CP v2

Tag: Malta

  • Maltos paslaptis pribloškė mokslininkus: žmonės čia atsirado prieš 8 500 metų ir perplaukė jūrą

    Maltos paslaptis pribloškė mokslininkus: žmonės čia atsirado prieš 8 500 metų ir perplaukė jūrą

    Nauji archeologų duomenys rodo, kad žmonės Maltoje galėjo pasirodyti maždaug prieš 8 500 metų, tūkstančiu metų anksčiau nei saloje įsitvirtino pirmosios žemdirbių bendruomenės. Toks datavimas keičia ilgai vyravusį požiūrį, kad didesnės jūrinės kelionės Viduržemio jūroje prasidėjo tik su vėlesniais, technologiškai labiau pažengusiais ūkininkais.

    Didžiausia mįslė yra pati kelionė: nuo Sicilijos iki Maltos šiandien yra apie 85 kilometrus, o tikėtinas maršrutas galėjo pareikalauti ir maždaug 100 kilometrų atviro vandens atkarpos. Tai reiškia, kad mezolito laikų keliautojai ne „užklydo“ atsitiktinai, o sąmoningai išplaukė į jūrą, įvertinę riziką ir kryptį.

    Įrodymai šiaurės Maltoje

    Lūžiu tapo Latnijos vietovėje šiaurinėje salos dalyje aptikti radiniai. Kasinėjimuose surinkta akmeninių įrankių, židinių pėdsakų, pelenų, taip pat gausios gyvūnų liekanos, leidžiančios spręsti apie medžioklę ir maisto ruošimą vietoje.

    Tarp kaulų rasta elnių, vėžlių ir paukščių liekanų, taip pat jūrinių organizmų pėdsakų. Dalis kaulų turi apdorojimo ir deginimo žymių, rodančių, kad žmonės ne tik rinko maistą, bet ir sistemingai jį dorodavo bei gamindavo.

    Vietovės amžių pagrindė radiokarbono tyrimai: ištirtos 32 medžio anglies ir kitos organinės medžiagos mėginių serijos. Rezultatai leidžia teigti, kad žmonių veikla galėjo trukti iki maždaug prieš 7 500 metų, kai Maltoje pasirodė pirmieji žemdirbiai.

    Kaip jie įveikė atvirą jūrą?

    Mokslininkai pabrėžia, kad nėra ženklų, jog mezolito laikų keliautojai turėjo burėmis aprūpintas valtis. Tikėtinas scenarijus yra paprasti luotai ar išskobti medžių kamienai, kuriems atviroje jūroje reikėjo ne tik tvirtos konstrukcijos, bet ir praktinių žinių apie vėjus, sroves bei maršrutą.

    Jei plaukimo greitis siekė apie 4 kilometrus per valandą, kelionė galėjo trukti daug valandų, dalį laiko praleidžiant tamsoje. Tokiu atveju orientacijai galėjo būti pasitelkiamos žvaigždės, vėjo kryptis, srovės ir kiti natūralūs ženklai, o pati kelionė reikalavo planavimo ir pasirengimo.

    Kodėl jie rizikavo?

    Viena tikėtinų priežasčių yra maisto ištekliai: sala galėjo pasiūlyti tiek sausumos medžioklės galimybių, tiek jūrinių išteklių, tokių kaip žuvys, moliuskai ar kiti pakrančių gyvūnai. Tokia įvairesnė mityba galėjo būti svarbi mezolito bendruomenėms, ypač jei žemyninėje aplinkoje ištekliai svyravo.

    Kita vertus, mokslininkai atkreipia dėmesį, kad Malta yra palyginti nedidelė, todėl ilgalaikis izoliuotos medžiotojų ir rinkėjų populiacijos išlikimas būtų sudėtingas. Jei žmonės saloje iš tiesų gyveno šimtmečius, labiau tikėtina, kad kontaktai su Sicilija ir kitomis pakrantėmis buvo reguliarūs, o jūros kirtimai tapo ne vienkartiniu žygiu, bet veikiančiu ryšių tinklu.

    Šie duomenys prisideda prie platesnės tendencijos archeologijoje, kai vis dažniau fiksuojama, kad priešžemdirbinės bendruomenės buvo gerokai mobilesnės ir išradingesnės, nei manyta anksčiau. Malta šiuo atveju tampa vienu ryškiausių pavyzdžių, kad atvira jūra ne visada buvo neįveikiama riba net labai ankstyvais laikotarpiais.

