimo apie sandorį „Deoleo“ akcijos ketvirtadienį užsidarė 21,1 proc. žemiau. Taip pat nurodoma, kad prieš tai vyko kelių mėnesių derybos ir buvo pateiktas konkuruojantis Ispanijos „Migasa“ ir Italijos „Coricelli“ pasiūlymas.

  • Taco vakarienei už mažiau nei 5 dolerius: brangią maltą jautieną siūlo keisti pupelėmis

    Brangstant maisto produktams, vis daugiau žmonių ieško būdų, kaip pamaitinti šeimą skaniai, bet neišleidžiant daug pinigų. Vienas paprastas sprendimas taco vakarui – atsisakyti brangios maltos jautienos ir rinktis pupeles.

    Kaip rašoma „Tasting Table“, sotų ir gardų įdarą taco galima pagaminti naudojant pinto pupeles. Palyginimui pateikiama, kad liesa malta jautiena kai kur gali kainuoti apie 7 dolerius už svarą, o pupelės tampa gerokai pigesne alternatyva.

    Skaičiuojama, kad svaro (apie 0,45 kg) sausų pinto pupelių pakelis kainuoja apie 1 dolerį, o kitus ingredientus – kukurūzų tortilijas, sūrį ir daržoves salsai – taip pat galima įsigyti už nedideles sumas. Tokiu būdu bendras krepšelis sudaro apie 4,98 dolerio, o jo pakanka 12 pupelių ir sūrio taco su šviežia salsa pagaminti.

    Autoriai atkreipia dėmesį, kad taco rinkiniai parduotuvėje gali atrodyti patogūs, tačiau jų kaina (pavyzdyje – apie 3,50 dolerio) vis tiek neapima pagrindinių ingredientų, tokių kaip pupelės ar sūris. Skaičiuojant pagal nurodytą variantą, vienas taco atsieina maždaug 0,41 dolerio.

    Sausos pupelės – pigiau, bet reikia planuoti

    Konservuotos pupelės dažniausiai patogesnės, tačiau sausi produktai paprastai suteikia daugiau vertės už tą pačią sumą. Tiesa, joms reikia daugiau laiko paruošimui, todėl svarbiausia – planavimas.

    Siūloma pupeles pamirkyti kelias valandas – tai padeda sutrumpinti virimo laiką. Dar paprasčiau tai padaryti per naktį: ryte belieka tęsti gamybą.

    Jei pupelės nemirkomos, jas galima virti iš karto, tačiau tuomet suminkštėjimui gali prireikti kelių valandų. Įdarui pupeles galima tiesiog pagardinti prieskoniais ir dėti ant tortilijų, o norint kremiškesnės tekstūros – trumpai pakepti aliejuje ir sutrinti į „refried“ stiliaus masę.

    Kaip išgauti traškumą ir sunaudoti likučius

    Kad taco geriau laikytųsi ir būtų traškesni, siūloma jau surinktus taco trumpai pašildyti keptuvėje. Tuomet sūris išsilydo į pupelių masę, o tortilija lengvai apskrunda.

    Alternatyva – tuos pačius ingredientus panaudoti tostadai, jei norisi kito patiekimo. Tai ypač patogu, kai namuose yra daugiau daržovių salsai ar likusių pupelių.

    Dar viena praktiška detalė – sausos pinto pupelės po mirkymo ir virimo išbrinksta maždaug tris kartus. Skaičiuojama, kad svaro pakelis turėtų duoti apie šešias stiklines virtų pupelių, tad dalį galima laikyti šaldytuve kelias dienas arba užšaldyti iki trijų mėnesių.

  • Maisto kainos Europoje vėl kyla: sparčiausiai brangsta švieži produktai

    Maisto kainos Europoje vėl kyla: sparčiausiai brangsta švieži produktai

    Europos parduotuvėse maisto kainų augimas šiemet buvo santūrus, tačiau švieži produktai brangsta vis ryškiau. Tai ypač matyti tokiose šalyse kaip Prancūzija, kur šviežių produktų kainos per metus šoktelėjo 8 proc.

    Kai kur kainų temą papildo ir realūs tiekimo sutrikimai. Kaip skelbia „Euronews“, pietų Italijoje spalio pabaigoje dalyje prekybos vietų vaisių lentynos buvo apytuštės, o kai kuriose mažose parduotuvėse pagrindinės prekės galėjo dingti per vieną dieną.

