CP v2

Tag: Markas Rutte

  • Rusijos dronas rėžėsi į namą Galațyje: NATO ir Europa reaguoja, gyventojai baiminasi pasikartojimo

    Rusijos dronas rėžėsi į namą Galațyje: NATO ir Europa reaguoja, gyventojai baiminasi pasikartojimo

    Dronas pataikė į gyvenamąjį namą

    Rytų Rumunijos mieste Galațyje į gyvenamąjį pastatą nukritus Rusijos dronui kilo gaisras, o du žmonės buvo sužeisti. Po smūgio dalis gyventojų evakuota, o incidentą tiria atsakingos tarnybos.

    Rumunija yra NATO narė, todėl bet koks ginkluotas incidentas jos teritorijoje vertinamas itin jautriai. Šis įvykis dar kartą priminė, kaip arti Aljanso sienų vykstantis karas Ukrainoje kuria rizikas kaimyninėms šalims.

    Gyventojų nerimas ir pasirengimas

    Netoli nukentėjusio namo gyvenantis 87 metų Vasile Opincă pasakojo, kad po smūgio kasdien stebi dangų ir apylinkes, bijodamas naujo incidento. Pasak jo, labiausiai neramina tai, kad pavojus gali užklupti netikėtai, o saugių pasirinkimų lieka mažai.

    „Tikrai bijome. Man nėra kur eiti, tik slėptis po stalu“, – sakė Vasile Opincă.

    Vyras taip pat atkreipė dėmesį į praktines krizių valdymo problemas: nutrūkus elektrai ar vėluojant pagalbai, senjorams ypač svarbios maisto ir vandens atsargos. Jo teigimu, vien šaldytuve laikomas maistas nelaimės atveju gali greitai tapti nebetinkamas.

    Tėvai mieste vis dažniau kelia klausimą, kaip apsaugoti vaikus, jei dronų grėsmė kartotųsi. Jie pabrėžia, kad mokyklose vykdomos pratybos dažniausiai orientuotos į žemės drebėjimus, tačiau realybė regione keičiasi, todėl norima platesnio civilinės saugos mokymo.

    „Tokie dronų incidentai darosi vis dažnesni. Mokykla turėtų paaiškinti vaikams, kas gali nutikti“, – sakė tėvas Liviu Stoian.

    Jo nuomone, pasirengimas neturėtų apsiriboti vien mokiniais, nes aiškių veiksmų planų reikia ir suaugusiesiems. Gyventojai tikisi konkretesnių rekomendacijų, kur slėptis, kaip elgtis per oro pavojaus signalus ir kokius būtiniausius daiktus turėti namuose.

    NATO reakcija ir platesnis kontekstas

    Skelbiama, kad dronas buvo naktinės atakos prieš Ukrainą dalis, tačiau pakeitė trajektoriją ir nukrito Rumunijos teritorijoje. Kodėl įvyko nukrypimas, kol kas neaišku, tačiau pats faktas sustiprino baimes, jog karo padariniai gali persimesti už Ukrainos ribų.

    NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pranešė kalbėjęs su Rumunijos atstovais ir išreiškė solidarumą. Aljansas pabrėžia, kad stebi situaciją ir, esant poreikiui, koreguoja budrumo bei oro erdvės apsaugos priemones.

    „NATO yra pasirengusi ginti kiekvieną sąjungininkų teritorijos centimetrą. Toliau stiprinsime pasirengimą atgrasyti ir gintis nuo bet kokios grėsmės, įskaitant dronų keliamą pavojų“, – sakė Markas Rutte.

    Pastaraisiais mėnesiais Rusijai intensyvinant smūgius Ukrainos infrastruktūrai, regiono šalys vis dažniau susiduria su netiesioginėmis rizikomis: oro erdvės pažeidimais, nuolaužų kritimu ar per sieną nuklystančiais dronais. Tokie incidentai didina spaudimą stiprinti oro gynybą ir aiškiai komunikuoti civilinės saugos veiksmus gyventojams.

  • Rutte: Zelenskis pakviestas į NATO viršūnių susitikimą Ankaroje – koks bus jo vaidmuo?

    Rutte: Zelenskis pakviestas į NATO viršūnių susitikimą Ankaroje – koks bus jo vaidmuo?