  • Etnos pelenai paralyžiavo Siciliją: uždarytas Katanijos oro uostas, debesis pasiekė Libiją

    Etnos pelenai paralyžiavo Siciliją: uždarytas Katanijos oro uostas, debesis pasiekė Libiją

    Sicilijoje tęsiasi Etnos ugnikalnio išsiveržimas, kuris jau šeštą dieną iš eilės trikdo susisiekimą oro keliais. Vasaros sezono įkarštyje Katanijos Fontanarosos oro uostas buvo priverstas laikinai stabdyti skrydžius dėl pelenų debesies ir prasto matomumo.

    Trečiadienį oro uoste buvo sustabdyti visi atvykimai ir išvykimai iki vakaro, o dalis reisų atšaukta. Skrydžių stebėjimo duomenys rodė, kad vien tą dieną neįvyko apie 55 išvykstantys skrydžiai, o per visą sutrikimų laikotarpį atšauktų reisų skaičius išaugo kelis šimtus.

    Kiti skrydžiai buvo perplanuoti arba nukreipti į aplinkinius oro uostus, ypač Palerme, Trapanį ir Komicą. Pastarajame skrydžiai taip pat buvo trumpam sustabdyti dėl ant kilimo ir tūpimo tako nusėdusių pelenų, tačiau vėliau veikla atnaujinta.

    Debesis pasiekė Maltą ir Libiją

    Etnos poveikis šį kartą peržengė Italijos ribas: pelenų debesys privertė kai kuriuos į Maltą skrendančius ar iš jos kylančius lėktuvus keisti maršrutus. Vulkaninių pelenų judėjimą regione stebi specializuoti aviacijos perspėjimo centrai, kurie reguliariai skelbia biuletenius apie pelenų koncentraciją ir kryptį.

    Pagal tokius pranešimus didžiausia pelenų koncentracija išliko virš Sicilijos, o mažesni kiekiai fiksuoti į pietus ir pietvakarius, iki rytinės Maltos dalies ir šiaurinės Libijos. Aviacijoje tokie debesys vertinami itin rimtai, nes smulkios pelenų dalelės gali patekti į variklių sistemas ir kelti skrydžių saugos riziką.

    Dėl apribojimų Maltoje nukentėjo ir dalis vietinių renginių: kai kurie organizatoriai atidėjo fejerverkus, nes jų leidimo vietos yra netoli lėktuvų artėjimo trajektorijų. Sprendimai priimti pasikonsultavus su atsakingomis tarnybomis, kol oro uostuose galioja veiklos ribojimai.

    Politinis ginčas dėl oro uosto vietos

    Pasikartojantys Katanijos oro uosto uždarymai vėl įžiebė diskusiją, ar pagrindinis Sicilijos oro transporto mazgas neturėtų būti mažiau pažeidžiamoje vietoje. Civilinės saugos ir jūrų politikos ministras Nello Musumeci teigė, kad problema seniai žinoma, tačiau sprendimai buvo atidėliojami.

    „Pastarųjų dienų įvykiai parodė tik viena: ne ugnikalnis yra ne ten, o oro uostas“, – sakė Nello Musumeci.

    Ministro teigimu, dar ankstesniais dešimtmečiais buvo svarstytos idėjos perkelti infrastruktūrą į saugesnę vietą ir sukurti didesnį oro uostą lygumoje tarp Katanijos ir Enos. Vis dėlto tokie planai nesulaukė politinio ir operatorių palaikymo, o dabartinė situacija vėl kelia klausimą, kiek Sicilija pasirengusi vis dažnėjantiems sutrikimams.

    Ką turėtų žinoti keleiviai

    Oro bendrovės ir oro uostai tokiais atvejais dažniausiai ragina keleivius prieš vykstant į oro uostą pasitikrinti skrydžio būseną, nes atšaukimai ir nukreipimai gali keistis per kelias valandas. Jei skrydis atšaukiamas, keleiviams gali būti siūlomas alternatyvus maršrutas ar skrydis iš kito oro uosto, priklausomai nuo bendrovės sprendimų ir vietų.

