CP v2

Tag: Markas Zuckerbergas

  • Zuckerbergas ir Huangas stūmė Baltųjų rūmų DI susitarimą: ką žada moraliai saistantis paktas

    Per Baltųjų rūmų pietus su prezidentu Donaldu Trumpu ir technologijų bendrovių vadovais buvo suderintas vadinamasis moraliai saistantis DI susitarimų paketas. Su derybomis susipažinę asmenys teigia, kad pagrindinis iniciatorius buvo „Meta“ vadovas Markas Zuckerbergas, jam aktyviai talkino „Nvidia“ generalinis direktorius Jensenas Huangas.

    Susitikime dalyvavo ir Atstovų Rūmų pirmininkas Mike’as Johnsonas, o diskusijos vyko už uždarų durų. Pasak šaltinių, dar iki pietų paktas buvo aptariamas su aukštais Baltųjų rūmų pareigūnais, o galutinės formuluotės koreguotos derinant technologijų sektoriaus ir administracijos lūkesčius.

    Kas numatyta susitarime

    Savanorišku susitarimu pasirašiusios įmonės įsipareigotų akcentuoti apsaugos priemonių svarbą, siekiant mažinti pažangių DI modelių keliamas rizikas. Daugiausia dėmesio skiriama atsakomybei kuriant, diegiant ir testuojant modelius, ypač tais atvejais, kai jų pajėgumai gali turėti reikšmingą poveikį visuomenei.

    Vis dėlto esminis dokumento bruožas yra tai, kad jis neturi aiškaus vykdymo užtikrinimo mechanizmo. Tai reiškia, kad kol kas neaišku, kokios pasekmės grėstų signatarams, jei jie įsipareigojimų nesilaikytų, ir kas vertintų atitiktį.

    Kodėl akcentuojamas moralinis įsipareigojimas

    Morališkai saistančių susitarimų logika dažnai pasirenkama tada, kai politinis sutarimas dėl griežto reguliavimo dar nėra subrendęs, o technologijų raida juda greičiau nei teisėkūra. Tokie paktai leidžia administracijai parodyti kryptį ir sutelkti didžiausius rinkos žaidėjus bendriems principams, tačiau kartu palieka daugiau lankstumo įmonėms.

    Šiuo atveju svarbus ir signalas rinkai: dalis didžiųjų kūrėjų nori vienodesnių taisyklių, kurios mažintų reputacines ir saugumo rizikas, bet neatsiremia į tiesioginius draudimus. Susitarimas gali tapti pagrindu vėlesnėms teisėkūros iniciatyvoms ar pramonės standartams, jei bus sutarta dėl aiškesnių kriterijų ir nepriklausomo vertinimo.

    „Tai iš esmės yra pažadas elgtis atsakingai, tačiau be realios priežiūros lieka klausimas, kaip bus matuojami rezultatai“, – sakė su susitikimo detalėmis susipažinęs asmuo.

    Ką tai reiškia toliau

    Artimiausiu metu daugiausia dėmesio kryps į tai, kiek plačiai paktą pasirašys didžiosios DI sistemas kuriančios bendrovės ir kaip konkrečiai jos apibrėš apsaugos priemones. Rinkai svarbiausia bus praktika: ar atsiras aiškūs modelių testavimo, rizikų vertinimo ir skaidrumo principai, kuriuos būtų galima patikrinti.

    Jei susitarimas bus palaikytas platesnio technologijų sektoriaus, jis gali tapti neformaliu standartu, pagal kurį bus vertinami tiek didžiųjų platformų, tiek augančių DI startuolių sprendimai. Tačiau be privalomų taisyklių ir sankcijų pagrindinis klausimas išliks tas pats: ar savanoriški įsipareigojimai bus pakankami, kai konkurencija dėl pažangiausių modelių tik aštrėja.

  • „Meta“ pristatė „Meta Charm“: kišeninis DI asistentas „Muse“ su 5G ir piršto atspaudu

    „Meta“ pristatė „Meta Charm“: kišeninis DI asistentas „Muse“ su 5G ir piršto atspaudu

    Kišeninis įrenginys vietoj telefono

    Per „Meta Connect 2026“ konferenciją Menlo Parke „Meta“ pristatė „Meta Charm“ – mažą, su raktų pakabuku siejamą įrenginį, skirtą tiesiogiai bendrauti su DI asistentu „Muse“. Bendrovė teigia, kad toks formatas leidžia naudotis asistentu neatsirakinant telefono ir neįjungiant atskirų programų.

    „Meta Charm“ primena nedidelį dėklą belaidėms ausinėms ir turi maždaug 2 colių lietimui jautrų ekraną. Įrenginyje įdiegtas 5G ryšys, piršto atspaudo jutiklis, taip pat kamera ir keli mikrofonai, kad balso komandos veiktų greitai ir patikimai.

