CP v2

Tag: Malborkas

  • Policija Malborke sustabdė vairuotoją: dėtuvėje rado ginklą, o jis dar ir nepaisė teismo

    Įprasta kelių policijos patikra Malborke baigėsi rimtais įtarimais 40-mečiui vairuotojui. Pareigūnai automobilio dėtuvėje aptiko dujinį ginklą ir 12 šovinių, o patikrinę duomenis nustatė, kad vyrui galioja teismo draudimas vairuoti. Dabar jam gresia baudžiamoji atsakomybė ir laisvės atėmimas.

    Kelių policijos pareigūnai vairuotoją sustabdė trečiadienį vykdydami įprastą eismo kontrolę. Dokumentų patikra greitai parodė, kad vyras apskritai neturėjo teisės sėsti prie vairo, nes jam buvo paskirtas teismo draudimas vairuoti visas motorines transporto priemones.

    Draudimas, kaip skelbia pareigūnai, buvo nustatytas penkeriems metams. Tokiais atvejais vairavimas laikomas ne administraciniu nusižengimu, o nusikalstama veika, todėl policija pradeda ikiteisminį tyrimą ir medžiagą perduoda prokuratūrai.

    Kas rasta automobilio dėtuvėje

    Apžiūrėję automobilį pareigūnai dėtuvėje aptiko dujinį ginklą ir 12 šovinių. Policija nurodė, kad vairuotojas neturėjo privalomo leidimo ginklui laikyti, todėl radinys tapo pagrindu papildomiems įtarimams.

    Ginklas ir šoviniai buvo paimti, o vyras pristatytas tolimesniems procesiniams veiksmams. Tyrimo metu bus aiškinamasi, kaip ginklas pateko į jo rankas, ar jis buvo laikomas bei vežamas laikantis taisyklių ir ar nebuvo naudojamas kitose galimai neteisėtose situacijose.

    Kokie įtarimai ir kas gresia

    Vyrui pareikšti įtarimai dėl teismo draudimo vairuoti pažeidimo ir neteisėto disponavimo ginklu. Pareigūnai skelbia, kad bendrai jam gali grėsti laisvės atėmimas iki 8 metų.

    Policija primena, kad teismo paskirtas draudimas vairuoti galioja iki jo termino pabaigos arba iki atskiro teismo sprendimo, o vairavimas tokio draudimo metu dažnai lemia ne tik baudžiamąją bylą, bet ir transporto priemonės konfiskavimo klausimą.

    „Vairavimas, kai galioja teismo draudimas, nėra smulkmena: tai nusikalstama veika, už kurią taikoma baudžiamoji atsakomybė“, – sakė policijos atstovai.

  • Ukraina vis dar kelia MiG-29 į kovą: žvilgsnis krypsta į Lenkijos likusias 14 mašinų

    Ukraina vis dar kelia MiG-29 į kovą: žvilgsnis krypsta į Lenkijos likusias 14 mašinų

    Ukrainos karinės oro pajėgos ir toliau remiasi sovietinės kilmės naikintuvais MiG-29, kurie, nepaisant amžiaus, išlieka vienu svarbiausių fronto aviacijos įrankių. Naujausiuose vaizduose matyti, kaip MiG-29 atakuoja taikinius Rusijos okupuotoje teritorijoje netoli fronto linijos, panaudodamas keturias valdomas bombas GBU-39/B.

    GBU-39/B, dar vadinama Small Diameter Bomb, yra nedidelė, apie 130 kilogramų masės JAV gamybos valdoma bomba. Dėl sparnelių ir GPS valdymo ji po numetimo gali nuskrieti iki maždaug 100 kilometrų, todėl lėktuvas gali smogti neįskrisdamas giliai į priešo oro gynybos zoną.

    Pirmosios užuominos apie šių bombų naudojimą Ukrainoje viešojoje erdvėje pasirodė 2023 metais, o dabar vis dažniau matyti įrodymai, kad jos integruotos ir į sovietinės konstrukcijos platformas. Toks sprendimas rodo platesnę tendenciją: Ukraina stengiasi kuo greičiau pritaikyti turimus orlaivius vakarietiškai ginkluotei, kad išplėstų smūgio galimybes.

    Tačiau intensyvus karas ir didelės apkrovos neišvengiamai dėvi senstančius MiG-29. Karo lakūnai ir analitikai vis dažniau kelia klausimą, kiek ilgai šie lėktuvai galės patikimai tarnauti, ypač kai atsarginių dalių rinka siaurėja, o kapitaliniai remontai tampa vis sudėtingesni.

    Šiame kontekste Ukrainos dėmesys krypsta į Lenkiją, kur, įvairiais vertinimais, dar gali būti apie 14 MiG-29. Jie siejami su 22-ąja taktine aviacijos baze Malborke, o dalis lėktuvų artėja prie resursų pabaigos ir, kaip skelbiama, galėtų išlikti aktyvioje tarnyboje iki 2027 metų pabaigos.

    Senstanti technika didina incidentų riziką: viešai minėtas atvejis, kai 2024 metų rugpjūčio 12–13 dienomis per treniruotę vienam Lenkijos MiG-29 užsiblokavo stabdžiai ir nusileidžiant buvo sugadintos dvi padangos. Tokie epizodai parodo, kad eksploatacija artėjant resursų ribai tampa vis jautresnė.

    Diskusijos dėl galimo Lenkijos MiG-29 perdavimo Ukrainai tęsiasi jau ne vienerius metus, o viešojoje erdvėje ne kartą skambėjo svarstymai apie mainų modelius ar kompensacijas technologijomis. Varšuva anksčiau yra nurodžiusi, kad sprendimai priklauso nuo praktinių ir politinių sąlygų, o ukrainietiškoje žiniasklaidoje taip pat buvo kelti klausimai dėl šių lėktuvų techninės būklės ir būtinos modernizacijos.

    Ukrainos ambasadorius Lenkijoje Vasylis Bodnaras yra sakęs, kad teoriškai galėtų būti perduoti keturi MiG-29, tačiau tam reikėtų aiškaus susitarimo dėl jų parengimo ir modernizavimo. Pasak jo, iš Lenkijos pusės esą matoma politinė valia, tačiau galutinį atsakymą lems karinių institucijų vertinimai ir praktinės galimybės šiuos lėktuvus realiai išlaikyti kovinėje parengtyje.

    Ukrainai tai būtų ne vien simbolinė parama: net ir keli papildomi orlaiviai reikštų daugiau įgulų rotacijos, atsarginę platformą mokymams ir didesnį pajėgumą integruoti vakarietišką ginkluotę. Kartu tai atspindi platesnę karo aviacijos kryptį, kai senesni lėktuvai, pritaikyti moderniems valdomiems ginklams, gali išlikti efektyvūs, jei užtikrinamas remontas, atsarginės dalys ir nuolatinė modernizacija.