    Etnos išsiveržimai Sicilijoje nėra retenybė, tačiau pelenų sklaida priklauso nuo vėjų, todėl poveikis aviacijai kinta nuo lokalių trikdžių iki regioninio masto apribojimų. Tarnybos toliau stebi situaciją, o skrydžių tvarkaraščiai artimiausiomis dienomis gali išlikti nepastovūs.

  • Nekilnojamojo turto mokesčių žemėlapis Europoje: kur mokėsite daugiausia, o kur beveik nieko

    Nekilnojamojo turto mokesčių žemėlapis Europoje: kur mokėsite daugiausia, o kur beveik nieko

    Keturi mokesčiai, lydintys būstą

    Įsigijus būstą Europoje mokesčiai dažniausiai nesibaigia ties pirkimo sandoriu. Daugelyje šalių taikomi keli skirtingi mokesčiai, kurie gali atsirasti perkant, valdant, nuomojant ir parduodant turtą.

    Praktikoje svarbiausi keturi: įsigijimo arba perleidimo mokestis, metinis nekilnojamojo turto mokestis, nuomos pajamų mokestis ir kapitalo prieaugio mokestis pardavus su pelnu. Galutinė našta smarkiai skiriasi priklausomai nuo šalies ir net savivaldybės.

    Nuomos pajamos: kur valstybė pasiima daugiausia

    Perkant būstą nuomai didžiausią įtaką grąžai paprastai daro nuomos pajamų apmokestinimas. Pagal Global Property Guide modeliuotus scenarijus skirtingose šalyse mokesčių „žirklės“ itin plačios.

    Esant 1 500 eurų mėnesio nuomai, griežčiausiai apmokestinama Danijoje, kur nuo pirmo euro taikomas apie 42,11 proc. tarifas. Toliau rikiuojasi Nyderlandai su 36 proc. ir Suomija su 30 proc., o Kipre pradinis tarifas nurodomas kaip nulinis.

    Didėjant nuomos pajamoms, lyderiai gali keistis: prie 12 000 eurų per mėnesį Belgijoje modeliuojamas apie 47,27 proc. tarifas, Danijoje apie 43,22 proc., o Vokietijoje ir Graikijoje apie 41 proc. Kai kuriose šalyse tarifai išlieka fiksuoti, pavyzdžiui, Italijoje apie 21 proc., Portugalijoje apie 28 proc. ir Nyderlanduose 36 proc.

    „Perkant būstą nuomai, svarbiausia ne vien kaina, o kiek nuomos pajamų realiai lieka po mokesčių“, – pabrėžiama Global Property Guide metodikoje, vertinančioje nerezidentų apmokestinimą.

    Pirkimas ir metiniai mokesčiai: didžiausi kontrastai

    Įsigijimo mokesčiai kai kuriose rinkose gali tapti reikšminga pradinio biudžeto dalimi. Belgijoje pirkėjams gali tekti mokėti iki 12,5 proc. nuo sandorio vertės, o Jungtinėje Karalystėje aukščiausias lygis siekia apie 12 proc., Nyderlanduose apie 10,4 proc., Liuksemburge apie 10 proc.

    Tai reiškia, kad perkant 500 000 eurų vertės būstą, vien įsigijimo mokestis Belgijoje gali siekti apie 62 500 eurų, jei netaikomos lengvatos. Tuo metu Estijoje ir Čekijoje įsigijimo mokesčio apskritai nėra, o Lietuvoje įsigijimo kaštai šiame palyginime įvardijami kaip apie 0,4 proc., arba maždaug 2 000 eurų nuo 500 000 eurų sandorio.

    Metinis nekilnojamojo turto mokestis taip pat nėra lengvai palyginamas, nes vienur jis skaičiuojamas nuo rinkos vertės, kitur nuo kadastro ar įvertintos vertės, kuri gali būti gerokai mažesnė. Pavyzdžiui, Ispanijoje maksimali norma kai kur gali siekti iki 4,8 proc., tačiau ji taikoma kadastro vertei, todėl vien procentas dar nepasako realios metinės sąskaitos.

