Papeda, dar vadinama makrut laimu (Citrus hystrix), Pietryčių Azijoje laikoma klasikiniu prieskoniu sriuboms, kariui ir žuvies patiekalams. Pastaruoju metu šio augalo lapai vis dažniau atrandami ir Lietuvoje, ypač kaip netikėtas akcentas rauginant agurkus. Jie suteikia gaivią, citrusinę ir žolelių natą, tačiau nepaverčia agurkų „azijietiškais“.
Parduotuvėse dar pasitaiko senasis pavadinimas „kaffir“, tačiau daug kur jo atsisakoma dėl įžeidžiančių istorinių konotacijų. Todėl vis dažniau naudojami neutralūs terminai makrut laimo lapai, papedos lapai arba Citrus hystrix lapai. Virtuvėje svarbiausia tai, kad kalbama apie tą patį aromatingą ingredientą.
Papeda vertinama dėl eterinių aliejų, kurie ir sukuria išskirtinį kvapą. Moksliniuose aprašymuose dažnai minimi tokie junginiai kaip citronelalis, linalolis ir kiti terpenai, būdingi kvapniems augalams. Dėl jų lapai kvepia laimu, citrinžole ir šviežiomis žolelėmis.
Tyrėjai pastaraisiais metais analizuoja papedos lapų ekstraktus ir jų biologinį aktyvumą laboratorinėmis sąlygomis. Publikacijose aprašomas antioksidacinis potencialas, taip pat domimasi priešuždegiminėmis savybėmis ir poveikiu mikroorganizmams. Svarbu pabrėžti, kad tai nereiškia tiesioginio gydomojo efekto žmogui suvalgant lapą, tačiau paaiškina, kodėl augalas taip plačiai tiriamas.
Apie kepenų funkciją dažniausiai kalbama remiantis ikiklinikiniais tyrimais su gyvūnais, kuriuose vertinti biocheminiai rodikliai po kepenų pažeidimo. Tokie rezultatai laikomi kryptimi tolimesniems tyrimams, bet ne rekomendacija savarankiškai gydytis. Jei turite kepenų ar virškinimo sutrikimų, patikimiausias kelias – gydytojo konsultacija, o prieskoniai tegul lieka mitybos dalimi.
Rauginant agurkus papedos lapai veikia paprastai: jie nekeičia paties rūgimo mechanizmo, tačiau pakoreguoja aromatą. Į vieno litro stiklainį dažniausiai pakanka vieno lapo, o jei lapai smulkesni arba silpniau kvepia – dviejų. Lapus dėkite kartu su krapais, česnaku ir krienu, nekeisdami druskos kiekio ar įprastos technologijos.
Praktiškai labiausiai pasiteisina šaldyti lapai, nes jie geriau išlaiko gaivų kvapą. Džiovinti tinka, jei vis dar yra žalsvi ir aiškiai kvepia patrinti tarp pirštų, o pilkšvi ar rusvi dažniausiai bus praradę aromatą. Atidarius pakuotę verta laikyti sandariai, atokiau nuo šviesos ir karščio, nes eteriniai aliejai greitai išgaruoja.
Azijos virtuvėje papedos lapai dažnai naudojami kaip lauro lapas: įmetami į puodą ir prieš patiekiant išimami. Jei norite palikti patiekale, lapą patariama susukti, pašalinti kietą centrinę gyslą ir supjaustyti itin plonais šiaudeliais, kad nebūtų kietos tekstūros. Pagrindinė taisyklė paprasta: šio prieskonio aromatas stiprus, todėl geriau pradėti nuo mažesnio kiekio.