CP v2

Tag: Maisto tiekimo grandinės

  • „Platter“ pritraukė papildomą finansavimą: žada modernizuoti JK maisto tiekimo grandinę

    „Platter“ pritraukė papildomą finansavimą: žada modernizuoti JK maisto tiekimo grandinę

    Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi „Platter“, kurianti tiekėjams, didmenininkams ir gamintojams skirtą veiklos valdymo sistemą, pritraukė papildomą finansavimą iš „Verb Ventures“. Tai yra pratęsimas prie ankstesnio įmonės rizikos kapitalo etapo, skirtas spartesnei produkto plėtrai ir diegimui maisto tiekimo grandinėje.

    JK veikia apie 25 000 maisto ir gėrimų gamintojų, o didžioji jų dalis yra smulkūs verslai: nuo sūrininkų ir kepyklų iki padažų gamintojų, gėrimų prekių ženklų ar regioninių pieninių. Nors atskirai jie nedideli, kartu sudaro reikšmingą dalį to, kas galiausiai atsiduria parduotuvių lentynose ir viešojo maitinimo meniu.

    Daugelio tokių įmonių kasdienė veikla vis dar remiasi skaičiuoklėmis, kurios ilgainiui tampa savotiška neoficialia verslo sistema. Jose vienu metu bandoma suvaldyti pirkėjams pritaikytus kainynus, atsargų likučius, gamybos planus, pristatymo maršrutus, alergenų informaciją ir maržų skaičiavimus, o kainos neretai kinta pagal klientą ar net savaitę.

    Viena sistema nuo užsakymo iki sąskaitos

    „Platter“ teigia kurianti trūkstamą administracinį pagrindą maisto sektoriui, pritaikytą tam, kaip realiai vyksta prekyba ir logistika. Platforma apima tris tarpusavyje sujungtus sluoksnius, leidžiančius sujungti pardavimus, operacijas ir finansus į vieną srautą.

    Pirmoji dalis skirta užsakymams ir pardavimams: skaitmeniniam užsakymų priėmimui, internetinei parduotuvei ir individualizuotų kainynų valdymui. Antroji dalis apima operacijas, tokias kaip pristatymų planavimas, atsargų ir gamybos matomumas bei integracijos su sandėlio procesais.

    Trečiasis sluoksnis susijęs su finansais ir sąskaitų išrašymu: automatizuotos sąskaitos gali būti nukreipiamos į „Sage“ ir „Xero“. Įmonė taip pat mini įdiegtą sąskaitų faktoringą per partnerį, kuris, pasak „Platter“, leidžia tiekėjams gauti apmokėjimą gerokai greičiau nei įprastais atsiskaitymo terminais.

    Augimas po starto 2025 metais

    „Platter“ nurodo, kad platforma veikia nuo 2025 metų vidurio ir jau pritraukė daugiau nei 30 klientų. Įmonės teigimu, kiekvienas jų per platformą apdoroja maždaug nuo 3,5 iki 11,7 mln. eurų metinės prekybos apimties, o bendrai apdorojama vertė turėtų viršyti 117 mln. eurų per metus.

    Taip pat pabrėžiama, kad nuo produkto paleidimo nebuvo klientų praradimo. Tokie rodikliai investuotojams paprastai svarbūs, nes parodo, kad sprendimas tampa kasdieniu darbo įrankiu, o ne tik papildoma programine įranga, kurią lengva pakeisti.

    Kodėl investuotojai mato potencialą?

    „Verb Ventures“ akcentuoja skirtumą tarp programų, kurios tik padeda procesams, ir sprendimų, kurie tampa pačia operacine infrastruktūra. Kai užsakymai, atsargos, gamyba, pristatymai, sąskaitos ir apskaita pradeda veikti vienoje sistemoje, pereiti kitur tampa sudėtinga dėl integracijų, duomenų ir įpročių.

    „Mes investuojame į operacinius sluoksnius, kurie leidžia veikti prekybai, dažniausiai industrijose, nuo kurių priklauso visi, bet kuriose ilgai nebuvo kuriama tinkama programinė įranga“, – sakė „Verb Ventures“ atstovas Alexey Bulygin.

    „Platter“ atveju papildomą vertę kuria ne tik procesų sujungimas, bet ir geresnis matomumas į kainodarą bei sandorių srautus. Tokia duomenų bazė ateityje gali tapti pagrindu platesnėms finansinėms paslaugoms, įskaitant atsiskaitymus ir kitus į sistemą įterptus sprendimus.

  • Regeneratyvusis ūkininkavimas EEC 2026: ką keičia dirvožemio „atgaivinimas“ nuo lauko iki stalo?

    Regeneratyvusis ūkininkavimas vis dažniau įvardijamas kaip praktiškas atsakas į klimato kaitos rizikas, dirvožemio degradaciją ir poreikį išlaikyti stabilią maisto gamybą. EEC 2026 renginiuose šiai temai skiriama daug dėmesio, nes dirvožemis tampa strateginiu ištekliumi visoje maisto grandinėje.