    Kai vertinama, kiek savininkai paprastai sumoka už maždaug 300 000 eurų vertės būstą, Jungtinėje Karalystėje metinis mokestis dažnai minimas apie 2 000–3 200 eurų ribose, o Prancūzijoje ir Ispanijoje dažnesnės apie 700–1 800 eurų sumos. Kipre ir Maltoje metinio nekilnojamojo turto mokesčio nėra.

    Pardavimas su pelnu: kada mokestis „kanda“ labiausiai

    Kapitalo prieaugio apmokestinimas Europoje ypač priklauso nuo taisyklių, kiek laiko turtas išlaikytas. Danijoje pelnas gali būti apmokestinamas iki maždaug 52,07 proc., kai jis įtraukiamas į bendras pajamas, todėl 250 000 eurų pelno atveju mokesčiai teoriškai gali siekti apie 130 000 eurų.

    Vokietijoje taikoma kitokia logika: jei turtas išlaikytas ilgiau nei 10 metų, pardavimo pelnas gali būti neapmokestinamas, tačiau pardavus anksčiau jis apmokestinamas pagal pajamų mokesčio tarifą. Maltoje kapitalo prieaugis gali nebūti apmokestinamas kaip pelnas, tačiau taikomas mokestis nuo sandorio kainos, kuris įvardijamas kaip 12 proc., o tam tikrais atvejais mažėja iki 5 proc.

    Kur Europoje mokesčių našta didžiausia ir mažiausia

    Vertinant visą grandinę nuo pirkimo iki pardavimo, Belgija dažnai minima tarp daugiausiai apmokestinančių šalių, nes aukšti mokesčiai pasitinka perkant, valdant ir nuomojant. Tuo tarpu Kipras ir Malta išsiskiria kaip vienos lengviausiai apmokestinamų krypčių, ypač dėl metinio nekilnojamojo turto mokesčio nebuvimo ir palankesnių nuomos ar pardavimo apmokestinimo modelių.

    Ekspertai primena, kad tarptautiniams pirkėjams svarbu vertinti ne tik tarifus, bet ir apmokestinamąją bazę, savivaldybių taisykles, lengvatas bei nerezidentų apmokestinimo specifiką. Būtent šie niuansai dažnai lemia, ar investicija į būstą Europoje atsipirks, ar netikėtai taps brangiu įsipareigojimu.

  • IMF skaičiai stebina: 5 Europos šalys augs dvigubai greičiau už euro zoną iki 2031

    IMF skaičiai stebina: 5 Europos šalys augs dvigubai greičiau už euro zoną iki 2031

    Lėtas euro zonos tempas

    Europa artimiausiais metais gali susidurti su užsitęsusiu vangiu augimu, o euro zona, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vertinimu, plėsis gerokai lėčiau nei pasaulio ekonomika. TVF prognozuoja, kad 2027–2031 metais euro zonos BVP vidutiniškai didės apie 1,2 proc. per metus.

    Toks tempas, palyginti su kitais regionais, atrodo kuklus: pasaulio ekonomikos augimas tuo pačiu laikotarpiu vertinamas apie 3,2 proc. per metus. TVF euro zonos perspektyvas sieja su didele viešąja skola, visuomenės senėjimu, silpnu našumo augimu, išliekamomis energijos sąnaudomis ir geopolitiniu neapibrėžtumu.

    Kas Europoje augs sparčiausiai

    Vis dėlto TVF prognozėse išsiskiria mažesnės Europos ekonomikos, kurios, tikimasi, augs daugiau nei dvigubai greičiau už euro zoną. Į šią grupę patenka Malta, Kosovas, Ukraina, Serbija ir Moldova.

    Šių šalių augimą skatina skirtingi veiksniai: nuo vidaus vartojimo ir diasporos perlaidų iki didelio masto investicijų, infrastruktūros projektų bei, Ukrainos atveju, tikėtinos rekonstrukcijos. Bendra tendencija aiški: sparčiausiai augančios ekonomikos dažnai yra mažesnės, lankstesnės, o jų plėtra priklauso nuo investicijų ir struktūrinių pokyčių.

    Malta, Kosovas, Ukraina: labai skirtingos istorijos

    TVF vertinimu, Malta turėtų išlikti sparčiausiai auganti Europos ekonomika: vidutinis metinis augimas artimiausiu penkmečiu gali siekti beveik 4 proc. Pastarąjį dešimtmetį šalies plėtrą stipriai rėmė turizmas, internetiniai žaidimai ir paslaugų sektorius, tačiau dabar vis svarbesnis tampa produktyvumo didinimas.

