Lenkijos Liublino regiono ūkininkai siūlo keisti viešųjų pirkimų tvarką, pagal kurią parenkami maisto tiekėjai mokykloms, bendrabučiams, valgykloms ir kariuomenei. Jų idėja paprasta: tiekėjams, galintiems pagrįsti, kad produktai yra vietinės kilmės, skirti papildomų balų konkurso vertinime.
Iniciatyvą iškėlė Liublino žemdirbių savivaldos atstovas Edwardas Jarmoszukas, o sprendimą dėl pozicijos regiono taryba priėmė spalio 27 dieną. Ūkininkai pabrėžia, kad kalba eina ne apie importuotų prekių perpakavimą, o apie realiai šalyje užaugintą ar pagamintą maistą.
Nauda ne tik ūkininkams
Pasak iniciatorių, tokia tvarka palengvintų tiesioginį tiekimą į viešąsias įstaigas, tačiau būtų aktuali ir didmenininkams bei maitinimo įmonėms. Esminė sąlyga būtų atsekamumas, tai yra gebėjimas dokumentais įrodyti produktų kilmę ir tiekimo grandinę.
Ūkininkai argumentuoja, kad viešosios lėšos, skiriamos maitinimo paslaugoms, galėtų labiau prisidėti prie vietos ūkių ir perdirbėjų stabilumo. Kartu tai, jų vertinimu, mažintų riziką, kad konkursus laimės tiekėjai, siūlantys žemiausią kainą kokybės sąskaita.
Prancūzijos pavyzdys ir ribos
Kaip pavyzdį ūkininkai mini Prancūziją, kur kolektyvinę mitybą reguliuoja EGALIM krypties nuostatos, skatinančios kokybiškesnį ir tvaresnį maitinimą. Ten viešuosiuose pirkimuose akcentuojami tokie kriterijai kaip ekologiška gamyba, patikrinta kokybė, trumpesnės tiekimo grandinės ar mažesnis tarpininkų skaičius.
„Norėtume papildomo kriterijaus pagal prancūzišką modelį. Ten taip pat ieškoma būdų paremti savo gamintojus, ir pas mus būtų galima sukurti sprendimą, kuris suteiktų daugiau galimybių vietos maistui“, – sakė Edwardas Jarmoszukas.
Vis dėlto pabrėžiama, kad vien tik vietinė kilmė savaime negali būti vienintelis atrankos pagrindas, nes viešieji pirkimai privalo laikytis nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principų. Praktikoje tai reiškia, kad pranašumas dažniausiai suteikiamas ne geografijai, o objektyviai pamatuojamiems kokybės ir tvarumo rodikliams.
Kas laukia toliau
Siūlymas turėtų būti toliau svarstomas Liublino žemdirbių savivaldos struktūrose ir tikslinamas, kad atitiktų nacionalinius viešųjų pirkimų reikalavimus bei Europos Sąjungos taisykles. Ūkininkai tikisi rasti modelį, kuris leistų prioritetą teikti geresnei kokybei ir atsekamumui, kartu nepažeidžiant konkurencijos principų.
Tema aktuali ir tėvams, nes mokyklų maitinimo konkursai neretai kelia diskusijų dėl porcijų dydžio, sudėties ir produktų kokybės. Papildomi vertinimo kriterijai, paremti įrodymais ir aiškiais standartais, galėtų sumažinti konfliktų ir padidinti skaidrumą.