Tag: Makrofagai

  • Mokslininkai išsiaiškino, ką daro dalis gyvų ląstelių motinos piene

    Motinos pienas – ne vien riebalų, baltymų, cukrų ir antikūnų mišinys: jame gausu tūkstančių gyvų ląstelių. Mokslininkai dabar pirmą kartą itin detaliai parodė, kad dalis šių ląstelių atlieka skirtingus „darbus“ – nuo maistinių medžiagų apdorojimo iki imuninės gynybos.

    Kaip rašo „ZME Science“, Vakarų Australijos universiteto tyrėjai pritaikė metodų derinį, leidžiantį pažvelgti į atskiras pieno ląsteles ir jų veiklą beveik nanomasteliu. Taip paaiškėjo, kad net tos pačios bendros rūšies ląstelės gali elgtis nevienodai.

    Iki šiol įprasti tyrimai gerai atskleisdavo bendrą pieno cheminę sudėtį, tačiau neatsakydavo į svarbų klausimą: kurios konkrečios ląstelės panaudoja tam tikras maistines medžiagas ir ką su jomis daro. Dėl didelės pieno įvairovės tai nustatyti buvo sunku.

    Naujas požiūris svarbus, nes mokslininkai dar tiksliai aiškinasi, kokį vaidmenį gyvos ląstelės atlieka žindymo metu ir kūdikio vystymesi. Tyrėjai tikisi, kad šios žinios ateityje padės geriau suprasti ir tai, kaip pieno sudėtis bei ląstelių aktyvumas kinta skirtingomis sveikatos būklėmis.

    Kaip „nuskaitė“ pieno ląsteles

    Tyrėjai sujungė kelis tyrimo metodus, kurie leidžia tą patį biologinį mėginį apžiūrėti skirtingais „pjūviais“. Vieni metodai padėjo atpažinti ląstelių tipus, kiti – pamatyti jų vidinę sandarą, o dar kiti – susekti, kur ląstelėse nukeliauja maistinės medžiagos.

    Pirmiausia konfokalinė mikroskopija leido identifikuoti skirtingas ląstelių populiacijas, įskaitant pieną gaminančias ląsteles (laktocitus) ir įvairias imuninės sistemos ląsteles – neutrofilus, makrofagus, dendritines ląsteles.

    Vėliau elektroninė mikroskopija atskleidė sudėtingą šių ląstelių vidaus architektūrą, įskaitant mažus darinius ir „skyrius“, kuriuose gali kauptis riebalai. Dar vienas metodas (NanoSIMS) leido itin smulkiu masteliu žemėlapiuoti elementus ir izotopus, kai maistinės medžiagos būna specialiai paženklintos.

    Galiausiai stebėjimai buvo susieti su vienos ląstelės RNR sekoskaita, kuri parodo, kokie genai konkrečiu metu yra aktyvūs. Toks derinys padėjo sukurti išsamų pieno ląstelių „atlasą“ ir suprasti, kokie procesai jose vyksta.

    Cukrus, riebalai ir baltymai – skirtingi vaidmenys

    Vienas ryškiausių atradimų – kaip skirtingai maistines medžiagas tvarko imuninės ląstelės ir pieną gaminančios ląstelės. Pavyzdžiui, makrofagai, kurie paprastai laikomi „valymo komanda“, pieno terpėje su gliukoze elgėsi netikėtai.

    Tyrėjai sekė gliukozę, kurioje buvo anglies-13 izotopo žymėjimas, ir nustatė, kad makrofagai dalį su ja susijusios anglies nukreipė į mažus riebalų lašelius. Be to, šiose ląstelėse aktyvavosi genai, susiję su riebalų apdorojimu.

    Tuo metu kai kurie laktocitai rodė ryškius baltymų gamybos ir su sekrecija susijusio aktyvumo požymius. Tačiau kiti laktocitai pasižymėjo kitokiais metaboliniais profiliais, o tai leidžia manyti, kad net tos pačios „kategorijos“ ląstelės nebūtinai atlieka identiškas funkcijas.

    Tyrėjai taip pat pranešė aptikę didelius sieros ir geležies kiekius neutrofiluose – imuninėse ląstelėse, kurios prisideda prie bakterijų naikinimo. Be to, stebėtos bakterijas primenančios struktūros ir NETozės požymiai – gynybinis procesas, kai neutrofilai gali „spąstais“ sulaikyti mikrobus.

    Kodėl tai svarbu motinų ir kūdikių sveikatai

    Žinoma, kad motinos pienas padeda kūdikiui augti, prisideda prie imuninės sistemos vystymosi ir apsaugos nuo infekcijų. Vis dėlto, nepaisant dešimtmečiais kauptų žinių apie pieno naudą, dalis jo sudedamųjų dalių – ypač gyvos ląstelės – iki šiol nebuvo iki galo „perprastos“.

    Mokslininkai mano, kad naujasis metodų derinys galėtų padėti aiškiau atsakyti, kaip gyvos ląstelės prisideda prie pieno sudėties ir kiekio, taip pat kaip jų veikla kinta skirtingais žindymo etapais ar tarp skirtingų moterų.

