CP v2

Tag: Malaizija

  • Malaizija rugsėjį pradės Mianmaro piliečių repatriaciją: kas grįš ir kodėl kyla nerimas

    Malaizija rugsėjį pradės Mianmaro piliečių repatriaciją: kas grįš ir kodėl kyla nerimas

    Pirmasis etapas – rugsėjo 29 dieną

    Malaizijos vyriausybė paskelbė užbaigusi pirmąjį savanoriškos repatriacijos programos etapą, pagal kurį beveik 1 500 Mianmaro piliečių turėtų būti grąžinti į kilmės šalį rugsėjo 29 dieną. Tai vienas retesnių bandymų Pietryčių Azijoje organizuotai grąžinti migrantus ir pabėgėlius, dėl kurio jau kilo žmogaus teisių gynėjų klausimų.

    Malaizijos vidaus reikalų ministerija nurodė, kad į pirmąjį etapą atrinkti 1 476 asmenys, kuriuos Mianmaro institucijos identifikavo per diplomatinį procesą. Planuojama, kad repatriacijos logistikoje bus naudojami du Mianmaro karinių jūrų pajėgų laivai ir ligoninės laivas.

    Kas grįžta ir kiek žmonių tai palies

    Premjeras Anwaras Ibrahimas dar liepos mėnesį viešai sakė, kad Mianmaras sutiko priimti 5 000 persekiojamos rohinjų mažumos atstovų. Tačiau repatriacijos planas apima platesnę grupę Mianmaro piliečių, o ne vien rohinjus, todėl svarbiausiu klausimu tampa atrankos kriterijai ir realios saugumo garantijos grįžtantiems.

    Ministerijos teigimu, dar 4 008 žmonės bus nukreipti į programą, susijusią su registruotais pabėgėliais, o atskirai numatyta ir 5 000 asmenų savanoriškos repatriacijos linija, dėl kurios sutarta su Mianmaru. Iki rugpjūčio vidurio imigracijos sulaikymo centruose buvo laikoma 10 388 Mianmaro piliečiai, tačiau ne visi jų laikomi pabėgėliais.

    Kodėl kyla kritika ir kokia yra Malaizijos politika

    Malaizija yra viena didžiausių prieglobsčio ieškančių žmonių traukos šalių regione, tačiau ji nėra pasirašiusi 1951 metų Pabėgėlių konvencijos ir formaliai nepripažįsta pabėgėlio statuso nacionalinėje teisėje. Praktikoje tai reiškia, kad žmonių apsauga dažnai remiasi Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros dokumentais, o ne valstybės suteikiamomis teisinėmis garantijomis.

    Malaizijoje, pagal Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros registrą, yra daugiau nei 215 000 pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų, iš jų per 126 000 yra rohinjai iš Mianmaro. Vidaus reikalų ministerija taip pat nurodo, kad daugiau nei 95 proc. registruotų pabėgėlių šalyje yra kilę iš Mianmaro, įskaitant rohinjus, činų, karenų ir monų bendruomenes.

    „Deramės su Mianmaru, kad repatriacija vyktų tvarkingai ir oriai“, – teigiama Malaizijos vidaus reikalų ministerijos pranešime.

    Įtampą papildė nesenas incidentas, kai pareigūnai sulaikė daugiau nei 100 rohinjų, susirinkusių prie Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros biuro Kvala Lumpūre. Jie skundėsi patiriantys spaudimą dėl galimo iškeldinimo iš neformalios gyvenvietės Penango valstijoje, vėliau žmonės buvo paleisti patvirtinus, kad turi galiojančius Jungtinių Tautų dokumentus.

    Pagrindinė rohinjų teisių organizacija Malaizijoje ragino stabdyti planą, argumentuodama, kad grąžinamų žmonių gyvybėms gali kilti rizika. Žmogaus teisių gynėjai pabrėžia, kad Mianmare politinė ir saugumo situacija išlieka įtempta, todėl būtina aiškiai įvertinti, ar grįžimas iš tiesų yra savanoriškas ir ar grįžtantieji nebus persekiojami.

    Dezinformacija ir visuomenės nuotaikos

    Problemos kontekste minimos ir informacinės atakos: faktų tikrintojai yra fiksavę, kad rohinjai Malaizijoje tampa internetinių dezinformacijos kampanijų taikiniais, o tai, teisių gynėjų vertinimu, gali kurstyti ksenofobiją ir didinti spaudimą bendruomenėms. Tokios tendencijos dažnai sustiprina politinį norą griežtinti migracijos kontrolę, net kai kalbama apie tarptautinės apsaugos poreikį.