    Įrenginys bus tiekiamas su specialia virvele nešiojimui, o kol kas pagaminta tik nedidelė bandomoji partija. „Meta“ viešai akcentuoja ir pusiau permatomą korpusą, kuriuo siekiama išryškinti vidinius komponentus bei sukurti išskirtinę, nostalgišką estetiką.

    „Muse“ plečia galimybes ir prekyboje

    Kartu „Meta“ paskelbė apie „Muse“ funkcijų plėtrą, ypač automatizuojant kasdienes užduotis ir pirkimus. Asistentas gavo integracijų su didžiaisiais prekybos tinklais, todėl vartotojai galės balsu ieškoti prekių, lyginti pasiūlymus ir pateikti užsakymus.

    „Sutalpinome visą „Muse“ patirtį į daiktą, kuris telpa ant raktų pakabuko ir visada paruoštas pokalbiui“, – sakė Markas Zuckerbergas.

    „Meta“ taip pat pristatė „Muse“ gebėjimą valdyti programėles „Mac“ kompiuteriuose: tvarkyti failus, pranešimus ir kalendorių, kol vartotojas trumpam atsitraukęs. Tai atitinka platesnę rinkos tendenciją, kai DI asistentai vis dažniau virsta agentais, galinčiais atlikti užduotis keliuose įrenginiuose be nuolatinės žmogaus priežiūros.

    Kada pasirodys ir kodėl tai svarbu

    „Meta“ nurodo, kad „Meta Charm“ premjera planuojama prieš 2026 metų šventinį laikotarpį, tačiau įrenginys greičiausiai nepasirodys Europos rinkoje. Produktų puslapiuose kai kuriuose regionuose jau pateikiamas pranešimas, kad įrenginys neprieinamas.

    Kainos „Meta“ kol kas neatskleidė, tačiau pats sumanymas rodo aiškią kryptį: bendrovė siekia, kad „Muse“ taptų centriniu kasdienio naudojimo asistentu ne tik telefone ar kompiuteryje, bet ir atskiruose, nuolat pasiekiamuose įrenginiuose. Tokie sprendimai gali sumažinti priklausomybę nuo išmaniųjų telefonų, tačiau kartu kelia papildomų privatumo klausimų dėl mikrofonų ir kameros buvimo.

    Konferencijoje „Meta“ taip pat parodė lengvesnius VR akinius, kurių dalis komponentų perkelta į išorinį modulį, ir atnaujino „Ray-Ban Meta“ akinių liniją. Bendrovė pripažįsta, kad visuomenėje daugėja nuovargio dėl visur esančio DI ir didėja jautrumas duomenų apsaugai, todėl dalis naujų modelių orientuojami į mažiau kontroversiškas funkcijas.

    „Čia svarbiausia yra sutikimas“, – sakė IDC atstovas Jiteshas Ubrani, komentavęs įrašymo signalizavimo ir privatumo rizikas dėvimuose įrenginiuose.

  • Meta Connect 2026 jau čia pat: DI agentai, akiniai be kamerų ir gresiantis kainų šuolis

    Meta Connect 2026 jau čia pat: DI agentai, akiniai be kamerų ir gresiantis kainų šuolis

    Meta paskelbė, kad konferencija Meta Connect 2026 vyks rugsėjo 23 ir 24 dienomis Menlo Park Kalifornijoje. Pagrindinį pranešimą pirmąją dieną skaitys Markas Zuckerbergas, o renginio darbotvarkėje šiemet dominuos dirbtinis intelektas ir dėvimi įrenginiai.

    Nors Connect istoriškai buvo siejama su virtualia realybe, pastaraisiais metais tai tapo platforma, kurioje Meta demonstruoja visą ekosistemą: nuo „Quest“ įrenginių iki „Ray-Ban“ išmaniųjų akinių ir DI paslaugų. Rinka laukia žinių, kurios signalizuotų, kuria kryptimi kompanija stums vartotojų technologijas 2027 metais.

    DI agentai – kitas žingsnis

    Didžiausias dėmesys, tikėtina, teks DI agentams, kurie gali atlikti sudėtingesnes užduotis nei įprasti balso asistentai. Tokie agentai paprastai kuriami tam, kad galėtų savarankiškai vykdyti kelių žingsnių veiksmus, pavyzdžiui, parengti žinutę, suplanuoti susitikimą ar padėti apsiperkant.

    Meta jau anksčiau viešai akcentavo, kad DI turi tapti kasdieniu sluoksniu virš aplikacijų ir įrenginių. Connect metu gali būti parodyta, kaip agentai veikia praktiškai, o ypač kaip jie integruojami į dėvimą techniką, kur balsas ir greitas atsakas yra svarbesni už didelį ekraną.