    Maždaug dvi savaites pietų Italijoje kelių ir uostų blokadomis protestavo vilkikų vairuotojai, piktinęsi dyzelino kaina. Dėl to sandėliai sustabdė krovą, o Kampanijos, Apulijos ir Kalabrijos regionuose greitai ėmė trūkti mėsos, šviežio pieno, vaisių ir net geriamojo vandens.

    Bendra kryptis panaši ir kitur Europoje: po ramesnio laikotarpio savaitinis apsipirkimas ima brangti, o didžiausias spaudimas juntamas ten, kur kainas labiausiai veikia energijos ir transporto sąnaudos.

    Energija brangsta labiau nei maistas

    Remiantis preliminariais „Eurostat“ duomenimis, euro zonoje infliacija spalį pasiekė 4 proc. – tai didžiausias lygis per daugiau nei trejus metus. Pagrindinis kainų šuolio variklis buvo energija: kuras, elektra ir šildymas buvo 20,8 proc. brangesni nei prieš metus.

    Maisto, alkoholio ir tabako kainos euro zonoje per metus paaugo 1,6 proc. Tuo metu visoje ES maisto ir gaiviųjų gėrimų kainos rugsėjį – paskutinį mėnesį, apie kurį turima visų šalių duomenis – buvo vos 0,6 proc. didesnės nei prieš metus.

    Visgi skirtumai tarp produktų grupių ryškėja. Perdirbto maisto, alkoholio ir tabako kainos spalį per metus didėjo tik 0,5 proc., o neperdirbtų produktų (vaisių, daržovių, mėsos, žuvies) – 4,6 proc., kai rugpjūtį šis augimas buvo 2,7 proc.

    Tai siejama su tuo, kaip maistas pasiekia lentynas: žemės ūkio technika naudoja dyzeliną, šiltnamiams reikia šildymo, o didžioji dalis produkcijos gabenama vilkikais. Kai šios sąnaudos šokteli, greitai gendantys produktai tampa jautriausi.

    Didžiosios ekonomikos ir skirtingi tempai

    Prancūzijoje bendras maisto kainų augimas spalį siekė 1,2 proc., tačiau švieži produktai buvo 8 proc. brangesni nei prieš metus. Šalies statistikos institucijos duomenimis, rugsėjį šis metinis augimas dar siekė 9,5 proc.

    Vokietijoje maistas per metus pabrango 0,4 proc. Portugalijoje neperdirbtų produktų kainos pakilo 3,7 proc. – tiek pat, kiek ir rugsėjį.

    Ispanijoje maisto kainos spalį taip pat kilo, tik lėčiau nei prieš metus. Italija išsiskyrė ir dėl tiekimo sutrikimų, ir dėl spartesnio neperdirbto maisto brangimo.

    Kur kainos kyla labiausiai, o kur krenta

    Rugsėjo duomenys, apimantys visas ES valstybes, rodo, kad didžiausias metinis maisto ir gaiviųjų gėrimų kainų augimas fiksuotas Kipre – 4 proc. Toliau rikiuojasi Ispanija (2,7 proc.), Rumunija (2,6 proc.), Malta (2,5 proc.) ir Portugalija (2,4 proc.).

    Už ES ribų ryškiai išsiskyrė Turkija, kur maisto kainos per metus šoktelėjo 27,6 proc.

    Tuo pat metu 14-oje iš 27 ES šalių maisto ir gaiviųjų gėrimų kainos buvo mažesnės nei prieš metus. Didžiausias kritimas užfiksuotas Švedijoje – 6,3 proc., po to, kai balandžio 1 dieną šalis perpus sumažino pridėtinės vertės mokestį maistui (nuo 12 proc. iki 6 proc.), o ši priemonė turėtų galioti iki 2027 metų pabaigos.

    Latvijoje, Vengrijoje ir Čekijoje maisto kainos taip pat mažėjo – nuo 3,8 proc. iki 4,8 proc.

    Ilgesnis vaizdas: Rytų Europa patiria didžiausią naštą

    Nedidelis metinis kainų pokytis kai kuriose šalyse vyksta po labai didelio šuolio ankstesniais metais. Nuo 2021 metų rugsėjo, kai pradėjo sparčiai kilti energijos kainos, maistas ES, skaičiuojama, pabrango maždaug trečdaliu.

    Vengrijoje kainos per šį laikotarpį pakilo daugiau nei per pusę, o Bulgarijoje, Estijoje ir Rumunijoje augimas taip pat viršija 50 proc. Tuo metu Liuksemburge, Švedijoje ir Prancūzijoje bendras pabrangimas artimesnis ketvirčiui.