    NATO generalinis sekretorius Markas Rutte patvirtino, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakviestas į kasmetinį NATO viršūnių susitikimą, kuris liepos mėnesį vyks Ankaroje. Apie tai jis pranešė po NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo Švedijoje.

    „Aš jį jau pakviečiau. Jis ten bus“, – sakė M. Rutte.

    Kol kas neaišku, kiek uždarų susitikimo dalių ir derybinių sesijų šiemet galės lankyti V. Zelenskis. Pastaraisiais metais jo dalyvavimo formatas kito priklausomai nuo sąjungininkų politinių prioritetų ir darbotvarkės akcentų.

    Praėjusiais metais Hagoje V. Zelenskio kvietimas buvo labiau ribotas, o susitikimo ašimi tapo gynybos finansavimo klausimai. JAV administracija tada siekė, kad NATO sąjungininkai įsipareigotų didinti išlaidas gynybai iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto.

    Toks tonas kontrastavo su 2024 metais Vašingtone vykusiu susitikimu, kai Ukrainos vadovas buvo priimtas kaip vienas pagrindinių svečių, o sąjungininkai viešai pabrėžė Ukrainos euroatlantinės integracijos kryptį. Pastaruoju metu viešojoje NATO komunikacijoje dažniau akcentuojami praktiniai paramos mechanizmai ir ilgalaikis atgrasymas, o ne konkrečios narystės datos.

    JAV spaudimas dėl Irano

    Susitikimas Švedijoje laikytas svarbia stotele prieš lyderių susitikimą Ankaroje, tačiau jame ryškėjo ir kitos įtampos. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pakartojo Vašingtono nepasitenkinimą, kad NATO sąjungininkai neprisijungė prie JAV ir Izraelio veiksmų Irano kare, prasidėjusiame vasario 28 dieną.

    Pasak M. Rubio, JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketina tiesiogiai išsakyti nusivylimą sąjungininkams lyderių lygiu. Jis leido suprasti, kad sąjungininkams teks reaguoti į priekaištus dėl paramos stokos konflikto pradžioje.

    Europos valstybių pozicija šiuo klausimu siejama su tuo, kad jos nebuvo įtrauktos į planavimą, nebuvo informuotos apie strategiją ir tikslus, todėl dalis sostinių nematė pareigos tapti konflikto šalimi. Tokios aplinkybės sustiprino transatlantines diskusijas apie konsultacijų mechanizmus ir kolektyvinių sprendimų priėmimą krizėse.

    Hormūzo sąsiauris ir branduolinė raudona linija

    Dalis JAV kritikos siejama ir su Hormūzo sąsiauriu, kuris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos ir prekybos koridorių. JAV prezidentas viešai ragino sąjungininkus prisidėti prie veiksmų, kuriais būtų atkurta laisva laivyba, ir kaltino dalį partnerių vengiant įsipareigojimų.

    Tuo pat metu M. Rubio teigė, kad derybose dėl galimo susitarimo su Iranu matyti nežymi pažanga. Vis dėlto jis pabrėžė, kad JAV raudona linija išlieka ta pati: Iranas negali turėti branduolinio ginklo, o labai prisodrinto urano klausimas privalo būti išspręstas.

    JAV taip pat viešai perspėjo dėl Irano bandymų įtvirtinti didesnę kontrolę Hormūzo sąsiauryje, įskaitant idėjas dėl mokesčių ar rinkliavų tarptautiniame vandens kelyje. NATO sąjungininkai ir partneriai Azijoje yra išreiškę pasirengimą prisidėti prie operacijos, kuri atnaujintų saugią laivybą, kai tik sumažėtų karo veiksmų rizika.

    Ką reikš Zelenskio kvietimas?

    V. Zelenskio dalyvavimas NATO viršūnių susitikime Ankaroje išlieka svarbus politinis signalas, tačiau jo realus formatas parodys, kiek aukštai Ukrainos klausimas bus iškeltas bendroje darbotvarkėje. Derybų kryptį gali lemti ir tai, kaip sąjungininkai suderins paramą Ukrainai su platesniais saugumo iššūkiais, įskaitant įtampas Artimuosiuose Rytuose.

    Atsižvelgiant į ankstesnių susitikimų praktiką, pagrindinis dėmesys tikėtina bus skiriamas ilgalaikiams gynybos įsipareigojimams, atgrasymo stiprinimui ir paramos Ukrainai tęstinumui. Visgi sprendimai dėl konkrečių politinių formuluočių dažnai paaiškėja tik prieš pat galutinių dokumentų patvirtinimą.