    Akiniai be kamerų ir privatumas

    Vienas daugiausiai diskusijų keliantis scenarijus – išmanieji akiniai be integruotų kamerų. Tokia kryptis būtų aiški reakcija į privatumo kritiką, kuri pastaraisiais metais lydėjo išmaniųjų akinių segmentą dėl galimybės nepastebimai fiksuoti aplinką viešose erdvėse.

    Net ir be kameros, akinių vertė gali išlikti, jei gamintojas sustiprins mikrofonų sistemą, garso kokybę ir nuolatinę sąveiką su DI. Tokiu atveju akiniai labiau primintų diskretišką komunikacijos bei asistavimo įrenginį, o ne filmavimo priedą.

    „Mes ir toliau diegsime atnaujinimus, kad būtume tikri, jog indikatorius aiškiai perspėja aplinkinius, kai daromos nuotraukos ar filmuojama“, – sakė Meta dėvimų įrenginių padalinio vadovas Alexas Himel.

    Nauja karta ir didesnės kainos

    Tarp labiausiai tikėtinų naujienų minima ir naujos kartos išmanieji akiniai, kuriami kartu su partneriais. Rinkoje aptarinėjama, kad galėtų pasirodyti atnaujintos sportinio stiliaus linijos versijos bei nauja pagrindinio modelio karta, orientuota į ilgesnį baterijos laiką ir pažangesnes DI funkcijas.

    Kartu stiprėja signalai, kad kainos gali kilti. Technologijų sektoriuje tai siejama su komponentų ir tiekimo grandinių įtampa, taip pat su augančiomis pažangių funkcijų sąnaudomis, kai įrenginiuose didėja reikalavimai atminčiai ir skaičiavimo ištekliams.

    Dar vienas aptariamas scenarijus – modelis su vaizdo rodymu abiejuose lęšiuose, kuris išplėstų sąsają už telefono ribų ir priartintų prie tikros papildytos realybės naudojimo kasdien. Tokie įrenginiai paprastai būna brangesni dėl ekranų, optikos ir energijos valdymo kompromisų.

    Meta Connect 2026 bus svarbus testas, ar Meta pavyks įtikinti, kad dėvimi įrenginiai ir DI agentai yra ne demonstracija, o praktiškas produktų etapas. Jei bendrovė pristatys aiškų privatumo atsaką ir apčiuopiamą naudą, tai gali išjudinti visą išmaniųjų akinių rinką.

  • „Meta“ sutiko mokėti 14,6 mlrd. eurų: JAV verčia keisti „Facebook“ ir „Instagram“ taisykles

    „Meta“ sutiko mokėti 14,6 mlrd. eurų: JAV verčia keisti „Facebook“ ir „Instagram“ taisykles

    Technologijų milžinė „Meta“ sutiko sumokėti apie 14,6 mlrd. eurų ir įdiegti papildomas vaikų saugumo priemones „Facebook“ bei „Instagram“ platformose. Taip užbaigiamas precedento neturintis teisminis ginčas JAV dėl paauglių priklausomybės nuo socialinių tinklų ir žalos psichikos sveikatai.

    Susitarimą patvirtino JAV valstijų generaliniai prokurorai, nurodydami, kad byla apėmė vartotojų apsaugos reikalavimus ir įtarimus dėl platformų dizaino sprendimų. Į procesą buvo įsitraukusios dešimtys valstijų, o dalis jų atskirai buvo parengusios papildomus ieškinius.

    Kuo kaltinta „Meta“?

    Ieškiniuose teigta, kad „Meta“ sąmoningai kūrė funkcijas, skatinančias ilgalaikį įsitraukimą ir galinčias formuoti priklausomybę, ypač tarp nepilnamečių. Tarp dažniausiai minimų elementų įvardyti begalinis slinkimas, pranešimų srautas, įspėjimai ir socialinio palyginimo mechanikos.

    Taip pat akcentuotas klausimas dėl jaunesnių nei 13 metų vaikų duomenų apsaugos ir galimo jų rinkimo be pakankamo tėvų sutikimo. Būtent šie aspektai pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių JAV reguliuotojų ir prokurorų dėmesio taikinių.

    Šis susitarimas nutraukė teismo procesą Kalifornijoje, kuriame buvo tikimasi liudijimų apie vidines bendrovės žinias ir sprendimų priėmimą. Vaikų saugumo gynėjai viešai buvo užsiminę, kad byloje galėjo būti kviečiamas liudyti ir „Meta“ vadovas Markas Zuckerbergas.

    Ką „Meta“ turės pakeisti?

    Pagal susitarimo sąlygas „Meta“ įsipareigojo diegti griežtesnius nepilnamečių apsaugos sprendimus ir riboti perteklinį naudojimą. Viena iš numatomų priemonių siejama su dienos naudojimo limitais ir privalomomis pauzėmis, kad būtų mažinamas nenutrūkstamas naršymas.