    Ši disproporcija svarbi ir dėl skirtingų namų ūkių įpročių: šalyse, kur maistas sudaro didesnę vartojimo krepšelio dalį, net kelių procentų pokytis kasoje gali būti skaudesnis nei valstybėse, kur maistui skiriama mažesnė pajamų dalis.

    Ekonomistai tikisi, kad bendra infliacija dar gali didėti, o maisto kainų augimas, sprendžiant iš spalio tendencijų, gali suintensyvėti kaip tik tuo metu, kai gyventojus pasiekia didesnės žiemos šildymo sąskaitos.

  • Tyrimas: silpstant Atlanto srovėms, maisto gamyba gali smukti, o kainos – kilti iki 40 proc.

    Naujas tyrimas įspėja: jei smarkiai susilpnėtų svarbios Atlanto vandenyno srovės, pasaulinė žemės ūkio produkcija galėtų pastebimai sumažėti, o maisto kainos – reikšmingai išaugti.

    Kaip rašo „Live Science“, mokslininkai modeliavo scenarijų, kuriame Atlanto meridioninė apytakos cirkuliacija (AMOC) per kelis dešimtmečius gerokai susilpnėja. Ši srovių sistema perneša šilumą iš tropikų į Šiaurės pusrutulį ir daro įtaką klimatui.

    Tyrime akcentuojama, kad AMOC jau dabar yra silpniausia per daugiau nei 1 000 metų ir, vertinimais, dėl klimato kaitos yra netekusi apie 10–20 proc. savo stiprumo. Nors naujoji analizė dar nėra recenzuota, jos rezultatai laikomi rimtu signalu apie galimus padarinius.

    Modeliavimas apėmė 100 metų laikotarpį, darant prielaidą, kad pasaulio temperatūra pakils 2 laipsniais Celsijaus virš ikipramoninio lygio. Viename scenarijuje AMOC buvo dirbtinai lėtinama pirmuosius 50 metų, kad būtų galima palyginti pasaulį „su“ ir „be“ ryškaus srovės silpnėjimo.

    Kaip tai paveiktų derlių

    Tyrėjai AMOC scenarijus susiejo su pagrindinių grūdinių kultūrų – kviečių, kukurūzų ir ryžių – auginimu. Skaičiuojama, kad po 50 metų, AMOC jau gerokai susilpnėjus, pasaulinis šių kultūrų derlingumas vidutiniškai sumažėtų 5,3 proc.

    Tačiau bendras vidurkis slėptų didžiulius regioninius skirtumus. Pavyzdžiui, modelyje Vokietijoje ir Ukrainoje grūdų derlius galėtų kristi iki 19 proc., o Kanadoje – apie 12 proc., daugiausia dėl staigaus ir ryškaus atšalimo.

    Ypač pažeidžiamos, anot vieno iš bendraautorių, būtų Skandinavija, Jungtinė Karalystė ir Kanada, bet rizikų esą yra ir kitose vietose, kurios gali būti netikėtos patiems gyventojams. Modelis taip pat rodė sumažėjusį kritulių kiekį Indijoje, Pakistane ir didelėse Kinijos dalyse.

    Pabrėžiama, kad kai kuriose jau dabar vandens stygiaus kamuojamose šalyse, tokiose kaip Iranas, Sudanas ar Eritrėja, kritulių sumažėjimas galėtų būti toks didelis, kad dalis žemės ūkio ten paprasčiausiai neišsilaikytų.

    Kainų šuolis ir prekybos ribojimo rizika

    Analizėje prognozuojama, kad vidutinės maisto kainos pasaulyje galėtų pakilti 17–40 proc. Kainų augimo mastas priklausytų nuo to, kaip šalys reaguotų į šoką, kiek būtų pasirengusios ir ar pavyktų tvariai plėsti žemės ūkį kai kuriuose regionuose.

    Kita svarbi detalė – metinis svyravimas. Tyrėjų teigimu, 5,3 proc. yra vidurkis, todėl atskirais metais pasauliniai grūdų nuostoliai galėtų siekti 10 proc. ar daugiau, o tai dar labiau stumtų kainas aukštyn.

    Tyrime pabrėžiama, kad tokio masto sukrėtimas padidintų tarptautinės prekybos svarbą: daliai regionų tektų daugiau importuoti maisto, kad kompensuotų vietinius praradimus. Tačiau jei valstybės imtų riboti eksportą ir kaupti atsargas, poveikis galėtų dar labiau sustiprėti.

