Tag: Marie Skłodowska-Curie Actions

  • Europa vilioja JAV akademikus: Europos Komisija skiria dar 210 mln. eurų tyrėjų stipendijoms

    Europa vilioja JAV akademikus: Europos Komisija skiria dar 210 mln. eurų tyrėjų stipendijoms

    Europos Komisija paskelbė skirianti papildomus 210 mln. eurų programai „Marie Skłodowska-Curie Actions“ (MSCA), kuri finansuoja doktorantūrą ir podoktorantūros stažuotes visoje ES.

    Kaip rašo „Euronews“, šis sprendimas pristatomas tuo metu, kai dalis JAV akademinės bendruomenės, Donaldui Trumpui pradėjus antrąją kadenciją, kalba apie vis sudėtingesnes sąlygas dirbti dėl biudžeto karpymų, vizų problemų ir politinės įtampos universitetuose.

    Numatoma, kad papildomas finansavimas 2026–2027 metais leis paremti daugiau nei 700 tyrėjų. Vis dėlto pabrėžiama, kad realus poveikis gali būti ribotas, nes paraiškų MSCA konkursams skaičius pastaraisiais metais muša rekordus.

    Vien 2026 metų MSCA podoktorantūros stipendijų kvietimas sulaukė daugiau nei 21 500 paraiškų – tai reiškia, kad konkurencija išlieka milžiniška net ir didinant biudžetą.

    „Choose Europe“: bandymas pritraukti talentus

    Papildomos lėšos yra platesnės ES iniciatyvos „Choose Europe“ dalis, kuri pradėta 2025 metų gegužę. Jos tikslas – paskatinti akademikus ir inovatorius rinktis Europą kaip alternatyvą darbui už Atlanto.

    Ši kryptis ypač siejama su tuo, kad dalis tyrėjų JAV ėmė svarstyti apie išvykimą reaguodami į pokyčius akademinėje sistemoje, įskaitant finansavimo mažinimą ir politikos poslinkius.

    Tačiau diskusija Europoje sukasi ne tik apie tai, kaip pritraukti mokslininkus, bet ir apie tai, ar žemynas gali pasiūlyti aiškų, patrauklų ir ilgalaikį kelią mokslininko karjerai.

    Kritika: trūksta koordinacijos ir vieningos krypties

    Buvusi Europos mokslinių tyrimų tarybos prezidentė Helga Nowotny iniciatyvas vertina kaip gerų ketinimų, bet nepakankamai suderintą bandymą konkuruoti dėl talentų.

    Jos teigimu, strategija buvo pernelyg fragmentuota: valstybės narės, universitetai ir ES institucijos veikė tarsi atskirai, o kartais – net tarpusavyje konkuruodamos.

    H. Nowotny taip pat pabrėžia, kad Europa turėtų ypač koncentruotis į jaunus tyrėjus, nes jų padėtis JAV, jos vertinimu, tampa vis sunkesnė.

    Kartu ji įspėja, kad akademinė laisvė Europoje nėra savaime garantuota – kylant radikalesnėms politinėms jėgoms kai kuriose šalyse, mokslinės vertybės ir institucinės apsaugos turi būti nuolat ginamos.

    Atvykti neužtenka: kaip išlaikyti mokslininkus Europoje?

    Airijos University College Dublin prezidentė Orla Feely atkreipia dėmesį, kad tyrėjų pritraukimas tėra pirmas žingsnis. Norint juos išlaikyti, svarbūs ir praktiniai dalykai – nuo leidimų gyventi iki aiškių karjeros kelių, įskaitant ryšį su pramone.

    Pasak jos, Europa turi stiprų mokslą, tačiau susiduria su iššūkiu šias žinias greitai paversti inovacijomis ir konkurenciniu pranašumu.

    Tuo metu Portugalijos profesorius ir buvęs mokslo, technologijų ir aukštojo mokslo ministras Manuelis Heitoras teigia, kad pagrindinė problema yra ne idėjų stoka, o investicijų spraga, kuri galiausiai virsta ir inovacijų atotrūkiu.

    Diskusijos dėl finansavimo ypač aktualios dabar, kai ES tariasi dėl 2028–2034 metų Daugiametės finansinės programos. Tarp svarstomų klausimų – ir „Horizon Europe“ biudžetas, kurio siūlomas dydis kai kurių universitetų kritikuojamas kaip mažesnis nei tikėtasi.