    Dalis rohinjų į Malaiziją atvyko po 2017 metais Mianmare vykusio karinio susidorojimo, kai šimtai tūkstančių žmonių buvo priversti bėgti. Todėl bet kokie repatriacijos sprendimai regione paprastai vertinami per saugumo, tarptautinės teisės principų ir realių grįžimo sąlygų prizmę.

  • Norvegija stabdo „Kongsberg“ raketų pardavimą Malaizijai: kodėl sutartis atsidūrė po padidinamuoju stiklu

    Norvegija stabdo „Kongsberg“ raketų pardavimą Malaizijai: kodėl sutartis atsidūrė po padidinamuoju stiklu

    Kas nutiko su 2018 metų sandoriu

    Norvegijos užsienio reikalų ministerija gynė sprendimą atšaukti eksporto licencijas, susijusias su jūrine raketų sistema, skirta Malaizijai. Dėl šio žingsnio sustojo „Naval Strike Missile“ sistemos ir paleidimo įrangos komponentų pristatymas, numatytas pagal 2018 metais sudarytą susitarimą.

    Ši ginkluotė turėjo būti integruota į Malaizijos pakrančių kovinių laivų programą, kuri yra platesnio šalies laivyno modernizavimo plano dalis. Oslo sprendimas sukėlė politinę reakciją Kvala Lumpūre ir iškėlė klausimų dėl tiekimo patikimumo.

    Norvegijos argumentas: jautriausios technologijos tik sąjungininkams

    Ministerija pabrėžė, kad Norvegija „labai vertina santykius su Malaizija“, tačiau pastaruoju metu sustiprino gynybos technologijų eksporto kontrolę. Pasak Norvegijos, dalis jautriausių vietoje kuriamų gynybos produktų bus eksportuojami tik sąjungininkams ir artimiausiems partneriams.

    Tokie sprendimai dažniausiai siejami su nacionalinio saugumo logika: rizikos vertinimu, technologijų nutekėjimo prevencija ir geopolitinių aplinkybių kaita. Praktikoje tai reiškia, kad net ir anksčiau pasirašyti sandoriai gali susidurti su papildomomis politinėmis ir administracinėmis kliūtimis.

    Malaizijos kritika ir įspėjimas Europai

    Malaizijos ministras pirmininkas Anwaras Ibrahimas perspėjo, kad sprendimas gali paveikti pasitikėjimą Europos gynybos tiekėjais ir atsiliepti šalies operaciniam pasirengimui. Jo teigimu, tokie atšaukimai silpnina strateginių partnerių įvaizdį, ypač kai kalbama apie ilgalaikes karines programas.

    „Sutartys nėra konfeti, kurį galima taip kaprizingai išbarstyti“, – sakė Anwaras Ibrahimas.

    Jis taip pat akcentavo, kad Malaizija nuo 2018 metais pasirašyto kontrakto, kaip teigiama, nuosekliai vykdė įsipareigojimus. Malaizijos gynybos ministras Mohamedas Khaledas Nordinas yra nurodęs, kad vyriausybė jau sumokėjo apie 95 proc. sutarties vertės.

    Ką žinome apie „Naval Strike Missile“ sistemą

    „Kongsberg Defense & Aerospace“ skelbia, kad „Naval Strike Missile“ yra subsoninė raketa, skirta smogti taikiniams jūroje ir sausumoje. Bendrovės pateikiama informacija taip pat mini mažo aukščio skrydžio virš jūros galimybes ir autonominį taikinių atpažinimą.

    Šiuolaikinėms laivyno modernizavimo programoms tokios sistemos yra kritiškai svarbios, nes jos didina atgrasymo pajėgumus ir suteikia daugiau pasirinkimų veikti pakrančių zonoje. Dėl to licencijų atšaukimas gali reikšti ne tik politinį signalą, bet ir praktinį poreikį Malaizijai ieškoti alternatyvių sprendimų, jei tiekimas užsitęstų.

    Platesnė reikšmė gynybos rinkai

    Šis ginčas parodo, kaip gynybos pramonėje komerciniai kontraktai persipina su valstybių eksporto politika ir sąjungininkystės kriterijais. Europos gamintojams tai jautri tema, nes konkurencija dėl didelių karinių užsakymų auga, o pirkėjai vis dažniau vertina ne vien technines specifikacijas, bet ir tiekimo bei licencijų stabilumą.

    Kol kas nėra aišku, ar sprendimas bus peržiūrėtas, ar bus ieškoma kompromiso dėl atskirų komponentų. Tačiau situacija jau tapo precedentu, kuris gali paveikti būsimų gynybos sandorių derybas regione.