CP v2

Tag: Malmė

  • Malmiu įsikūrusi „Salt & Fiber“ pritraukė 300 000 eurų: jūros žolę verčia tvarių tekstilės siūlų pluoštu

    Malmiu įsikūrusi „Salt & Fiber“ pritraukė 300 000 eurų: jūros žolę verčia tvarių tekstilės siūlų pluoštu

    Malmiu įsikūrusi klimato technologijų startuolė „Salt & Fiber“ pritraukė 300 000 eurų per priešpradinės stadijos investicijų etapą. Kartu bendrovė pradėjo ir sutelktinio finansavimo kampaniją, kuria siekia surinkti dar apie 45 000 eurų.

    Įmonė, įkurta 2025 metais Annika John, kuria tekstilės pluoštą iš pakrantėse išmetamos jūros žolės. Tokia žaliava paprastai laikoma atlieka, kurią savivaldybės priverstos surinkti nuo paplūdimių.

    Pasak bendrovės, pakrantėse susikaupusi jūros žolė dažnai išvežama ir šalinama sąvartynuose, o tai gali prisidėti prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Startuolė tikisi šį srautą paversti žaliava naujai, mažesnio poveikio tekstilei.

    Tekstilės pramonės spaudimas didėja

    Tradicinė tekstilės gamyba laikoma viena labiausiai aplinką teršiančių pramonės šakų, todėl Europos prekės ženklams tenka vis daugiau reikalavimų dėl tiekimo grandinių poveikio. Pastaraisiais metais įmonės taip pat sparčiau ieško vietinių, atsekamų ir mažiau išteklių reikalaujančių medžiagų.

    „Salt & Fiber“ teigimu, iš paplūdimiuose surinktos jūros žolės išgaunamas pluoštas gali būti alternatyva įprastoms žaliavoms, ypač kai svarbus atsekamumas ir mažesnės gamybos sąnaudos aplinkai. Bendrovė akcentuoja, kad žaliavai nereikia papildomos žemės, trąšų ar gėlo vandens.

    Pluoštas be sintetinių polimerų

    Bendrovė nurodo, kad jos kuriamas pluoštas yra augalinės kilmės ir biologiškai suyrantis, o gaminyje nenaudojami sintetiniai polimerai. Įmonė taip pat tvirtina, kad gamybos procese vengiama kenksmingų cheminių medžiagų ir nesusidaro toksiškų šalutinių produktų.

    Kitas akcentuojamas aspektas yra natūralus atsparumas ugniai, kuris, pasak įmonės, gali sumažinti poreikį papildomiems cheminiams apdorojimams. Tokios savybės tekstilėje vertinamos, kai ieškoma saugesnių ir ilgaamžiškesnių medžiagų.

    Pilotinė gamyba ir planai iki 2028 metų

    „Salt & Fiber“ praneša, kad pilotinė gamyba jau vyksta, o žaliavos tiekimui pasirašyta sutartis su viena pietų Švedijos savivaldybe. Tai suteikia bendrovei stabilesnį jūros žolės surinkimo ir tiekimo pagrindą, kuris svarbus ruošiantis plėtrai.

    Įmonė taip pat dalyvauja „Älmhult x IKEA“ inkubatoriuje ir komercializaciją sieja su 2027–2028 metais. Be to, startuolė svarsto dalį sutelktinio finansavimo kampanijos lėšų skirti Baltijos jūros jūros žolės atkūrimo iniciatyvoms.

  • Kur žiūrėti Eurovizijos 2026 finalą gyvai: nuo Vienos iki Bergeno ir Londono

    Kur žiūrėti Eurovizijos 2026 finalą gyvai: nuo Vienos iki Bergeno ir Londono

    Eurovizija vis dažniau žiūrima kartu

    Eurovizijos 2026 didysis finalas daugeliui tampa ne televizijos vakaru namuose, o proga susitikti su draugais ir žiūrėti transliaciją viešose erdvėse. Europoje daugėja teminių peržiūrų baruose, kino salėse, koncertų vietose ir net arenose.