    Ką svarbu vertinti atsargiai

    Pats tyrimas turi aiškiai įvardytų ribojimų: buvo naudotas vienas atšilimo scenarijus, vienas modelio paleidimas, o skaičiavimai rėmėsi mėnesiniais, ne dieniniais duomenimis. Dėl to rezultatai labiau laikomi koncepcijos įrodymu ir galimų rizikų žemėlapiu, o ne tiksliu ateities „grafiku“.

    Vis dėlto autoriai ir nepriklausomi mokslininkai akcentuoja, kad regioninės projekcijos gali būti ypač informatyvios – jos padeda suprasti, kuriose vietose galėtų smogti pirmasis žemės ūkio „šokas“ ir kodėl globalūs vidurkiai neatskleidžia viso vaizdo.

    Pasak tyrėjų, AMOC susilpnėjimo padariniai taip pat galėtų susipinti su kitais klimato kaitos procesais, todėl atsirastų sunkiai prognozuojamų, tarpusavyje besidauginančių efektų. Ypač rizikinga būtų netinkama adaptacija, kai pasiruošimas vienoms sąlygoms staiga nebeatitinka realiai besikeičiančio klimato.

    Nors nėra paprastų sprendimų, tyrimas primena, kad dideli klimato sistemos pokyčiai gali greitai virsti labai praktiškomis problemomis – nuo derliaus iki kainų parduotuvėse.

  • „Super“ El Ninjas žada liūtis ir audras: ekspertai ragina turėti maisto atsargų

    Šių metų El Ninjo reiškinys pasiekė vadinamąjį „super“ lygį ir, prognozuojama, gali sustiprinti ekstremalius orus – nuo smarkių liūčių iki audrų ir potvynių.

    Apie tai rašo „Live Science“, primindamas, kad Jungtinės Karalystės aplinkos, maisto ir kaimo reikalų sekretorė britus jau paragino pasirūpinti maisto, geriamojo vandens ir kitų būtiniausių atsargų rezervu žiemai.

    Pasak specialistų, El Ninjas paprastai susijęs su drėgnesnėmis nei įprasta sąlygomis rudenį ir ankstyvą, šaltą žiemą Jungtinėje Karalystėje, o kai kuriose JAV vietovėse žiemą taip pat gali būti daugiau kritulių.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad atsargos namuose gali būti praktiškas sprendimas kelioms dienoms – pavyzdžiui, jei dėl potvynių sutriktų susisiekimas ar nutrūktų elektros tiekimas.

    Kuo išskirtinis šių metų El Ninjas

    JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) duomenimis, rugsėjo pabaigoje Ramiojo vandenyno Niño 3.4 regione jūros paviršiaus temperatūra buvo pakilusi apie 3,15 laipsnio Celsijaus virš vidurkio ir toliau kilo.

    Palyginimui, įprastai El Ninjo metu temperatūra šiame regione būna maždaug 1–2 laipsniais Celsijaus aukštesnė už vidutinę.

    El Ninjas yra šiltasis daugiametės natūralios klimato kaitos ciklo etapas: šiltesni vandenys tropinėje Ramiojo vandenyno dalyje pasislenka į rytus, o tai gali kelti pasaulinę temperatūrą ir keisti kritulių pasiskirstymą.

    Kodėl kalbama apie atsargas ir kainas

    ALLFED ekonomistas Michaelas Hinge pabrėžia, kad istoriniuose duomenyse El Ninjo epizodai dažnai siejami su maisto kainų infliacija.

    Jo teigimu, protingos namų ūkio atsargos gali padėti sušvelninti trumpalaikius sutrikimus, tačiau tai tampa sudėtingiau, jei maistas dėl kainų šuolio tampa mažiau įperkamas.

    Specialistas aiškina, kad didžiausia grėsmė aukštų pajamų šalims dažnai nėra tai, kas vyksta vietoje, o poveikis žemės ūkiui kitose pasaulio dalyse – dėl to gali brangti importuojamos žaliavos ir maisto produktai.

    Ką rekomenduojama turėti namuose

    M. Hinge nurodo, kad dažnai patariama turėti apie 4 litrus vandens žmogui per dieną, idealiu atveju – savaitei.

    Maisto atsargoms jis mini konservus (pavyzdžiui, pupeles, žuvį, daržoves ir vaisius), taip pat ilgai galiojančius produktus, tokius kaip makaronai, ryžiai, avižos, žemės riešutų sviestas ir ilgiau išsilaikantis pienas.

