Į kambarį įskrendantis didelis „uodas“ su neįprastai ilgomis kojomis daugeliui sukelia nerimą: dažnas jį iškart palaiko maliariniu. Vis dėlto tokia išvaizda dažniau būdinga visai kitam vabzdžiui, o tikrieji maliariniai uodai paprastai nebūna nei didesni, nei įspūdingesni už įprastus.
Dažniausiai žmonės painioja su uodu ilgakoju, dar vadinamu kraniniu uodu. Nors jis atrodo grėsmingai, žmogui paprastai nepavojingas: dauguma tokių vabzdžių nesikandžioja, o suaugę dažniau minta nektaru arba išvis beveik nesimaitina, jų gyvenimas trumpas.
Ar pas mus yra maliarinių uodų?
Maliarinius uodus žmonės vadina Anopheles genties uodais. Tokie uodai aptinkami ir Europoje, todėl jų gali būti ir Ukrainoje bei kitose regiono šalyse, tačiau vien jų buvimas nereiškia maliarijos grėsmės.
Uodas maliariją perduoda tik tada, kai pats yra užsikrėtęs parazitu, o tam jam prieš tai reikia įkąsti sergančiam žmogui. Europos ligų kontrolės institucijos ne kartą pabrėžė, kad didžiausia rizika daugeliu atvejų susijusi su įvežtiniais maliarijos atvejais po kelionių į endemines šalis, o vietinis plitimas Europoje yra retas ir paprastai susijęs su išskirtinėmis aplinkybėmis.
Kaip atskirti maliarinį uodą nuo „didelio“ ilgakojo?
Vienas praktiškiausių požymių yra laikysena. Įprasti uodai, tūpdami ant sienos ar kito paviršiaus, dažniausiai laiko kūną beveik lygiagrečiai paviršiui, o Anopheles genties uodai neretai pakelia pilvelį ir laiko jį kampu.
Svarbu ir tai, kad „milžiniškas“ ilgakojis dažniausiai atrodo gerokai didesnis už įprastą uodą, turi itin ilgas kojas ir nerangų skrydį. Tuo tarpu maliariniai uodai savo dydžiu paprastai pernelyg neišsiskiria, todėl vien „didelis uodas“ dar nėra maliarijos ženklas.
Ar įkandimas parodo, kad uodas buvo maliarinis?
Pagal patį įkandimą patikimai nustatyti uodo rūšies neįmanoma. Paraudimas, niežulys ar patinimas dažniau priklauso nuo individualios organizmo reakcijos, o ne nuo to, ar tai buvo Anopheles genties uodas.
Kada iš tiesų verta sunerimti?
Jei įkandimas įvyko šalyje, kur maliarija paplitusi, arba jei neseniai grįžote iš tokių regionų, budrumas pagrįstas. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad simptomai dažniausiai prasideda per kelias savaites po užsikrėtimo, tačiau kai kurios formos gali pasireikšti ir vėliau.
Karščiavimas, šaltkrėtis, prakaitavimas, galvos skausmas ir silpnumas po kelionės į endemines teritorijas yra signalas neatidėlioti ir kreiptis į gydytoją, aiškiai paminint kelionių istoriją. Tokiais atvejais ankstyva diagnostika yra ypač svarbi, nes maliarija gali progresuoti greitai.
Jeigu namuose radote uodą ilgakojį, dažniausiai pakanka jį švelniai sugauti ir išleisti į lauką. O ilgalaikė apsauga nuo tikrų uodų įkandimų išlieka ta pati: tinkleliai languose, repelentai ir stovinčio vandens šalinimas šalia namų, kur uodai veisiasi.