    „Ankstesniais metais ekonominį aktyvumą kurstęs užsienio darbuotojų antplūdis taip pat apkrovė infrastruktūrą ir viešąsias paslaugas, išryškindamas dabartinio modelio ribas“, – teigiama TVF vertinime.

    Kosovo augimas prognozuojamas apie 4 proc. per metus, jį daugiausia palaiko vidaus paklausa, viešosios investicijos, jaunų darbuotojų struktūra ir reikšmingos diasporos lėšos. TVF atkreipia dėmesį, kad spartesnę plėtrą galėtų sustiprinti ES naujasis augimo planas Vakarų Balkanams, tačiau išlieka rizika dėl importo priklausomybės ir silpnesnės eksporto bazės.

    Ukrainos prognozė išsiskiria prielaida, kad ekonomikos varikliu taps rekonstrukcija ir investicijų šuolis, jei karas slops. TVF Ukrainai numato apie 3,8 proc. vidutinį metinį augimą, o stipriausius metus sieja su didėjančiu atstatymo mastu.

    „Perspektyvos išlieka išskirtinai neapibrėžtos, nes karas ir toliau daro didelę žalą gyventojams ir ekonomikai“, – pažymi TVF.

    Serbija ir Moldova remiasi investicijomis bei ES darbotvarke

    Serbijos augimas, TVF vertinimu, turėtų siekti apie 3,5 proc. per metus, o dinamika gali stiprėti laikotarpio pabaigoje. Vienu iš impulsų įvardijamas intensyvus viešųjų investicijų ciklas, įskaitant transporto ir miesto infrastruktūros projektus, taip pat gamybos ir eksporto bazės plėtra.

    Moldovai prognozuojamas apie 3,5 proc. metinis augimas, atsigaunant po sukrėtimų, kuriuos sukėlė karo kaimynystė, energijos krizė ir klimato veiksniai. TVF augimą sieja su ES parama, investicijomis ir reformomis, o pagrindinėmis rizikomis įvardija geopolitinį nestabilumą bei galimą reformų tempo sulėtėjimą.

  • Jaunų europiečių turtas šokiruoja: viena šalis triuškina kitas, Lietuva – aukštai sąraše

    Jaunų europiečių turtas šokiruoja: viena šalis triuškina kitas, Lietuva – aukštai sąraše

    Jauni europiečiai susiduria su vis brangstančiu būstu, aukštomis nuomos kainomis ir išaugusiomis kasdienėmis išlaidomis, todėl santaupų ir turto kaupimas iki 35 metų daugeliui tampa sunkiai pasiekiamas. Vis dėlto Europos duomenys rodo milžiniškus skirtumus tarp šalių: kai kur jaunų žmonių turtas jau siekia šešiaženkles sumas, kitur jis išlieka simbolinis.

    Europos Centrinio Banko namų ūkių finansų ir vartojimo tyrimas rodo, kad euro zonoje 16–34 metų gyventojų medianinis grynasis turtas siekia 24 600 eurų. Tai sudaro apie 18 proc. bendros populiacijos medianinio grynojo turto, kuris įvertintas 140 100 eurų.

    Grynasis turtas skaičiuojamas kaip turto vertė atėmus įsipareigojimus, todėl jį smarkiai veikia būsto nuosavybė ir paskolos. Jaunų žmonių atveju šis rodiklis dažnai labiau atspindi galimybes patekti į būsto rinką ir šeimos paramą, o ne vien atlyginimą ar taupymo įpročius.

    Kur jaunimas turtingiausias?

    Tarp 22 valstybių, apie kurias pateikiami palyginami duomenys, medianinis 16–34 metų grynasis turtas svyruoja nuo 5 700 eurų Suomijoje iki 257 500 eurų Maltoje. Išskyrus Maltą, daugiau nei 100 000 eurų ribą peržengia tik Liuksemburgas, kur jaunų žmonių medianinis turtas siekia 135 000 eurų.

    Belgija rikiuojasi iškart po lyderių ir priartėja prie šešiaženklės ribos su maždaug 97 200 eurų. Toliau seka Kroatija, kur jauno amžiaus grupės medianinis grynasis turtas siekia apie 82 000 eurų.