    Taip pat rekomenduojama turėti rankinį konservų atidarytuvą ir turistinę viryklę su kuru, o atsargas planuoti pagal mitybos poreikius, kainas ir tai, kas realiai bus sunaudota, kad būtų mažiau švaistymo.

  • Nemokamas kalakutas Padėkos dienai: triukas, dėl kurio parduotuvės prašo išleisti šimtus

    JAV prekybos tinklai ir šiais metais tęsia seną Padėkos dienos tradiciją: vilioja pirkėjus nemokamu kalakutu, tačiau dažniausiai tik tada, kai pasiekiama nustatyta išlaidų riba. Iš pirmo žvilgsnio tai skamba kaip dovana, bet praktiškai tai rinkodaros mechanizmas, skatinantis visą šventinį krepšelį pirkti vienoje vietoje.

    Nemokamo kalakuto akcijos JAV atsirado dar tada, kai paukštiena daugeliui šeimų buvo pernelyg brangi, o darbdaviai ar verslai paukščius dalydavo kaip paramą ar lojalumo paskatą. Vėliau tai persikėlė į mažmeninę prekybą ir ilgainiui tapo sezonine konkurencijos priemone, kai parduotuvės kovoja dėl pirkėjo krepšelio.

    Kaip veikia nemokamo kalakuto schema

    Dažniausias modelis paprastas: pirkėjas turi išleisti nuo maždaug 140 iki 380 eurų per vieną apsipirkimą arba per kelias savaites, naudojant lojalumo kortelę. Tik pasiekus ribą suteikiamas kuponas ar teisė pasiimti kalakutą, o kartais leidžiama rinktis alternatyvą, pavyzdžiui, kumpį.

    Ekonomistai tokį produktą vadina nuostolingu masalu, kai prekė atiduodama labai pigiai arba nemokamai tam, kad parduotuvė uždirbtų iš kitų pirkinių. Kalakutas retai perkamas vienas, todėl kartu į krepšelį keliauja daržovės, pieno produktai, desertai, gėrimai ir kitos šventinės prekės.

    Kur JAV siūlomi konkretūs pasiūlymai

    Skirtingi tinklai taiko skirtingas taisykles. „ShopRite“ lojalumo programoje nemokamas šaldytas kalakutas suteikiamas sukaupus apie 380 eurų tinkamų pirkinių per akcijos laikotarpį, o pasiūlymas dažniausiai ribojamas vienu vienetu namų ūkiui.

    „BJ’s Wholesale Club“ paprastai taiko kitą principą: reikia vienu apsipirkimu išleisti apie 140 eurų, o vėliau suteikiamas kuponas kalakutui iki nustatytos vertės, apie 24 eurus. „Giant Eagle“ modelis panašus į kaupiamąjį, kai per kelias savaites reikia pasiekti maždaug 330 eurų ribą ir tuomet galima atsiimti šaldytą kalakutą ar net paaukoti jį maisto bankui.

    Kada tai apsimoka, o kada ne

    Nemokamas kalakutas realiai naudingas tik tiems, kurie ir taip planavo išleisti panašią sumą kasdieniams pirkiniams ar šventiniam stalui. Jei iki ribos trūksta nedaug, pagunda prisidėti nereikalingų prekių gali reikšti, kad kalakutas galiausiai kainuos brangiau nei perkant jį su įprasta nuolaida.

    Dar viena detalė yra išimtys: į akcijos sumą neretai neįtraukiamos dovanų kortelės, alkoholis, tabakas ar dalis bazinių produktų. Dėl to pirkėjas gali manyti jau pasiekęs ribą, tačiau kasoje paaiškėja, kad trūksta, o tai skatina išleisti daugiau.

    Prieš bandant pasinaudoti tokia akcija verta įsivertinti kalakuto kainą be akcijos ir palyginti ją su realiai reikalingomis išlaidomis. Sezoninių nuolaidų laikotarpiu kalakutai JAV dažnai parduodami su didelėmis nuolaidomis, todėl kartais paprasčiau ir pigiau jį tiesiog nusipirkti, nei vaikytis nemokamo pasiūlymo.

  • „Biedronka“ nustebino sertifikuotu šv. Martyno rageliu: kiek kainuoja ir kodėl pigiau nei įprastai

    Lenkijos prekybos tinklas „Biedronka“ į prekybą išleido sertifikuotą šv. Martyno ragelį, kurį tiekia kepykla „Piekarnia Gwóźdź“. Vienas kepinys sveria 200 gramų ir parduodamas kaip saugomas regioninis produktas.

