CP v2

Tag: Maratonas

  • Nemėgstate energinių gelių? Mokslas atskleidė, kuo juos pakeisti ir kaip išvengti pilvo bėdų

    Nemėgstate energinių gelių? Mokslas atskleidė, kuo juos pakeisti ir kaip išvengti pilvo bėdų

    Energinių gelių populiarumas bėgikų pasaulyje milžiniškas, tačiau vis daugiau sportuojančiųjų prisipažįsta jų netoleruojantys. Tyrimai rodo, kad geliai nėra vienintelis būdas gauti tokį pat angliavandenių naudą ištvermės treniruotėse ir varžybose.

    Fiziologiškai viskas remiasi į angliavandenius: jie virsta gliukoze, o ši raumenyse ir kepenyse kaupiama glikogeno pavidalu. Intensyviai bėgant glikogeno atsargos gali pradėti sekti maždaug po 60–90 minučių, todėl papildomas kuras tampa praktiškai būtinas.

    Kuo geliai patogūs ir kuo rizikingi

    Energiniuose geliuose angliavandeniai pateikiami koncentruotai, dažniausiai iš maltodekstrino ir fruktozės mišinių, todėl juos paprasta suvartoti bėgant. Būtent patogumas ir tikslus dozavimas yra pagrindinė priežastis, kodėl geliai įsitvirtino maratonuose ir ultrabėgimuose.

    Tačiau ši koncentracija turi kainą. Dalis sportuojančiųjų skundžiasi pykinimu, pūtimu, spazmais ar staigiu poreikiu stabtelėti, o rizika dažnėja, kai geliai vartojami be pakankamo vandens kiekio arba per didelėmis porcijomis.

    Mechanizmas paprastas: labai koncentruotas cukraus tirpalas žarnyne gali pritraukti daugiau vandens į virškinamąjį traktą. Dėl to atsiranda diskomfortas, o kraštutiniais atvejais tai gali pabloginti ir savijautą, ir rezultatą.

    Tyrimai: geliai prieš gėrimus ir kramtomus produktus

    Sporto mitybos tyrimai rodo, kad angliavandenių tiekimas raumenims gali būti panašus, nesvarbu, ar jie suvartojami gelio, gėrimo ar kramtomų produktų forma, jei kiekiai sutampa. Kitaip tariant, gelis nebūtinai suteikia išskirtinį fiziologinį pranašumą, palyginti su kitomis angliavandenių formomis.

    Dalis gamintojų siūlo vadinamuosius hidrogelių sprendimus, kurie skrandyje sudaro gelį ir teoriškai turėtų sumažinti virškinimo bėdas. Vis dėlto mokslo literatūroje tokie pažadai nėra nuosekliai patvirtinami, kai lyginamos vienodos kalorijų ir angliavandenių dozės.

    Praktikoje didžiausias skirtumas dažnai yra ne efektas, o toleravimas. Skirtingi produktai skiriasi porcijos dydžiu, angliavandenių kiekiu, laisvųjų cukrų dalimi ir tirpalo koncentracija, todėl vienam bėgikui tinkantis gelis kitam gali sukelti ryškius simptomus.

    Kaip apsirūpinti angliavandeniais be gelių

    Jei bėgimas trunka iki 60 minučių, daugeliui žmonių papildomas kuras nebūna būtinas, ypač jei prieš treniruotę buvo pavalgyta. Ilgesnėms treniruotėms svarbiau pradėti maitintis anksčiau, nelaukiant, kol atsiras ryškus nuovargis.

    Dažniausiai rekomenduojama orientuotis į maždaug 30–60 gramų angliavandenių per valandą, o ilgesnėse ir intensyvesnėse ištvermės rungtyse poreikis gali artėti prie 60–90 gramų per valandą. Didelėmis pastangomis ypač gali padėti gliukozės ir fruktozės deriniai, nes jie pasisavinami skirtingais keliais.

    Gelių netoleruojantiems bėgikams alternatyvos gali būti sportiniai gėrimai, angliavandenių kramtukai, taip pat paprastesni maisto produktai. Tam neretai pasirenkami bananai, datulės, ryžių užkandžiai ar balta duona su medumi, nes tai lengviau nuspėjamas, praktiškas ir daugeliui skrandžio nedirginantis sprendimas.