    Šios krypties esmė yra ne vien mažinti neigiamą poveikį aplinkai, bet nuosekliai gerinti dirvos būklę: didinti organinės medžiagos kiekį, gerinti struktūrą, vandens įgertį ir biologinę įvairovę. Ūkininkai pabrėžia, kad rezultatai dažniausiai matuojami ne per vieną sezoną, o per kelerius metus.

    Kas keičiasi ūkyje?

    Regeneratyviojo ūkininkavimo praktikos dažnai prasideda nuo dirvos dirbimo intensyvumo mažinimo ir siekio kuo ilgiau išlaikyti gyvas šaknis dirvoje. Tam pasitelkiami tarpiniai pasėliai, sėjomaina, tikslesnis tręšimas pagal dirvožemio tyrimus, organinių trąšų naudojimas ir kitos priemonės, kurios padeda atkurti dirvos „gyvybingumą“.

    Ūkininkai, turintys daugiau praktinės patirties, akcentuoja kompromisus. Pavyzdžiui, kai kurios kultūros reikalauja intensyvesnio dirvos paruošimo, todėl dalis gerų dirvos parametrų gali būti laikinai pabloginami, o vėliau kelių metų sėjomaina skiriama dirvos būklei atstatyti.

    Vienas dažniausiai minimų privalumų yra geresnis vandens sulaikymas dirvoje. Tai ypač svarbu regionuose, kur sausros kartojasi dažniau, nes didesnė organinės medžiagos dalis paprastai reiškia atsparesnius pasėlius ir stabilesnius derlius, kai kritulių pasiskirstymas tampa vis labiau nenuspėjamas.

    Kodėl įsitraukia didžiosios bendrovės?

    Regeneratyvusis ūkininkavimas tampa svarbus ne tik ūkiams, bet ir tarptautinėms maisto pramonės bendrovėms, kurios siekia apsaugoti tiekimo grandines. Dideliems pirkėjams stabilumas reiškia mažesnę riziką dėl žaliavų trūkumo, svyruojančios kokybės ar ekstremalių orų, o dirvožemio būklė čia laikoma vienu iš pagrindinių veiksnių.

    „Regeneratyvusis ūkininkavimas mums yra priemonė stiprinti tiekimo grandinės atsparumą ir investicija į ilgalaikį ūkių stabilumą“, – sakė viena diskusijos dalyvių.

    Praktikoje verslo įsitraukimas dažnai pasireiškia ilgesnio laikotarpio sutartimis, mokamomis priemokomis už taikomas praktikas, pagalba investuojant į techniką ar konsultacijomis. Tai padeda ūkininkams lengviau pereiti prie pokyčių, nes pereinamasis laikotarpis gali kainuoti: reikia mokymų, bandymų laukuose, kartais keičiasi darbų grafikai ir įprasti sprendimai.

    Kas stabdo mastą ir ko trūksta?

    Nors naudos argumentų daug, regeneratyvusis ūkininkavimas vis dar dažnai lieka nišinis. Viena didžiausių kliūčių yra vieningos definicijos ir aiškių standartų stoka: rinkoje egzistuoja skirtingi požiūriai, todėl sudėtinga palyginti rezultatus, patikimai komunikuoti pokytį vartotojui ir kurti pasitikėjimą.

    „Pirmiausia reikia susitarti dėl vienos definicijos ir aiškaus, rezultatais paremto sertifikavimo“, – sakė diskusijoje dalyvavusi ūkininkė.

    Kita silpnoji vieta yra žinių ir konsultavimo prieinamumas. Ūkininkams reikia ne tik motyvacijos, bet ir praktinių atsakymų, kaip parinkti tarpinius pasėlius, kaip keisti tręšimą, kaip interpretuoti dirvožemio tyrimus ir kaip vertinti pažangą. Ne mažiau svarbi ir vartotojų edukacija, nes be paklausos produktai, kurių gamyba reikalauja papildomų pastangų, sunkiau randa vietą rinkoje.

    Diskusijose pabrėžiama ir valstybės vaidmens svarba: nuo aiškesnių taisyklių iki biurokratijos mažinimo ir tikslinių priemonių, kurios skatintų pereiti prie dirvą tausojančių sprendimų. Be sisteminio požiūrio, didelė pokyčių našta lieka ant ūkių ir privačių iniciatyvų, o tai riboja plėtrą.

    Regeneratyvusis ūkininkavimas EEC 2026 kontekste įvardijamas kaip ilgalaikė investicija, kuriai reikia laiko, matavimo ir bendrų taisyklių. Tačiau kryptis aiški: dirvožemio būklė vis labiau suvokiama kaip pagrindas tiek ūkių ekonomikai, tiek maisto kokybei ir tiekimo saugumui.