    Už vieną vienetą prašoma apie 1,70 euro, perskaičiavus iš kainos zlotais. Prekybininkas taip pat taiko nuolaidą perkant daugiau: už du ragelius vieneto kaina sumažėja iki maždaug 1,35 euro.

    Šv. Martyno ragelis išsiskiria pusiau prancūziška tešla, kuri po kepimo turi aiškiai sluoksniuotis. Viduje paprastai būna baltojo aguonų įdaro, o viršus glaistomas ir barstomas smulkintais riešutais.

    Šio gaminio autentiškumą patvirtina šalia pateikiamas sertifikatas, rodantis teisę gaminti Europos Sąjungoje saugomą regionalų produktą „Rogal Świętomarciński“. Tokia apsauga reiškia, kad gamintojas privalo laikytis nustatytos receptūros, svorio rėžių ir kitų reikalavimų.

    Įprastai šio tipo rageliai prieš šv. Martyno dieną būna brangesni, o kaina labiausiai priklauso nuo dydžio, ingredientų ir vietos, kur perkama. Todėl „Biedronka“ pasiūlymas išsiskiria tuo, kad sertifikuotas produktas siūlomas už masinei prekybai neįprastai žemą kainą.

    Kodėl sertifikatas svarbus pirkėjui?

    Saugomo pavadinimo statusas dažniausiai reiškia griežtesnę kokybės kontrolę ir aiškesnę kilmę. Pirkėjui tai suteikia daugiau užtikrintumo, kad perkamas ne tik panašus kepinys, bet būtent tradicijai priskiriamas produktas.

    Be to, tokių gaminių sezoninis populiarumas kasmet auga, todėl prekybos tinklai ieško būdų pasiūlyti autentiškus produktus platesniam ratui pirkėjų. Dėl to sertifikuoti regionalūs gaminiai vis dažniau pasirodo ir didžiųjų parduotuvių lentynose.

  • Aldi lentynose atsiradusi „akloji išpjova“ klaidina pirkėjus: štai kaip ją paruošti, kad netaptų padu

    Prekybos tinklo „Aldi“ šaldymo vitrinose pasirodžiusi jautienos dalis, Lenkijoje dažnai vadinama „akląja išpjova“, pirkėjus neretai suklaidina. Iš pirmo žvilgsnio ji primena brangią išpjovą, tačiau tai visai kitas raumuo, todėl greitai apkepus keptuvėje galima likti su kietu, sausu kąsniu.

    Ši mėsa iš tiesų vadinama ligava, o pravardė „akloji išpjova“ tėra buitinė ir rinkodariškai patogi. Ligava paprastai būna liesa, standesnės struktūros, su mažai riebalų, todėl jai reikia kitokio paruošimo nei minkštajai išpjovai.

    Publikacijoje minėta vakuumuota porcija svėrė 723 gramus, o kaina siekė 54,90 zloto už kilogramą, tai yra apie 12,30 eurų už kilogramą. Už tokią pakuotę būtų tekę mokėti apie 8,90 eurų, todėl nenuostabu, kad pirkėjai viliasi greito išpjovos efekto, kurio ligava dažniausiai nesuteikia.

    Ligava yra raumuo iš galinės jautienos dalies, pailgos formos, dažnai gana vienodos tekstūros per visą gabalą. Dėl mažo riebalų kiekio ji greitai netenka drėgmės, tad trumpas, intensyvus kepimas aukštoje temperatūroje dažnai baigiasi tvirtumu ir sausumu.

    Kaip išvengti sausos jautienos?

    Geriausiai ligava atsiskleidžia lėtesniuose patiekaluose, kai mėsai duodama laiko suminkštėti. Praktikoje tai reiškia kepimą orkaitėje po dangčiu, troškinimą padaže, guliašą ar suktinukus, kur drėgmė ir ilgesnis laikas padeda išlaikyti sultingumą.

    Jei vis dėlto norisi ją pateikti riekelėmis, svarbiausia taisyklė yra pjaustymas plonai ir visada skersai raumens skaidulų. Per storos riekės ir per ilgas kepimas keptuvėje dažniausiai lemia gumos efektą net ir tada, kai mėsa kokybiška.

