Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Kanados ministras pirmininkas Markas Carney pastarosiomis savaitėmis vis aiškiau kalba apie glaudesnį bendradarbiavimą skaitmeninių technologijų srityje. Pagrindinis akcentas – dirbtinis intelektas, jo sauga, standartai ir skaičiavimo pajėgumų telkimas.
Abi pusės pripažįsta esminę problemą: JAV ir Kinija šiandien turi didžiausius investicinius mastus, pažangiausias DI ekosistemas ir didžiausią kompiuterinę galią, reikalingą moderniems modeliams kurti. Todėl ES ir Kanada, veikdamos atskirai, dažnai atsiduria taisyklių kūrėjų, o ne tempo diktuotojų pozicijoje.
Ši strategija dažnai apibūdinama kaip „vidurinių galių“ žaidimas: demokratinės valstybės, neprilygstančios supergalių mastui, bando sustiprinti įtaką veikdamos išvien. Praktikoje tai reikštų bendrus DI patikros režimus, rizikų stebėseną ir didesnį koordinavimą, kad taisyklės būtų ne tik parašytos, bet ir realiai įgyvendinamos.
Kanados vaidmuo Europos DI politikoje nėra naujas. Kanados kompiuterių mokslininkas Yoshua Bengio buvo tarp ekspertų, prisidėjusių prie saugos idėjų ir gerosios praktikos formavimo, kai Europoje buvo rengiama reglamentavimo architektūra pažangiems DI modeliams.
Vienas ryškiausių verslo signalų – Kanados DI bendrovės „Cohere“ ir Vokietijos laboratorijos susijungimo planas, kuriuo siekiama sukurti stipresnį europietišką ir šiaurės amerikietišką alternatyvos centrą. Rinkos vertinimai viešojoje erdvėje šį sandorį sieja su maždaug 18 milijardų eurų verte, nors galutinės sąlygos priklauso nuo užbaigimo ir reguliavimo procedūrų.
„Europa ir Kanada supranta, kad lenktynėse dėl dirbtinio intelekto turi būti antra demokratiška kryptis“, – sakė „Cohere“ vadovas Aidanas Gomezas.
DI saugumo argumentas pastaruoju metu tapo dar aštresnis, augant diskusijoms apie pažangių modelių patikimumą, galimus piktnaudžiavimo scenarijus ir riziką kritinei infrastruktūrai. ES linija čia remiasi atsakomybe ir kontrole, o Kanada siekia išlaikyti inovacijų tempą, kartu stiprindama patikros ir pasitikėjimo mechanizmus.
ES pusėje svarbia atrama išlieka DI aktas, kuriame numatytas rizikomis grįstas požiūris ir papildomi reikalavimai bendros paskirties DI modeliams. Kanados kryptis labiau orientuota į politikos gaires, atsakingo diegimo principus ir praktinę priežiūrą, tačiau bendras vardiklis – saugumo testai, skaidrumas ir standartai.
Bendradarbiavimas numato ir žemiškesnes užduotis: talentų ugdymą, mokslinių tyrimų partnerystes, DI diegimą strateginiuose sektoriuose bei bendrą darbą kuriant suderinamus techninius standartus. Tikslas – kad taisyklės netaptų vien teorija, o įmonės gautų aiškesnį, prognozuojamą kelią diegti DI sprendimus Europoje ir Kanadoje.
Ši „vidurinių galių“ ašis turi ir geopolitinę potekstę. Jei ES ir Kanada sugebėtų sutarti dėl bendrų saugos bandymų, stebėsenos ir skaičiavimo pajėgumų telkimo, jos galėtų pasiūlyti trečią, demokratišką alternatyvą technologinei priklausomybei nuo JAV ar Kinijos sprendimų.