    Svarbiausia taisyklė išlieka ta pati: viską būtina išbandyti treniruotėse, o ne varžybų dieną. Jei pasikartojančios virškinimo bėdos kartojasi nepaisant bandymų keisti produktus, verta peržiūrėti ne tik angliavandenių šaltinį, bet ir vartojimo tempą, vandens kiekį bei bendrą intensyvumą.

  • Nuo storosios žarnos vėžio diagnozės iki Londono maratono: kodėl jis bėgo net per chemoterapiją

    Nuo storosios žarnos vėžio diagnozės iki Londono maratono: kodėl jis bėgo net per chemoterapiją

    Didžiosios Britanijos gyventojas Andy Spray, gyvenantis Tunbridž Velse netoli Londono, į 2026 metų Londono maratoną pateko ne per įprastą loteriją, į kurią šiemet pretendavo daugiau nei 1 000 000 žmonių. Vietą jis gavo per labdaros organizaciją, kai jau buvo įveikęs vieną sunkiausių savo gyvenimo etapų.

    2024 metais vyrui, turinčiam Krono ligą, planuota operacija iš pradžių atrodė susijusi su abscesu. Gydytojams rekomendavus atlikti magnetinio rezonanso tyrimą, paaiškėjo kita diagnozė: trečios stadijos storosios žarnos vėžys, netipiškai išplitęs sėdmenų srityje.

    Gydymas ir bėgimas

    Po diagnozės sekė intensyvus gydymo planas: stomos suformavimas, kelių mėnesių chemoterapija ir penkių savaičių radioterapija. Nepaisant šalutinių poveikių, vyras teigia stengęsis išlaikyti judėjimą kaip kasdienę rutiną.

    „Chemoterapiją gaudavau kas dvi savaites. Trečiadienį ją atlikdavo, penktadienį jausdavausi visiškai prastai, bet po kelių dienų tai atlėgdavo ir vėl išeidavau pabėgioti“, – sakė Andy Spray.

    Savo patirtimi jis dalijosi socialiniuose tinkluose, pripažindamas ir sunkesnes dienas, tačiau išlaikydamas optimizmą. Vyro teigimu, žmonių palaikymas internete tik dar labiau priminė, kiek svarbi yra artimųjų parama.

    Sunkiausia operacija ir grįžimas

    Prieš maždaug 11 mėnesių Andy Spray buvo atlikta didelė operacija, kurios metu pašalintos storosios žarnos ir tiesiosios žarnos dalys bei aplinkiniai audiniai, o vėliau atlikta rekonstrukcinė operacija. Pirmosiomis savaitėmis po jos jam buvo sudėtinga net normaliai vaikščioti.

    Vis dėlto per tris ar keturis mėnesius jis vėl apsiavė bėgimo batelius, pradėjo treniruotes ir pasirengė dviem pusmaratoniams bei Londono maratonui. 2026 metais jis finišavo pirmajame savo maratone per 3 valandas 25 minutes.

    Kodėl tai svarbu jaunesniems

    Vyras teigia norėjęs kvestionuoti vis dar gajus stereotipus, kad vėžys neišvengiamai reiškia blogą baigtį. Jo žinutė paprasta: gydymas pažengė į priekį, o ankstyva diagnostika ir aktyvus dalyvavimas sveikimo procese gali turėti didelę reikšmę.

    „Vis dar yra didelė stigma apie vėžį ir mirtį, nes anksčiau tai dažnai buvo mirties nuosprendis. Tačiau taip neturėtų būti“, – sakė Andy Spray.

    Pasak jo, grįžti į gyvenimo ritmą padėjo ne tik fizinis aktyvumas, bet ir ryšys su žmonėmis, patiriančiais panašius išbandymus. Per organizaciją „Trekstock“ jis prisijungė prie bendraamžių bendruomenės, kuri sportuoti skatino net ir tada, kai dalis užsiėmimų vyko nuotoliu.

    Į ką atkreipti dėmesį?

    Kalbėdamas apie storosios žarnos vėžį, Andy Spray ragina nedelsti, jei pasireiškia tokie simptomai kaip kraujas išmatose, pilvo ar dubens skausmas, pakitę tuštinimosi įpročiai. Nors šie požymiai nebūtinai reiškia vėžį, ankstyvas ištyrimas dažnai lemia gydymo sėkmę.

