Kasdieniame kalbėjime baras ir smuklė dažnai skamba kaip sinonimai, tačiau iš esmės tai skirtingos vietos. Pagrindinis skirtumas paprastas: baras pirmiausia orientuotas į alkoholinius gėrimus, o smuklė paprastai siūlo ir pilnavertį maistą.
Barų samprata tradiciškai siejama su ilgu prekystaliu, aukštomis kėdėmis, muzika ir greitu aptarnavimu, kai svarbiausia yra gėrimų pasirinkimas. Maistas, jei jo apskritai yra, neretai apsiriboja užkandžiais arba paprastais, greitai paruošiamais patiekalais.
Tuo tarpu smuklės istoriškai buvo daugiau nei vieta išgerti: jose keliautojai galėdavo pavalgyti, pailsėti ir net apsistoti nakvynei. Ankstyvosiose bendruomenėse smuklės atliko ir socialinio centro vaidmenį, kur žmonės aptardavo reikalus, prekiaudavo, žaisdavo kortomis ir leisdavo laiką prie bendrų stalų.
Šiandien smuklės modelis dažnai reiškia platesnį meniu ir valgymo patirtį, labiau artimą restoranui, bet su pilnu baro asortimentu. Dėl to smuklė paprastai yra geresnis pasirinkimas, kai norisi ne tik gėrimo, bet ir vakarienės, o baras labiau tinka trumpam susitikimui ar pasisėdėjimui prie kokteilio.
Skirtumą sustiprina ir reguliavimo praktika: daugelyje šalių licencijos bei reikalavimai gali būti siejami su tuo, ar įstaiga parduoda maistą, kokią pajamų dalį sudaro alkoholis ir ar yra virtuvė. Dėl šios priežasties kai kurios vietos save vadina baru, nors siūlo maistą, o kitos renkasi smuklės pavadinimą, pabrėždamos, kad čia laukiama ir pavalgyti.
Renkantis paprasta taisyklė išlieka ta pati: jei svarbiausia yra gėrimai ir atmosfera, greičiausiai ieškote baro. Jei norite sotesnio meniu ir ilgesnio pasisėdėjimo prie stalo, tikėtina, kad labiau tiks smuklė.