    Viena iš hipotezių – motinos sveikata gali daryti įtaką tam, kokios ląstelės patenka į pieną ir kaip jos apdoroja maistines medžiagas. Todėl kitas tyrimų žingsnis – tikrinti, ar tam tikros būklės, pavyzdžiui, nėščiųjų diabetas, keičia pieno ląstelių ir jų metabolizmo ypatybes.

    Tyrimas publikuotas mokslo žurnale „ACS Nano“.

  • Mokslininkai nufilmavo, kaip makrofagai ryja gyvas melanomos ląsteles: gali keisti gydymą

    Mokslininkai nufilmavo, kaip makrofagai ryja gyvas melanomos ląsteles: gali keisti gydymą

    Imuninės sistemos vaistai, vadinami imuniteto kontrolės taškų inhibitoriais, jau daugiau nei dešimtmetį naudojami melanomai gydyti, tačiau jų poveikis labai nevienodas. Vieniems pacientams navikas reikšmingai sumažėja, kitiems gydymas beveik neveikia, o priežastys iki šiol ne visada aiškios.

    Naujame tyrime mokslininkai realiu laiku užfiksavo, kaip makrofagai, viena iš įgimto imuniteto ląstelių rūšių, tiesiogiai atakuoja melanomos ląsteles. Šie vaizdai suteikia naujų užuominų, kodėl daliai pacientų imuninė terapija nesuveikia ir kaip būtų galima ją sustiprinti.

    Karšti ir šalti navikai

    Onkologijoje dažnai kalbama apie vadinamuosius karštus ir šaltus navikus. Karštuose navikuose gausu T ląstelių, todėl imuninė terapija dažniau suveikia, o šaltuose navikuose naviko aplinka trukdo T ląstelėms prasiskverbti ir pulti vėžį.

    Tyrėjai pabrėžia, kad įprastai daugiausia dėmesio skiriama būtent T ląstelėms, tačiau melanomos atveju svarbų vaidmenį gali atlikti ir kitos imuninės ląstelės. Naujieji duomenys rodo, kad makrofagai gali būti viena iš grandžių, padedančių paversti naviką labiau pažeidžiamu imuninėms atakoms.

    Kas iš tiesų yra makrofagai?

    Makrofagai dažnai apibūdinami kaip organizmo tvarkdariai: jie surenka žuvusių ląstelių liekanas, padeda gyti audiniams ir reguliuoja uždegimą. Vis dėlto vėžyje jų vaidmuo yra dvejopas: dalis makrofagų gali slopinti naviko augimą, o kiti, priklausomai nuo signalų naviko aplinkoje, kartais net padeda jam išvengti imuninės kontrolės.

    Tyrime daug dėmesio skirta CD169 baltymą turintiems makrofagams, aptinkamiems gilesniame odos sluoksnyje. Stebėta, kad jie telkiasi naviko pakraščiuose tarsi sudarydami biologinę ribą, o sumažinus šių makrofagų kiekį eksperimentiniuose modeliuose navikai augo sparčiau.

    Vaizdas, kuris nustebino tyrėjus

    Naudodami intravitalinę dviejų fotonų mikroskopiją, leidžiančią stebėti procesus gyvame audinyje, mokslininkai pamatė, kaip makrofagai aktyviai gaudo ir praryja gyvas melanomos ląsteles. Tai ypač svarbu, nes iki šiol dažniau buvo manoma, kad makrofagai daugiausia pašalina jau žuvusias ar pažeistas ląsteles.

    Dar vienas reikšmingas aspektas yra tai, kad stebėta ataka vyko net ir be T ląstelių ar B ląstelių gaminamų antikūnų, kurie įprastai laikomi pagrindiniais priešvėžinės imuninės gynybos veikėjais. Tai leidžia svarstyti, kad dalis apsaugos mechanizmų gali veikti ir tada, kai įprasti imuninės terapijos taikiniai naviko aplinkoje būna užblokuoti.

    „Pamatėme, kad makrofagai gali tiesiogiai pulti gyvas melanomos ląsteles, o ne vien tvarkyti po mūšio likusias liekanas“, – teigia tyrėjai.

    Tyrėjų komanda taip pat nurodo, kad panašios CD169 makrofagų populiacijos aptiktos ir žmonių melanomos mėginiuose, ypač naviko pakraščiuose. Nors tai dar nėra klinikinis įrodymas, kad šis mechanizmas vienodai veikia visiems pacientams, atradimas sutampa su idėja, kad naviko mikroaplinka ir joje esantys įgimto imuniteto elementai gali nulemti gydymo sėkmę.

    Praktinė tokio darbo kryptis būtų geriau suprasti, kokie signalai įjungia makrofagų gebėjimą naikinti vėžines ląsteles ir kaip šį procesą sustiprinti. Mokslininkai tikisi, kad ateityje tai gali padėti kurti naujas kombinacijas su imuniteto kontrolės taškų inhibitoriais, kad gydymas būtų veiksmingas platesniam pacientų ratui.