    „Jaunų suaugusiųjų turto skirtumai ypač iškalbingi, nes 16–34 metų žmonės paprastai dar neturėjo daug laiko sukaupti reikšmingo turto vien iš savo darbo pajamų“, – sakė Miuncheno Liudviko Maksimiliano universiteto profesorius Fabian Pfeffer.

    Lietuva išsiskiria regione

    ECB tyrimas rodo, kad Lietuvoje 16–34 metų gyventojų medianinis grynasis turtas siekia 59 600 eurų. Panašūs ar kiek didesni rodikliai fiksuojami Estijoje ir Čekijoje, o Slovakijoje jaunų žmonių medianinis turtas dar aukštesnis – 74 600 eurų.

    Šie skaičiai stebina todėl, kad dalyje Vidurio ir Rytų Europos šalių pajamos vis dar atsilieka nuo ES vidurkio, tačiau turto rodikliai jaunimo grupėje yra palyginti aukšti. Tai dažnai siejama su didesniu būsto nuosavybės paplitimu, ankstesniu įsitraukimu į būsto rinką, šeimos parama ar turto perdavimu tarp kartų.

    „Šiame amžiuje didelis privatus turtas dažnai nėra vien asmeninės sėkmės istorija. Tai taip pat šeimos ir institucijų istorija“, – sakė Fabian Pfeffer.

    Kodėl italai lenkia vokiečius?

    Tarp keturių didžiausių ES ekonomikų turtingiausi 16–34 metų gyventojai yra Italijoje, kur medianinis grynasis turtas siekia 53 500 eurų. Prancūzijoje jis įvertintas 27 700 eurų, Ispanijoje – 23 700 eurų, o Vokietijoje jaunimo medianinis grynasis turtas tėra 17 600 eurų.

    Tai reiškia, kad jaunų italų grynasis turtas yra maždaug tris kartus didesnis nei jų bendraamžių Vokietijoje. Ekspertai tokį atotrūkį dažnai aiškina skirtingu būsto nuosavybės modeliu, nuomos rinkos dydžiu, kredito prieinamumu ir šeimos paramos tradicijomis.

    Anot F. Pfeffer, lūžio taškas jaunų žmonių turto struktūroje dažnai yra pirmasis nuosavas būstas. Tačiau tam paprastai reikia ne tik disciplinos ir pastovaus taupymo, bet ir prieinamo kredito, stabilaus darbo, įkandamų kainų bei dažnai tėvų pagalbos pradiniam įnašui arba tiesioginio turto perdavimo.

    Apačioje – Suomija ir Graikija

    Žemiausi rodikliai fiksuojami Suomijoje, kur 16–34 metų gyventojų medianinis grynasis turtas siekia 5 700 eurų, ir Graikijoje – 9 900 eurų. Žemiau už Vokietiją taip pat rikiuojasi Austrija su 13 400 eurų ir Latvija su 16 900 eurų.

    Kitose šalyse vaizdas margas: Airijoje jaunimo medianinis grynasis turtas siekia 23 900 eurų, Portugalijoje – 36 200 eurų, Vengrijoje – 36 300 eurų, Nyderlanduose – 40 900 eurų. Skirtumai rodo, kad vien pajamų lygis ne visada paaiškina turto rodiklius, ypač kai svarbiausias jaunų žmonių turtas yra būstas.

    Ekspertai pabrėžia, kad turto nelygybė atsikartoja anksčiau nei įprastai manoma: ne tik paveldėjimo momentu vėlesniame amžiuje, bet ir tada, kai jaunuoliai pradeda savarankišką gyvenimą, studijuoja, kuria šeimas ar bando įsigyti būstą. Tai reiškia, kad sprendimai dėl būsto politikos, kreditavimo taisyklių ir socialinės paramos gali turėti ilgalaikį poveikį visos kartos finansinei padėčiai.