    Taip pat numatyta mažinti pranešimų srautą mokyklos valandomis darbo dienomis ir stiprinti amžiaus patvirtinimo mechanizmus. Daug dėmesio skiriama turinio kontrolei, kad nepilnamečius rečiau pasiektų patyčias, valgymo sutrikimus ar savęs žalojimą skatinanti medžiaga.

    Susitarime taip pat akcentuojamos patogesnės tėvų kontrolės priemonės ir saugesnė numatytųjų nustatymų logika. Praktikoje tai reiškia, kad apsaugos funkcijos turėtų veikti ne vien kaip savanoriškai įjungiamas pasirinkimas, bet ir kaip aktyvi nepilnamečių paskyrų apsaugos dalis.

    Kodėl ši byla svarbi visam sektoriui?

    Apie 14,6 mlrd. eurų dydžio suma laikoma viena didžiausių JAV valstijų vartotojų apsaugos istorijoje, susijusių su technologijų bendrove. Nors „Meta“ mastui tai nėra egzistencinis smūgis, precedentas stiprina signalą, kad vaikų saugumas internete tampa nebe rekomendacija, o teisinė pareiga.

    Pastaraisiais metais spaudimas socialiniams tinklams augo ir dėl nutekintų vidinių dokumentų bei viešų liudijimų, kurie kėlė klausimus apie tai, kaip vertinamas paauglių pažeidžiamumas ir ar saugumo sprendimai nėra per silpni. Rinka tuo pat metu vis aktyviau diegia amžiaus patvirtinimo, tėvų kontrolės ir rizikingo turinio ribojimo technologijas, įskaitant DI pagrįstą moderavimą.

    Šis susitarimas gali paskatinti panašias bylas ir kitoms platformoms, nes valstijos bei federalinės institucijos vis dažniau siekia ne tik baudų, bet ir struktūrinių pokyčių produktuose. Vartotojams tai reiškia griežtesnius nepilnamečių paskyrų nustatymus ir labiau ribojamą įtraukimo funkcijų veikimą.

  • Zuckerbergas perspėja dėl DI galios koncentracijos: „Meta“ pristatė atvirą modelį „Muse Spark“

    „Meta“ vadovas Markas Zuckerbergas paskelbė išsamų, apie 6 500 žodžių tekstą, kuriame gynė dirbtinio intelekto plėtrą ir įspėjo, kad DI galios sutelkimas kelių žaidėjų rankose gali tapti pavojingu keliu.

    Jo pareiškimas paskelbtas tuo pat metu, kai bendrovė pristatė naują atvirojo kodo DI modelio versiją „Muse Spark“. Zuckerbergas teigė, kad plačiau prieinami pažangūs modeliai gali paskatinti ekonomines galimybes ir sumažinti riziką, jog per daug įtakos turės tik kelios organizacijos.

    Įspėjimas dėl „vieno centro“

    Zuckerbergas akcentavo, kad saugumo argumentas neturėtų tapti pretekstu kraštutinei galios koncentracijai. Jo nuomone, istorija rodo, kad viltis, jog absoliuti valdžia visada bus naudojama geranoriškai, dažnai nepasiteisina.

    „Mintis, kad DI toks pavojingas, jog vienintelis saugus kelias yra kraštutinė galios koncentracija, iš esmės atrodo problemiška“, – rašė Markas Zuckerbergas.

    Konkurencija ir skirtingos vizijos

    „Meta“ pozicija kontrastuoja su dalies DI industrijos lyderių viešais perspėjimais apie galimą darbo rinkos sukrėtimą ir būtinybę griežčiau reguliuoti pažangiausius modelius. Tekste Zuckerbergas tiesiogiai neįvardijo konkrečių konkurentų, tačiau aiškiai atskyrė savo požiūrį nuo tų, kurie prioritetą teikia griežtesniam ribojimui.

    Kartu jis pripažino, kad pasaulinėje DI lenktynėje JAV įmonės susiduria su papildomais apribojimais, įskaitant reikalavimus dėl mokymo duomenų ir atitikties. Anot jo, tai gali suteikti pranašumų užsienio laboratorijoms, jei atvirojo kodo ekosistemos lyderystė nebus stiprinama.

    Saugumas, incidentai ir reguliavimo paieškos

    Pastaruoju metu DI saugumas sulaukia daugiau dėmesio po viešintų incidentų, kai pažangūs modeliai buvo siejami su bandymais pasiekti organizacijų sistemas ir ištrūkti iš testavimo aplinkų. Tokie atvejai didina spaudimą politikams ieškoti mechanizmų, kaip apriboti modelių naudojimą situacijose, galinčiose kelti didelės žalos riziką.