    Vyras pabrėžia, kad sveikimas po didelių operacijų gali užtrukti iki 18 mėnesių, o kelias nebūna tiesus. Tačiau po maratono finišo jis sako jaučiantis, kad yra beveik sugrįžęs į įprastą gyvenimą.

    „Jaučiu, kad iš esmės jau esu beveik ten“, – sakė Andy Spray.

  • Yomifas Kejelcha Londono maratone pirmuoju bandymu įveikė 2 valandų ribą: kas nulėmė finišą

    Yomifas Kejelcha Londono maratone pirmuoju bandymu įveikė 2 valandų ribą: kas nulėmė finišą

    Etiopijos bėgikas Yomifas Kejelcha Londono maratone debiutavo įspūdingai: distanciją jis įveikė per 1 valandą 59 minutes ir 41 sekundę. Tai vienas rečiausių rezultatų maratono istorijoje, nes oficialiose varžybose žemiau 2 valandų riba peržengiama itin retai.

    Kejelcha finiše nusileido vos 11 sekundžių Kenijos atstovui Sabastianui Sawe, kuris tą dieną laimėjo varžybas ir užfiksavo 1 valandos 59 minučių ir 30 sekundžių rezultatą. Pats Kejelcha po finišo pabrėžė, kad svarbiausia jam buvo įgyvendinti seną svajonę startuoti Londone ir pajausti, kad maratonas jam „pakeitė viską“.

    Debiutas, virtęs rekordu

    Nors antros vietos paprastai nevadiname istorine, šįkart situacija kitokia: Kejelcha tapo greičiausio maratono debiuto autoriumi. 28 metų sportininkui tai buvo pirmas startas 42,195 kilometro distancijoje po ilgos karjeros stadione ir trumpesnėse rungtyse.

    Jis anksčiau buvo pasiekęs aukštumų pusmaratonio ir bėgimo uždarose patalpose rungtyse, todėl maratonui reikėjo ne tik didesnės ištvermės, bet ir kitokios treniruočių logikos. Kejelcha teigė, kad fiziškai ir psichologiškai buvo pasiruošęs bėgti apie 2 valandas, tačiau rekordų nesitikėjo.

    Kaip klostėsi dvikova su Sawe

    Didžiąją dalį distancijos Kejelcha bėgo greta Sawe, o tempas buvo stabilus ir aukštas. Pasak etiopo, iki maždaug 40 kilometro jis jautėsi valdantis situaciją, tačiau paskutinėje atkarpoje varžovas buvo tiesiog greitesnis.

    Lemiamu momentu Sawe atsiplėšė ir sukūrė persvarą, kurios finiše užteko pergalei. Kejelcha pripažino, kad tai sportinė konkurencija, kurioje kažkas laimi, o kažkas lieka antras, tačiau kartu pabrėžė, kad po šio starto jis labiau pasitiki savimi ir jaučiasi pasirengęs ateities tikslams.

    Kodėl 2 valandų riba tokia svarbi

    Maratone 2 valandų riba laikoma simboline dėl fiziologinių ribų ir taktinio sudėtingumo: reikia išlaikyti itin aukštą vidutinį greitį daugiau nei 42 kilometrus, idealiai paskirstyti jėgas ir turėti palankias sąlygas trasoje. Net ir nedidelės klaidos mityboje, atsigeriant ar parenkant tempą dažnai kainuoja minutes.

    Londono maratonas laikomas vienu prestižiškiausių pasaulyje ir priklauso didžiausių maratonų serijai, kuri pritraukia tiek elitą, tiek masinį dalyvių srautą. Greita trasa, stiprūs lyderiai ir aukštas varžybų tempas sudaro prielaidas rekordams, todėl rezultatai Londone dažnai tampa atskaitos tašku visam sezonui.

    Po istorinio debiuto Kejelcha teigė, kad artimiausiu metu nori grįžti į Etiopiją, pailsėti ir su treneriu bei vadyba aptarti kitus startus. Nors konkretaus kalendoriaus jis dar neįvardijo, sportininko tikslas aiškus: toliau gerinti asmeninį rezultatą ir įsitvirtinti tarp pačių stipriausių maratonininkų.

  • 2 valandų maratono riba pagaliau įveikta: kas lėmė proveržį Londone ir ką keičia technologijos?