  • Trumpo sprendimas mažinti JAV karių skaičių Vokietijoje nustebino NATO: trūksta detalių

    Trumpo sprendimas mažinti JAV karių skaičių Vokietijoje nustebino NATO: trūksta detalių

    Netikėtas pranešimas Vašingtone

    Aukšti NATO pareigūnai, kaip teigiama, iš anksto nebuvo informuoti apie JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą per artimiausius 6–12 mėnesių iš Vokietijos išvesti apie 5 000 karių. Apie tai paskelbus Pentagonui, sąjungininkų sostinėse kilo klausimų, kaip praktiškai bus įgyvendintas toks žingsnis.

    Pasak su situacija susipažinusių šaltinių, trūksta atsakymų, ar kalbama apie rotacinius pajėgumus, kurie nebebus papildomi, ar apie konkrečius dalinius ir jų techniką. Neaiškumai apsunkina planavimą, nes JAV karių buvimas Vokietijoje yra svarbi NATO atgrasymo ir greito pastiprinimo grandis Europoje.

    Kas neaišku dėl pajėgų išvedimo?

    Didžiausias klausimas NATO planuotojams yra logistika ir struktūra: iš kurių bazų būtų traukiamasi, kokie vienetai būtų paliesti ir ar tai paveiktų oro pajėgumus, žvalgybą bei vadovavimo infrastruktūrą. Taip pat nėra aišku, ar numatomas mažinimas apsiribos paskelbtais 5 000 karių, ar bus tęsiamas.

    Buvęs JAV ambasadorius NATO Ivo Daalderis atkreipė dėmesį, kad be detalios informacijos neįmanoma įvertinti realaus poveikio.

    „Mes nežinome, kas tai per pajėgos: ar tai brigados branduolys, ar oro eskadrilė“, – sakė Ivo Daalderis.

    Kitas su procesu susijęs šaltinis teigė, kad pateiktas skaičius kol kas labiau primena politinį pareiškimą nei karinės strategijos planą.

    „Detalių nėra todėl, kad tas skaičius tiesiog buvo sugalvotas“, – sakė šaltinis.

    Kontekstas: įtampa su Berlynu ir spaudimas Europai

    Šis sprendimas paskelbtas tuo metu, kai Vašingtono ir Berlyno santykiuose tvyro įtampa. NATO pareigūnai taip pat sieja pranešimo laiką su viešais Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo komentarais, kuriuose jis kritikavo JAV veiksmus Irano kare ir Vašingtono strategiją.

    Šaltinių vertinimu, NATO sąjungininkai tikėjosi, kad bet kokie sprendimai, tiesiogiai keičiantys pajėgų laikyseną Europoje, bus derinami iš anksto, kad būtų išvengta spragų atgrasymo sistemoje. NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte atstovė Allison Hart pareiškė, kad Aljansas dirba su JAV siekdamas suprasti detales ir kad tai dar kartą pabrėžia Europos pareigą daugiau investuoti į gynybą.

    Kariniai planuotojai viešai stengiasi raminti, kad vien 5 000 karių sumažinimas nebūtinai iš esmės pakeistų Europos saugumo architektūrą, nes šiuolaikinis karas vis labiau remiasi technologijomis, oro gynyba, tolimojo nuotolio priemonėmis ir greitu pastiprinimu. Vis dėlto net ir ribotas pokytis gali turėti reikšmės, jei mažinimas palies kritinius pajėgumus arba bus įgyvendintas staiga.

    JAV pajėgos Vokietijoje yra dislokuotos nuo Šaltojo karo laikų, o aktyviosios tarnybos karių skaičius ten viršija 36 000. Ši infrastruktūra vertinama ne tik kaip Europos gynybos elementas, bet ir kaip JAV galios projekcijos taškas, leidžiantis greičiau veikti platesniuose regionuose.

    I. Daalderis įspėjo, kad bandymas „nubausti“ sąjungininkus gali atsisukti prieš pačius JAV interesus.

    „Jis mano, kad gali bausti sąjungininkus išvesdamas karius, bet taip kenkia Amerikos interesams“, – sakė Ivo Daalderis.