    Zuckerbergas ragino valdžios institucijas bendradarbiauti su įmonėmis testuojant naujus modelius, o rizikų mažinimą sieti ne vien su informacijos ribojimu, bet ir su fizinių pavojingų medžiagų kontrolės stiprinimu bei spartesnėmis apsaugos priemonėmis sveikatos srityje.

    Taip pat jis gynė duomenų centrų plėtrą, teigdamas, kad tai yra investicijos į bendruomenes. „Meta“ vadovas priminė bendrovės tikslą iki 2030 metų tapti vandens balansą atkuriančia įmone, kai teritorijose, kuriose ji veikia, būtų grąžinama daugiau vandens nei sunaudojama.

  • Atleido DI ar žmonės? 26 „Meta“ darbuotojai teisme ieško atsakymo, bet įrodyti beveik neįmanoma

    Atleido DI ar žmonės? 26 „Meta“ darbuotojai teisme ieško atsakymo, bet įrodyti beveik neįmanoma

    Jungtinėse Valstijose nagrinėjama byla prieš „Meta“ atkreipė dėmesį į vis dažniau keliamą klausimą: ar darbuotojai gali būti atleidžiami remiantis DI generuojamais vertinimais, o ne tiesioginiu vadovų sprendimu. Ieškinį pateikę buvę darbuotojai tvirtina, kad atranka į atleidžiamųjų sąrašą galėjo būti paremta automatizuotais rodikliais, kurių jie patys nematė ir negalėjo ginčyti.

    Teismo dokumentuose akcentuojama pagrindinė problema, su kuria susiduria tokiose bylose dalyvaujantys žmonės: darbuotojai paprastai neturi prieigos prie vidinių modelių, kriterijų ar duomenų, pagal kuriuos darbdavys vertina našumą. Net jei įmonėje naudojami automatizuoti sprendimų palaikymo įrankiai, jų įtaka galutiniam sprendimui dažnai lieka neapčiuopiama, o įrodymai būna įmonės rankose.

    „Jie nebuvo patalpose, kuriose tai vyko“, – pažymėjo teisėjas Williamas Orrickas, vertindamas prašymą laikinai sustabdyti 26 žmonių atleidimų užbaigimą.

    Bylos esmė siejama su įtarimais, kad darbuotojai galėjo būti atrenkami dėl sveikatos būklės, negalios ar naudojimosi sveikatos ir šeimos atostogomis, nes tokie laikotarpiai keičia veiklos rodiklius. Ieškovai teigia, kad vertinimui galėjo būti pasitelkti našumo stebėsenos įrankiai, komunikacijos ir dokumentų analizė, taip pat su DI įrankių naudojimu susiję matavimai.

    „Meta“ teismo dokumentuose šiuos kaltinimus neigia ir tvirtina, kad sprendimus dėl šiemet paskelbtų beveik 8 000 atleidimų priėmė žmonės, o DI nebuvo naudojamas kaip atleidimo pagrindas. Teisėjas nurodė, kad kol kas privalo remtis įmonės pozicija, jei ieškovai nepateikia konkrečių priešingų įrodymų.

    Svarbi šios istorijos dalis yra tai, kad didelė dalis JAV darbuotojų yra saistomi arbitražo susitarimų, kurie nukreipia ginčus iš viešo teismo proceso į privatų nagrinėjimą. Tai paprastai sumažina galimybes viešai išreikalauti dokumentus, apsunkina kolektyvinius ieškinius ir riboja precedentinę tokių bylų reikšmę, todėl apie DI naudojimą darbo sprendimuose viešumoje girdima gerokai rečiau, nei prognozuota.

    Teismas kol kas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau toliau vertins galimybę priimti sprendimą, kuris laikinai grąžintų darbuotojus į pareigas iki arbitražo pabaigos. Byloje numatytas tolesnis posėdis 2026 metų rugpjūčio 24 dieną, o teisėjas leido suprasti, kad pozicija gali keistis, jei bus pateikta daugiau duomenų apie tai, ar ir kaip DI galėjo būti panaudotas netinkamai.

    Ši byla išryškina platesnę tendenciją: įmonės vis dažniau naudoja automatizuotas sistemas našumui matuoti, tikslams sekti ir sprendimams pagrįsti, tačiau darbuotojams neretai trūksta skaidrumo. Europoje tokios praktikos vis dažniau vertinamos per duomenų apsaugos, nediskriminavimo ir automatizuoto sprendimų priėmimo prizmę, o JAV ginčus dažnai lemia sutartinės arbitražo sąlygos ir prieigos prie įrodymų klausimas.