    2 valandų maratono riba pagaliau įveikta: kas lėmė proveržį Londone ir ką keičia technologijos?

    Londono maratone įvyko lūžis, kurio lengvosios atletikos pasaulis laukė dešimtmečius: oficialiose varžybose pirmą kartą užfiksuoti rezultatai greitesni nei 2 valandos. Iki šiol tokia riba buvo pasiekta tik kontroliuojamomis, rekordams neprilyginamomis sąlygomis.

    Į istoriją įėjo kenijietis Sabastianas Sawe ir etiopas Yomifas Kejelcha, 42,195 kilometro distanciją įveikę atitinkamai per 1:59:30 ir 1:59:41. Abu laikai pasiekti varžybose, todėl laikomi esminiu etalonų pokyčiu elitiniame bėgime.

    Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai vien dviejų išskirtinių sportininkų diena, tačiau ekspertai pabrėžia visą veiksnių grandinę. Maratono rekordai paprastai nėra vien talento ar sėkmės rezultatas, o susideda iš pasirengimo, taktikos, oro ir technologijų.

    Kas nulėmė rekordinius laikus?

    Patys atletai po finišo akcentavo varžybų atmosferą ir taktinį aspektą. Sawe teigė, kad didžiulis palaikymas mieste ir bėgimas šalia Kejelchos padėjo išlaikyti tempą bei priimti teisingus sprendimus kritinėse atkarpose.

    Svarbūs buvo ir išoriniai parametrai: Londone fiksuota maždaug 10–15 laipsnių šiluma ir palyginti nedidelis vėjas. Tokios sąlygos laikomos artimomis optimalioms maratonui, kai organizmas efektyviau reguliuoja temperatūrą ir mažiau eikvoja energijos.

    Tačiau didžiausia intriga, pasak analitikų, slypi ne vien ore ar psichologijoje. Vis garsiau kalbama, kad šiuolaikiniame maratone vis didesnę dalį rezultato lemia technologijos, ypač bėgimo bateliai.

    Supersportbačiai ir nelygi nauda

    Varžybų analizė atkreipė dėmesį į tai, kad keli lyderiai finišavo avėdami tos pačios rėmėjos, „Adidas“, naujausios kartos batelius. Minima, kad vienas iš modelių sveria apie 97 gramus, o tai elitiniame bėgime reiškia mažesnę energijos kainą kiekviename žingsnyje.

    Mokslinėje literatūroje „supersportbačiai“ siejami su geresne bėgimo ekonomija dėl standžių anglies pluošto plokštelių ir energiją grąžinančių putų. Tyrimuose minima, kad bėgimo ekonomija kai kuriais atvejais gali pagerėti daugiau nei 6 proc., tačiau efektas nėra vienodas visiems.

    Pasak sporto mokslo ekspertų, čia ir kyla platesnis klausimas: ką iš tikrųjų matuojame, kai krenta rekordai. Jei prieiga prie pažangiausios įrangos tampa lemiamu faktoriumi, rezultatas pradeda atspindėti ne tik sportininko fiziologiją ir pasirengimą, bet ir jį supančią sistemą.

    „Jei technologijos prieinamumas ima lemti baigtį labiau nei fiziologija, pasirengimas ir talentas, tuomet mes testuojame ne tik atletą, bet ir sistemą aplink jį“, – sakė Yannis Pitsiladis.

    Ar maratonas dar greitės?

    Pačių sportininkų komentaruose taip pat skamba inovacijų reikšmė. Sawe pabrėžė komandinio darbo užkulisiuose svarbą ir tai, kad naujovės padeda peržengti ribas, kurios anksčiau atrodė nepasiekiamos.

    Kita vertus, Londono trasa tradiciškai nelaikoma pačia greičiausia, lyginant su kai kuriais kitais didžiaisiais maratonais. Dėl to natūraliai kyla spėjimas, kad sezonui nesibaigus panašūs laikai gali būti pakartoti ar net pagerinti kitose varžybose.

    Todėl pagrindinė diskusija jau krypsta ne vien į klausimą, kaip greitai žmogus gali bėgti. Vis dažniau klausiama, kokia dalis to greičio bus „žmogiška“, o kokia priklausys nuo technologinės pažangos ir jos prieinamumo elitui.