  • Maltoje prasidėjo Yorgeno Fenecho teismas: prokuratūra sieja jį su žurnalistės Daphne Caruana Galizia nužudymu

    Maltoje prasidėjo Yorgeno Fenecho teismas: prokuratūra sieja jį su žurnalistės Daphne Caruana Galizia nužudymu

    Maltoje trečiadienį prasidėjo verslininko Yorgeno Fenecho teismas: jis kaltinamas organizavęs tiriamosios žurnalistės Daphne Caruana Galizia nužudymą. 53 metų žurnalistė žuvo, kai netoli namų jos automobilyje sprogo bomba, o byla iki šiol laikoma viena ryškiausių išpuolių prieš spaudos laisvę Europoje.

    D. Caruana Galizia savo tyrimuose nuosekliai kėlė korupcijos klausimus ir viešino ryšius tarp verslo bei politikos elito. Jos nužudymas sukėlė tarptautinį pasipiktinimą, o Malta atsidūrė dėmesio centre dėl teisės viršenybės ir valstybės institucijų veikimo.

    „Praėjus devyneriems metams po mano mamos nužudymo, žmogus, kaltinamas užsakęs šį nusikaltimą, stoja prieš teismą“, – sakė žurnalistės sūnus Paulas Caruana Galizia.

    Šeimos advokatas Jasonas Azzopardi patvirtino, kad teismo procesas startavo, o kaltinamasis dalyvavo posėdyje. Prokuratūra teigia, kad verslininkas galėjo siekti pašalinti žurnalistę, kai ši artėjo prie publikacijos, galėjusios pakenkti jo artimos aplinkos reputacijai.

    Byla, sukrėtusi Maltą

    D. Caruana Galizia nužudymas peraugo į politinę krizę ir 2020 metais baigėsi tuometinio ministro pirmininko Josepho Muscato atsistatydinimu. Visuomenėje kilo masiniai protestai, o valdžia buvo kaltinama toleravusi aplinką, kurioje įtakingi asmenys galėjo jaustis nebaudžiami.

    2021 metais paskelbta vieša valstybinė tyrimo išvada nurodė, kad valstybė turi prisiimti dalį atsakomybės dėl susiformavusios nebaudžiamumo atmosferos. Tyrėjai taip pat akcentavo, kad žurnalistė prieš mirtį patyrė politinį spaudimą, viešus išpuolius ir sistemingą menkinimą.

    Kas žinoma apie įtariamuosius

    Y. Fenechas buvo sulaikytas 2019 metais, kai, pareigūnų teigimu, bandė išplaukti iš Maltos savo jachta. Tyrime lūžiu tapo tarpininko parodymai, kai jam buvo pasiūlyta malonė mainais į informaciją apie nusikaltimo organizatorius ir dalyvius.

    Iki šiol penki asmenys nuteisti dėl šio nužudymo: dalis jų pripažinti kaltais dėl sprogmens tiekimo ir atakos įvykdymo. Tarp nuteistųjų yra ir trys vykdytojai, kurie atlieka laisvės atėmimo bausmes.

    Teismo eiga ir ginčai

    Byloje buvo ir procesinių ginčų: teismas anksčiau atmetė Y. Fenecho prašymą panaikinti jo pirminius parodymus policijai po sulaikymo. Gynyba tvirtino, kad tuomet jis galėjo būti paveiktas narkotinių medžiagų, tačiau ši pozicija neįtikino teismo.

    Procesas atidžiai stebimas tarptautinių organizacijų, vertinančių spaudos laisvės padėtį ir rezonansinių bylų baigtį. Teismo sprendimas gali tapti svarbiu precedentu, parodančiu, ar Malta pajėgi užtikrinti atsakomybę už nusikaltimus, susijusius su aukščiausiais valdžios ir verslo sluoksniais.

  • Malta turistų rekordo akivaizdoje: apklausa rodo, kad gyventojai nesutaria dėl per didelio turizmo

    Malta turistų rekordo akivaizdoje: apklausa rodo, kad gyventojai nesutaria dėl per didelio turizmo

    Turistų skaičiai auga sparčiai

    Artėjant vasaros sezonui, Europoje vėl stiprėja diskusijos apie vadinamąjį perteklinį turizmą, kai lankytojų srautai ima viršyti vietovių pajėgumą. Pastaraisiais metais dėl to daugiausia dėmesio sulaukė Ispanija ir Portugalija, o panašūs klausimai vis dažniau keliami ir Maltoje.