  • Zuckerbergas užsidegė nauja idėja: „Meta“ ruošia prognozių platformą, bet rizikų – apstu

    Zuckerbergas užsidegė nauja idėja: „Meta“ ruošia prognozių platformą, bet rizikų – apstu

    „Meta“ vadovas Markas Zuckerbergas, kaip skelbia „The New York Times“, davė leidimą kurti atskirą prognozių rinkos programėlę. Viduje ji esą vadinama „Arena“ ir turėtų tapti nauju bendrovės bandymu įžengti į sparčiai augančią technologijų ir finansų nišą.

    Pranešama, kad pradžioje tai būtų taškais paremta sistema: vartotojai „uždirbtų“ už teisingai nuspėtus sporto rezultatų, politinių įvykių ar rinkų krypties scenarijus. Tikrų pinigų judėjimo bent iš pradžių nenumatoma, tačiau „Meta“ socialiniai tinklai galėtų tapti pagrindiniu srauto šaltiniu.

    Kas yra prognozių rinka?

    Prognozių rinka veikia kaip prekybos platforma, kurioje perkami ir parduodami kontraktai, susieti su realaus pasaulio įvykių baigtimis. Kaina paprastai atspindi kolektyvinę dalyvių nuomonę apie tikimybę, o modelis dažnai pristatomas kaip alternatyva apklausoms ar ekspertinėms prognozėms.

    Šio sektoriaus populiarumą pastaraisiais metais augino platformos „Polymarket“ ir „Kalshi“. Jos remiasi idėja, kad žmonės, turėdami finansinį ar reputacinį interesą, yra linkę tiksliau įvertinti tikimybes, tačiau praktikoje tai kelia ir manipuliacijų, ir skaidrumo klausimų.

    Rinka auga, bet reguliavimas vejasi

    Remiantis viešai minėtais skaičiais, 2025 metais bendra prognozių rinkų prekybos apimtis siekė apie 40 mlrd. eurų, o didžioji dalis teko „Polymarket“ ir „Kalshi“. „Kalshi“ išskirtinumas tas, kad ji veikia kaip reguliuotojo patvirtinta prognozių rinka Jungtinėse Valstijose, prižiūrima Commodity Futures Trading Commission.

    Augant apimtims, stiprėja ir teisinė trintis: dalis JAV valstijų prognozių kontraktus vertina kaip lošimų veiklą be licencijų. Tuo pat metu federaliniu lygmeniu vyksta ginčai, kur baigiasi finansinių priemonių reguliavimas ir kur prasideda lošimų kontrolė, o tai didina neapibrėžtumą visam sektoriui.

    „Meta“ atėjimas – nauja rizikų banga?

    „Meta“ sprendimas kurti taškais paremtą, be grynųjų pinigų veikiančią versiją gali būti mėginimas apeiti griežčiausius lošimų ir finansinių priemonių reikalavimus. Vis dėlto net ir „žaidybinis“ formatas gali paskatinti rizikingą elgesį, o sėkmės istorijos dažnai tampa vartais į piniginius statymus kitur.

    Prognozių rinkas jau lydi reputacinės problemos: viešojoje erdvėje fiksuota atvejų, kai kilo įtarimų dėl neteisingos informacijos sklaidos, agresyvios reklamos ar bandymų dirbtinai formuoti nuotaikas. Jei „Meta“ projektas pasieks masinę auditoriją, pagrindiniu iššūkiu taps ne tik produkto dizainas, bet ir turinio moderavimas, duomenų apsauga bei manipuliacijų prevencija.

    Kol kas „Meta“ oficialiai nepatvirtino, kada „Arena“ galėtų pasirodyti ir kokiu tiksliai modeliu veiktų ilgainiui. Tačiau vien tai, kad į prognozių rinkas atsigręžė viena didžiausių pasaulio technologijų bendrovių, signalizuoja, jog ši sritis gali tapti dar didesnės konkurencijos ir reguliuotojų dėmesio taikiniu.

  • „Meta“ planas DI centrams: 1 000 palydovų rinktų saulės energiją kosmose ir siųstų ją į Žemę

    „Meta“ planas DI centrams: 1 000 palydovų rinktų saulės energiją kosmose ir siųstų ją į Žemę

    „Meta“ pastaraisiais metais agresyviai plečia DI infrastruktūrą ir kartu didina didelio masto duomenų centrų tinklą. Tokiai plėtrai reikia nuolatinio, stabilaus elektros tiekimo, o tai daro vis didesnį spaudimą energetikos sistemoms.

    Duomenų centrai turi veikti be pertrūkių, todėl vien tik nuo oro sąlygų priklausantys sprendimai dažnai nepadengia realaus poreikio. Saulės ir vėjo energijos gamyba Žemėje yra nepastovi, o tinklų plėtra ir energijos kaupimo pajėgumai daug kur nespėja su paklausa.

    Kodėl DI kelia įtampą tinklams

    DI modelių mokymas ir jų naudojimas dideliu mastu reikalauja didžiulių skaičiavimo resursų, o kartu ir elektros. Dėl to technologijų bendrovės vis dažniau ieško ne tik „žalių“ sertifikatų, bet ir realių, ilgalaikių energijos šaltinių, kurie užtikrintų galią visą parą.