    Klasikinis, saugus variantas yra kepta ligava: mėsą įtrinkite druska, pipirais, česnaku ir garstyčiomis, trumpai apkepkite, o tuomet kepkite uždengę, su sultiniu ar kitu skysčiu. Iškepus būtina mėsą kelioms minutėms palikti pailsėti, kad sultys pasiskirstytų tolygiai ir pjaustant neišbėgtų.

    Kodėl pavadinimas klaidina?

    Pavadinimas „akloji išpjova“ vartojamas todėl, kad gabalas forma gali priminti tikrąją išpjovą, tačiau kulinarinė elgsena skiriasi kardinaliai. Išpjova vertinama dėl natūralaus minkštumo, o ligavos privalumas yra ryškesnis jautienos skonis ir tvarkingos riekės, kai ji paruošiama kantriai.

    Renkantis parduotuvėje verta vadovautis ne vien forma, bet ir informacija etiketėje, taip pat suprasti, kad liesesni gabalai dažniau reikalauja drėgnesnio, lėtesnio gaminimo. Tuomet net ir pigesnė alternatyva gali tapti puikiu pagrindu pietums, o ne nusivylimu lėkštėje.

  • Maisto kainų šokas Europoje: vienur krepšelis kainuoja beveik dvigubai – kodėl?

    Maisto kainų šokas Europoje: vienur krepšelis kainuoja beveik dvigubai – kodėl?

    Skirtumai – įspūdingi

    Maistas Europoje sudaro reikšmingą namų ūkių išlaidų dalį, tačiau už tą patį pirkinių krepšelį skirtingose šalyse mokama labai nevienodai. Eurostato duomenimis, Europos Sąjungoje maistui ir nealkoholiniams gėrimams vidutiniškai tenka 13,6 proc. vartojimo išlaidų.

    Vis dėlto kainų lygis nuo vienos valstybės iki kitos gali skirtis kartais, todėl tai, kas vienur atrodo kasdienė smulkmena, kitur virsta rimtu biudžeto išbandymu. Skirtumus lemia ne tik produktų savikaina, bet ir tai, kiek kainuoja visa grandinė nuo lauko iki parduotuvės.

    Kur brangiausia ir kur pigiausia

    Pagal 2026 metų vidurio „Numbeo“ skelbiamą maisto produktų indeksą, kuris buvo perskaičiuotas taip, kad ES vidurkis būtų 100, didžiausios kainos fiksuojamos Šveicarijoje. Tuo metu vienos mažiausių kainų matomos Moldovoje, o ES viduje pigiausia išlieka Rumunija.

    Šiaurės šalys taip pat dažnai patenka į brangiausiųjų viršūnę: aukštesnis nei ES vidurkis kainų lygis minimas Islandijoje, Norvegijoje ir Danijoje, o tarp brangesnių išsiskiria ir Liuksemburgas. Tarp didžiųjų Europos ekonomikų brangiausia minima Prancūzija, o Ispanija dažniau išsiskiria žemesnėmis kainomis.

    Pigesnės kainos nereiškia lengvesnio gyvenimo

    Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad vien nominalios kainos neatsako į klausimą, kur maistas labiausiai įkandamas. Šalyse, kur kainos mažesnės, gyventojai neretai didesnę savo biudžeto dalį vis tiek skiria maistui, nes pajamos ir perkamoji galia yra mažesnės.

    „Mažesnės kainos nebūtinai reiškia didesnį įperkamumą“, – sakė Jeremiás Máté Balogh.

    Tokį paradoksą iliustruoja ir Rumunijos pavyzdys: nors kainos žemesnės už ES vidurkį, maistui ir nealkoholiniams gėrimams tenka palyginti didelė namų ūkių išlaidų dalis. Panaši tendencija minima ir Bulgarijoje, kur maisto dalis biudžete taip pat išlieka labai aukšta.

    Kas labiausiai kelia kainas

    Skirtumus tarp šalių stipriai veikia darbo kaštai, nuomos ir logistikos išlaidos, prekybos tinklų struktūra, mokesčiai bei vartotojų įpročiai. Kuo šalis turtingesnė, tuo didesnė tikimybė, kad galutinėje kainoje ryškiau atsispindės atlyginimų, patalpų išlaikymo ir paslaugų brangumas.

    Ne mažiau svarbus veiksnys išlieka energija ir degalai, nes jie tiesiogiai veikia žemės ūkį, maisto perdirbimą ir transportą. Kainų kilimas taip pat turi inerciją: net kai infliacija lėtėja, kainos nebūtinai krenta, jos gali tiesiog augti lėčiau, bet nuo jau pakilusio lygio.