    Toks žiūrėjimas „kartu“ pastaraisiais metais stiprėja dėl kelių priežasčių: renginys išlieka masiškai aptarinėjamas socialiniuose tinkluose, o gyvos peržiūros suteikia festivalio atmosferą. Organizatoriai ir miestai taip pat aktyviai kuria viešas zonas, kurios pritraukia turistus ir vietinius.

    Paklausa auga, ypač didmiesčiuose

    Didžiojoje Britanijoje bendrų peržiūrų vietų paklausa šiemet pastebimai išaugo, o tai labiausiai jautėsi Londone, Mančesteryje ir Birmingame. Rinkos duomenis kaupianti „Tagvenue“ skelbė, kad užklausų dėl tokių vietų prieš finalą padaugėjo 73 proc., palyginti su praėjusiais metais.

    Pasak „Tagvenue“ vadovo Arturo Stepaniako, Eurovizija vis labiau virsta socialiniu įvykiu, kurį žmonės nori išgyventi kartu. Ši tendencija matoma ne tik Jungtinėje Karalystėje, bet ir daugelyje žemyninės Europos miestų.

    „Eurovizija tampa daugiau nei TV transliacija, tai socialinis renginys, kurį žmonės nori patirti kartu“, – sakė Arturas Stepaniakas.

    Kur ieškoti ryškiausios atmosferos?

    Viena, kaip Eurovizijos 2026 šeimininkė, natūraliai yra pagrindinis traukos taškas. Čia įprastai daugiausia dėmesio sulaukia oficialios viešo stebėjimo erdvės, tokios kaip Eurovizijos miestelis Rathausplatz aikštėje, kur žiūrovai gali tikėtis didelių ekranų, maisto zonų ir papildomų pasirodymų.

    Norvegijos Bergenas, anksčiau priėmęs konkursą 1986 metais, išlaiko stiprią Eurovizijos tradiciją ir žiūrėjimo kultūrą. Mieste finalo vakarą populiarėja teminiai vakarėliai baruose ir scenos meno erdvėse, o pats miestas tampa patraukliu pasirinkimu ir dėl turizmo, ir dėl bendruomeniškumo.

    Londonas siūlo vieną plačiausių peržiūrų pasirinkimų Europoje: nuo didelių viešų transliacijų iki klubinių renginių ar jaukių peržiūrų baruose. Dalis vietų orientuojasi į didelį šou elementą, kitos siūlo ramesnę atmosferą, bet su kokybišku garsu ir dideliu ekranu.

    Švedijos Malmė, anksčiau konkursą rengusi ne kartą, finalo vakarą dažnai suburia žiūrovus į viešas peržiūras ir miesto renginius. Dėl kompaktiško centro ir trumpo atstumo tarp erdvių žmonės neretai spėja aplankyti kelias vietas per vieną vakarą.

    Portugalijos Porto taip pat stiprina Eurovizijos peržiūrų sceną, siūlydamas teminius vakarus kavinėse ir klubuose, kur transliacija derinama su žaidimais, prognozėmis ir vakarėlio programa. Tokie renginiai pritraukia ir tarptautinę auditoriją, ypač studentus ir keliautojus.

    Ką verta įvertinti renkantis peržiūrą

    Planuojant finalo vakarą, svarbiausia įvertinti vietos formatą: ar tai oficiali vieša erdvė su didele minia, ar rezervuojama salė su sėdimomis vietomis, ar klubinis renginys, kuriame muzika ir šou gali užgožti pačią transliaciją. Prieš vykstant pravartu pasitikslinti, ar reikalingi bilietai, ar taikomi įėjimo mokesčiai.

    Dar vienas praktinis kriterijus yra garsas ir ekrano matomumas, ypač jei vieta žada didelį lankytojų srautą. Populiariausiose lokacijose vietos dažnai išgraibstomos iš anksto, todėl rezervacija ar ankstyvas atvykimas gali nulemti, ar finalą pamatysite patogiai.