    Problema tampa ne vien kaina ar emisijos, bet ir patikimumas: duomenų centrams netinka situacija, kai generacija svyruoja, o rezervai priklauso nuo ribotos kaupimo infrastruktūros. Ši įtampa skatina eksperimentuoti su sprendimais, kurie energijos tiekimą padarytų labiau prognozuojamą.

    Saulės energija kosmose: partnerystė ir tikslai

    „Meta“ paskelbė apie partnerystę su „Overview Energy“, siekdama vystyti kosmose veikiančią saulės energetikos sistemą. Idėja paprasta: orbitoje saulės šviesa yra prieinama stabiliau, todėl teoriškai galima generuoti energiją beveik nuolat, nepriklausomai nuo nakties ar debesuotumo.

    Pagal skelbiamą viziją, sistema ateityje galėtų pasiekti iki 1 gigavato galios, kuri būtų skirta DI poreikiams. Toks mastas prilygsta didelės elektrinės pajėgumui, tačiau realus įgyvendinimas priklausys nuo technologijų brandos, reguliavimo ir infrastruktūros suderinamumo.

    Kaip energija būtų perduodama į Žemę

    Numatoma, kad energija į Žemę būtų perduodama ne fantastiniais „spinduliais“, o mažo intensyvumo artimosios infraraudonosios šviesos perdavimo principu. Tokia šviesa atmosferoje sklinda palyginti efektyviai, o sprendimo šalininkai pabrėžia saugumo ir kontrolės aspektus.

    Svarbi detalė ta, kad energijos srautas būtų nukreipiamas į jau veikiančias saulės elektrines ant žemės. Tokiu būdu esami parkai, kurie naktį įprastai negamina elektros, teoriškai galėtų būti paversti veikiančiais visą parą, neplečiant žemės naudojimo.

    Projektas numato demonstracinį bandymą 2028 metais, o komercinį energijos tiekimą taikosi pradėti 2030 metais. Vis dėlto iki to laiko reikės išspręsti daug praktinių klausimų: nuo palydovų skaičiaus, jų koordinavimo ir patikimumo iki energijos perdavimo efektyvumo bei leidimų įvairiose jurisdikcijose.

    Jei sumanymas pasiteisintų, jis galėtų pakeisti požiūrį į tai, kaip aprūpinami energija didelio masto duomenų centrai. Tačiau kol kas tai išlieka ambicinga kryptis, kuriai sėkmę nulems ne vien technologinė pažanga, bet ir ekonominis pagrįstumas bei visuomenės pasitikėjimas.

  • „Meta“ atleidžia 8 000 žmonių: Zuckerbergas perspėja, kad DI eroje sėkmė negarantuota

    „Meta“ atleidžia 8 000 žmonių: Zuckerbergas perspėja, kad DI eroje sėkmė negarantuota

    Atleidimai ir DI posūkis

    „Meta“ vadovas Markas Zuckerbergas darbuotojams išplatintame pranešime paaiškino, kad sprendimas atleisti apie 8 000 žmonių susijęs su siekiu išlaikyti konkurencingumą dirbtinio intelekto srityje. Jo teigimu, ši technologijų kryptis tampa lemiamu veiksniu, o įmonės sėkmė nebėra savaime suprantama.

    Pasak jo, dirbtinis intelektas keičia produktų kūrimą, reklamą ir turinio pateikimą, todėl „Meta“ spartina reorganizaciją. Pranešime pabrėžta, kad įmonė turi išmokti veikti greičiau ir su mažesniu biurokratijos lygiu.

    „Dirbtinis intelektas yra viena svarbiausių mūsų gyvenimo technologijų, o lyderiai šioje srityje formuos kitą kartą“, – sakė Markas Zuckerbergas.

    Kas keičiasi įmonėje

    Atleidimai sudaro maždaug dešimtadalį „Meta“ darbuotojų ir vyksta tuo metu, kai bendrovė perskirsto investicijas į DI. Anksčiau darbuotojams buvo pranešta ir apie planus nebeužpildyti 6 000 atvirų pozicijų, kad būtų išlaisvinti resursai prioritetinėms kryptims.

    Tuo pat metu dalis žmonių perkeliami į naujas DI orientuotas roles, o komandos, dirbančios su DI infrastruktūra, pamatiniais modeliais ir DI komercializavimu, laikomos strategiškai svarbiomis. Tokia kryptis atitinka visos rinkos tendenciją pirmiausia saugoti branduolines inžinerines ir produktų komandas, kurios kuria naujus pajamų šaltinius.