    Oficialūs rodikliai rodo, kad atvykstamasis turizmas salų valstybėje nuo 2020 iki 2025 metų nuosekliai didėjo. Vien 2025 metais Maltos turizmo institucija fiksavo daugiau nei 4 000 000 atvykusių turistų, o didžiausios rinkos buvo Jungtinė Karalystė, Italija ir Portugalija.

    Vidutinė viešnagės trukmė siekė 6,3 nakvynės, o turistų išlaidos per metus sudarė apie 3,9 mlrd. eurų. Dalis augimo siejama ir su kruiziniais keleiviais, kurie daugelyje Viduržemio regiono uostų tapo papildomu spaudimo šaltiniu infrastruktūrai ir viešosioms erdvėms.

    Apklausa: nuomonės pasidalijo beveik perpus

    Vietos gyventojų vertinimas nėra vienareikšmis. „Times of Malta“ užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Esprimi“ atliktoje apklausoje 51 proc. respondentų teigė, kad turistų skaičius yra „kaip tik“, o 45 proc. jį pavadino per dideliu.

    Toks pasiskirstymas rodo, kad daliai visuomenės ekonominė turizmo nauda vis dar nusveria kasdienius nepatogumus. Kita dalis vis dažniau akcentuoja būsto kainų augimą, triukšmą, eismo apkrovas ir gamtos vietovių bei pakrančių ekosistemų jautrumą.

    Kur spaudimas juntamas labiausiai?

    Apklausa taip pat atskleidė ryškius skirtumus tarp skirtingų salų ir miestelių. Didesnį nepasitenkinimą dėl atvykėlių srautų dažniau reiškė gyventojai šalia turistinių karštųjų taškų, pavyzdžiui, St Paul’s Bay, Mellieħa ir Gozo, kur iki 59 proc. apklaustųjų nurodė, kad turistų per daug.

    Tuo metu Marsascala, Marsaxlokk ir Birżebbuġa vietovėse nerimas buvo gerokai mažesnis: čia tik apie 27 proc. gyventojų teigė, kad srautai yra per dideli. Tai atspindi bendrą tendenciją Europoje, kai perteklinio turizmo poveikis pirmiausia koncentruojasi keliuose labiausiai reklamuojamuose taškuose.

    Malta tarptautiniuose palyginimuose dažnai minima dėl didelio turistų intensyvumo, vertinant lankytojų skaičių ploto vienetui. Tokiose valstybėse sprendimai paprastai krypsta į srautų valdymą, trumpalaikės nuomos reguliavimą ir jautrių teritorijų apsaugą, o ne vien į turizmo plėtrą.

    Gozo ir Comino traukia didžiausią dalį srautų

    Nacionalinės statistikos tarnybos duomenimis, 2025 metais Gozo ir Comino aplankė daugiau nei 2 300 000 turistų, tai sudarė apie 57 proc. visų Maltos lankytojų. Gozo dažnai pristatoma kaip ramesnė alternatyva pagrindinei salai, viliojanti gamtos maršrutais, istoriniu paveldu ir lėtesniu tempu.

    Comino išsiskiria nardymo vietomis, maudynių zonomis ir istoriniais objektais, tačiau didžiausias traukos centras yra Blue Lagoon. Siekiant riboti grūstis ir mažinti poveikį aplinkai, patekimas į šią teritoriją siejamas su išankstiniu planavimu per „Book, Protect, Enjoy“ sistemą, kurią įgyvendina Maltos turizmo institucija kartu su Turizmo ministerija.

    Kelionės į Comino iš sostinės Valetos dažniausiai organizuojamos per Sliema ar kitus uostus, o kainos už plaukimą į abi puses gali svyruoti maždaug nuo 30 iki 90 eurų žmogui, priklausomai nuo maršruto ir operatoriaus. Tokie kelionių modeliai rodo, kad lankytojų srautai yra ne tik sezoniški, bet ir labai susitelkę į kelis lengviausiai pasiekiamus objektus.

    Euronews Travel nurodė, kad kreipėsi į Maltos turizmo instituciją dėl komentaro. Artėjant sezonui, būtent institucijų sprendimai dėl srautų reguliavimo ir gamtos vietovių apsaugos gali nulemti, ar Malta išvengs aštresnių konfliktų tarp ekonominės naudos ir gyvenimo kokybės.