  • Marie Skłodowska-Curie stipendijos per 30 metų pakeitė karjeras: kaip mokslininkai šiandien kuria verslus ir DI

    Marie Skłodowska-Curie stipendijos per 30 metų pakeitė karjeras: kaip mokslininkai šiandien kuria verslus ir DI

    Europos Sąjungos programa Marie Skłodowska-Curie Actions (MSCA) jau 30 metų finansuoja mokslininkų stažuotes ir tyrimus, paremtus tarptautiniu mobilumu bei mokslo kompetencijų stiprinimu. Per šį laiką ji tapo vienu labiausiai atpažįstamų Europos mokslinių stipendijų tinklų, jungiančių tyrėjus, universitetus ir verslą.

    Iš pradžių MSCA siekė skatinti mokslinę kompetenciją ir tyrėjų judumą tarp šalių bei institucijų, tačiau programos vaidmuo išaugo. Šiandien ji vertinama ne tik kaip finansavimo instrumentas, bet ir kaip karjeros platforma, padedanti tyrėjams įgyti tarptautinės patirties ir kurti ilgalaikius profesinius ryšius.

    MSCA alumnai vis dažniau dirba ne vien laboratorijose ar akademijoje, bet ir kuria startuolius, prisideda prie viešosios politikos sprendimų, konsultuoja valstybes bei vysto sprendimus pramonėje. Vis ryškesnė tendencija, kad mokslinių tyrimų patirtis tampa tiesioginiu tramplinu į technologijų komandas, kur ypač vertinami duomenų analizės ir DI įgūdžiai.

    Karjera po stipendijos keičiasi

    Programos sukakties proga dėmesys krypsta į tai, kaip keitėsi paties tyrėjo vaidmuo ir lūkesčiai darbo rinkoje. Tyrėjas vis dažniau suvokiamas kaip tarpdisciplininis profesionalas, gebantis sujungti mokslą, duomenis, komunikaciją ir praktinį sprendimų diegimą, o ne tik publikuoti mokslinius straipsnius.

    Vienas iš pokyčių variklių yra spartėjanti technologijų raida, dėl kurios mokslinė kompetencija tampa reikalinga įmonėms, diegiančioms duomenų mokslu paremtus produktus. DI ir didžiųjų duomenų metodai įsitvirtina sveikatos, finansų, gamybos bei viešojo sektoriaus projektuose, todėl tyrėjų gebėjimas dirbti su duomenimis tampa universalia kompetencija.

    Tinklas, kuris atveria duris

    MSCA stiprybė siejama ir su plačiu alumnų tinklu, kuris padeda dalintis patirtimi, ieškoti partnerių ir greičiau pereiti iš akademinės aplinkos į verslą ar viešąjį sektorių. Tarptautiniai ryšiai čia dažnai tampa ne formalumu, o praktiniu įrankiu, leidžiančiu gauti naujų projektų, prisijungti prie komandų ar pradėti bendras iniciatyvas.

    Vienas iš dažnai minimų aspektų yra karjeros lankstumas: tyrėjai po MSCA patirties gali likti akademijoje, tačiau taip pat vis dažniau renkasi mišrius modelius. Tai reiškia darbą tarp universiteto, įmonės ir konsultavimo, kai moksliniai metodai taikomi realioms problemoms spręsti ir sprendimų poveikis matuojamas ne tik citatomis, bet ir rezultatais rinkoje.

    Kaip atrodo mokslininkas 2026 metais?

    MSCA alumnė, duomenų mokslo vadovė ir Marie Curie alumnų asociacijos valdybos narė Ornela Bardhi, kalbėdama apie šiuolaikinę karjerą, pabrėžia tarpdisciplininę kryptį. Jos tarptautinė patirtis apima DI, sveikatos sektorių, verslumą ir darbą su valstybės institucijomis, o toks kelias vis dažniau tampa tipiniu, o ne išskirtiniu.

    „Šiandien tyrėjas vis dažniau turi gebėti perkelti mokslo metodus į realų pritaikymą ir bendradarbiauti su labai skirtingomis komandomis“, – sakė Ornela Bardhi.

    Tokios istorijos atspindi platesnę kryptį: mokslinių stipendijų programos tampa ne vien finansavimo šaltiniu, bet ir karjeros ekosistema. MSCA 30-mečio kontekste vis aiškiau matyti, kad tarptautinis mobilumas, duomenų kompetencijos ir gebėjimas dirbti su DI yra vieni svarbiausių veiksnių, lemiančių šiuolaikinio tyrėjo sėkmę.