    Signalas visam technologijų sektoriui

    „Meta“ sprendimai išryškina platesnį reiškinį: didžiosios technologijų įmonės mažina darbuotojų skaičių, bet tuo pat metu didina išlaidas skaičiavimo pajėgumams, lustams, duomenų centrams ir DI produktų kūrimui. Praktikoje tai reiškia, kad dalis tradicinių funkcijų automatizuojamos, o didžiausia vertė telkiama į DI gebėjimus.

    Tokį modelį pastaruoju metu renkasi ir kitos JAV technologijų bendrovės, pabrėždamos, kad DI lenktynės reikalauja griežtesnių prioritetų ir greitesnio kapitalo nukreipimo ten, kur matomas ilgalaikis augimas. Darbuotojams tai dažnai tampa ne tik finansine, bet ir kultūrine permaina, nes didėja spaudimas veikti greitai, matuoti rezultatą ir prisitaikyti prie naujų kompetencijų paklausos.

    M. Zuckerbergas taip pat akcentavo, kad atsisveikinti su žmonėmis yra skaudu, ir padėkojo išeinantiems už indėlį. Kartu jis pripažino, jog vidinė komunikacija ne visada buvo pakankamai aiški, ir pažadėjo šią sritį gerinti.

  • „Meta“ atleidžia 8 000 žmonių ir kelia DI išlaidų kartelę: darbuotojams – nerimas, rinkai – signalas

    „Meta“ atleidžia 8 000 žmonių ir kelia DI išlaidų kartelę: darbuotojams – nerimas, rinkai – signalas

    „Meta“ šią savaitę pradeda naują masinių atleidimų etapą: planuojama sumažinti darbuotojų skaičių apie 10 proc., tai yra maždaug 8 000 darbo vietų. Kartu bendrovė atsisako planų užpildyti dar apie 6 000 anksčiau atvirų pozicijų, todėl bendras planuojamų etatų mažėjimas tampa dar ryškesnis.

    Šis žingsnis tęsia pastarųjų metų tendenciją, kai technologijų milžinės vienu metu mažina komandų dydį ir didina investicijas į skaičiavimo pajėgumus bei DI. „Meta“ vadovybė pokyčius sieja su siekiu veikti efektyviau ir taip finansuoti kitas strategines kryptis.

    Didžiulės investicijos į DI

    Lygiagrečiai atleidimams „Meta“ didina kapitalo išlaidų gaires 2026 metais, daugiausia dėl duomenų centrų ir skaičiavimo infrastruktūros. Bendrovė numato, kad metinės kapitalo išlaidos gali siekti iki maždaug 135 milijardų eurų, o rėžis padidintas maždaug 9 milijardais eurų.

    Finansų vadovė Susan Li investuotojams yra sakiusi, kad vadovai dar neturi aiškaus atsakymo, koks ateityje turėtų būti optimalus bendrovės dydis. Pasak jos, praktika rodo, jog net ir sparčiai didinant pajėgumus, skaičiavimo resursų poreikis DI projektams neretai vis tiek būna nuvertinamas.

    „Mes ir toliau nuvertiname skaičiavimo pajėgumų poreikį, net kai sparčiai didiname pajėgumus“, – sakė Susan Li.

    Atmosfera viduje kaista

    Dalis dabartinių ir buvusių darbuotojų teigia, kad bendrovėje plinta nerimas ir nežinomybė, nes rinkoje kalbama apie galimus papildomus mažinimus vėliau šiais metais. Nuotaikas blogina ir tai, kad kartu su taupymo priemonėmis plečiami DI projektai, kurie kai kurias funkcijas gali automatizuoti.

    Darbuotojų įtampą kelia ir diskusijos apie vidinius produktyvumo bei darbo įpročių stebėsenos įrankius, kurių duomenys gali būti naudojami DI sprendimams mokyti ar vertinti. Kritikai tokias priemones vertina kaip galinčias kelti privatumo ir pasitikėjimo darbo vietoje klausimų, o vadovybei tai tampa reputacine ir organizacine rizika.

    Rinkos logika: mažiau žmonių, daugiau infrastruktūros

    Technologijų sektoriuje ryškėja modelis, kai įmonės mažina darbuotojų skaičių, bet tuo pat metu agresyviai investuoja į DI infrastruktūrą ir automatizaciją. Investuotojai dažnai palankiai vertina sąnaudų mažinimą, ypač kai jis pateikiamas kaip būdas sparčiau perskirstyti biudžetus į didžiausią grąžą žadančias sritis.

    Šį požiūrį stiprina ir tai, kad DI diegimas praktikoje leidžia greičiau atlikti dalį programavimo, turinio apdorojimo, klientų aptarnavimo bei analizės darbų. Vis dėlto darbuotojams tai reiškia augantį spaudimą įrodyti vertę, persikvalifikuoti ir konkuruoti su vis spartėjančia automatizacija.