    Kodėl duona vienur trigubai brangesnė

    Ekspertai pabrėžia, kad parduotuvėje mokama suma yra tik iš dalies paties produkto kaina. Likusi dalis susideda iš atlyginimų, energijos, patalpų nuomos, transporto, logistikos ir mokesčių, kurie turtingesnėse šalyse dažniausiai yra didesni.

    „Maisto kaina parduotuvėje tik iš dalies yra paties maisto savikaina“, – sakė Ilaria Benedetti.

    „Į ją taip pat įeina atlyginimai, energija, nuoma, transportas ir mokesčiai, kurie turtingesnėse šalyse yra gerokai didesni“, – pridūrė ji.

    Tokie skirtumai ypač matomi lyginant mažiau standartizuotus produktus, pavyzdžiui, šviežią duoną, kurios kainai didelę įtaką daro vietinės sąnaudos. Tuo metu labiau standartizuoti produktai, pavyzdžiui, kiaušiniai, dažnai rodo mažesnius santykinius skirtumus, nors ir jie išlieka reikšmingi.

  • Spėkite, kuris rudens vaisius „Lidl“ atpigo perpus: kaina su „Lidl Plus“ kuponu stebina

    Spalio pradžia daugeliui pirkėjų tampa patogiu metu atsinaujinti rudeninį krepšelį, nes parduotuvėse dažniau pasirodo geresnės kokybės granatai. Paprastai šiuo sezonu jie būna sultingesni nei vasaros viduryje, o kainų akcijos paskatina išbandyti ne tik sultis.

    „Lidl“ tam tikru laikotarpiu granatams taikė maždaug 50 proc. nuolaidą, jei pirkėjas prieš atsiskaitydamas aktyvuoja kuponą ir kasoje nuskenuoja „Lidl Plus“ programėlę. Akcijos metu kilogramo kaina siekė apie 2,30 euro, kai įprastai ji būna apie 4,60 euro, todėl skirtumas išties juntamas.

    Palyginimui, kitų didžiųjų tinklų elektroninėse parduotuvėse granatų kaina tuo pačiu metu dažnai fiksuojama panaši į įprastą, apie 4,60 euro už kilogramą. Vis dėlto pirkėjams verta įsivertinti ir praktinį aspektą: dalis prekių internete gali būti laikinai nepasiekiamos konkrečiame rajone, todėl prieš vykstant į parduotuvę pravartu pasitikrinti likučius.

    Kaip išsirinkti gerą granatą?

    Renkantis granatą svarbiausias kriterijus dažnai yra ne ryškiausia spalva, o svoris ir vaisiaus kietumas. Kokybiškas granatas paprastai būna sunkus pagal savo dydį, nes tai rodo daugiau sulčių ir pilnesnes sėklas.

    Taip pat verta apžiūrėti žievę: ji turėtų būti įtempta, kieta, be minkštų įdubimų, įtrūkimų ar pelėsio požymių ties „karūna“. Spalva gali varijuoti nuo šviesiai raudonos iki tamsiai burgundiškos ar net rusvesnės, tačiau lemiamas yra vaisiaus tvirtumas ir būklė.

    Kur panaudoti, kad neatsibostų?

    Granato sėklos tinka ne tik desertams ar sultims. Jos gerai papildo salotas, košes, natūralų jogurtą, dera prie keptų daržovių, taip pat prie patiekalų su vištiena ar feta, suteikdamos gaivų saldžiarūgštį kontrastą.

    Norint sėklas išlukštenti švariau, praverčia paprastas būdas: perpjauti granatą, puseles panardinti į dubenį su vandeniu ir atskirti sėklas pirštais. Baltos pertvarėlės iškyla į paviršių, o sėklos nusėda dugne, todėl virtuvėje lieka mažiau netvarkos.

    Ką svarbu žinoti apie laikymą?

    Granatus galima laikyti kelias dienas vėsesnėje vietoje, o šaldytuve jie dažnai išsilaiko ilgiau, jei žievė nepažeista. Jei pirkimas didesnis dėl akcijos, verta rinktis tik tvirtus vaisius, kad laikant jie neprarastų kokybės.

    Akcijos taisyklės skiriasi, tačiau tokiose kampanijose neretai taikomi kiekio ribojimai vienam kuponui ar vienam pirkėjui. Todėl planuojant pirkti daugiau, pravartu iš anksto įsivertinti realų poreikį ir suvartojimo laiką.