CP v2

Tag: Markas Zuckerbergas

  • Zuckerbergas užsidegė nauja idėja: „Meta“ ruošia prognozių platformą, bet rizikų – apstu

    Zuckerbergas užsidegė nauja idėja: „Meta“ ruošia prognozių platformą, bet rizikų – apstu

    „Meta“ vadovas Markas Zuckerbergas, kaip skelbia „The New York Times“, davė leidimą kurti atskirą prognozių rinkos programėlę. Viduje ji esą vadinama „Arena“ ir turėtų tapti nauju bendrovės bandymu įžengti į sparčiai augančią technologijų ir finansų nišą.

    Pranešama, kad pradžioje tai būtų taškais paremta sistema: vartotojai „uždirbtų“ už teisingai nuspėtus sporto rezultatų, politinių įvykių ar rinkų krypties scenarijus. Tikrų pinigų judėjimo bent iš pradžių nenumatoma, tačiau „Meta“ socialiniai tinklai galėtų tapti pagrindiniu srauto šaltiniu.

    Kas yra prognozių rinka?

    Prognozių rinka veikia kaip prekybos platforma, kurioje perkami ir parduodami kontraktai, susieti su realaus pasaulio įvykių baigtimis. Kaina paprastai atspindi kolektyvinę dalyvių nuomonę apie tikimybę, o modelis dažnai pristatomas kaip alternatyva apklausoms ar ekspertinėms prognozėms.

    Šio sektoriaus populiarumą pastaraisiais metais augino platformos „Polymarket“ ir „Kalshi“. Jos remiasi idėja, kad žmonės, turėdami finansinį ar reputacinį interesą, yra linkę tiksliau įvertinti tikimybes, tačiau praktikoje tai kelia ir manipuliacijų, ir skaidrumo klausimų.

    Rinka auga, bet reguliavimas vejasi

    Remiantis viešai minėtais skaičiais, 2025 metais bendra prognozių rinkų prekybos apimtis siekė apie 40 mlrd. eurų, o didžioji dalis teko „Polymarket“ ir „Kalshi“. „Kalshi“ išskirtinumas tas, kad ji veikia kaip reguliuotojo patvirtinta prognozių rinka Jungtinėse Valstijose, prižiūrima Commodity Futures Trading Commission.

    Augant apimtims, stiprėja ir teisinė trintis: dalis JAV valstijų prognozių kontraktus vertina kaip lošimų veiklą be licencijų. Tuo pat metu federaliniu lygmeniu vyksta ginčai, kur baigiasi finansinių priemonių reguliavimas ir kur prasideda lošimų kontrolė, o tai didina neapibrėžtumą visam sektoriui.

    „Meta“ atėjimas – nauja rizikų banga?

    „Meta“ sprendimas kurti taškais paremtą, be grynųjų pinigų veikiančią versiją gali būti mėginimas apeiti griežčiausius lošimų ir finansinių priemonių reikalavimus. Vis dėlto net ir „žaidybinis“ formatas gali paskatinti rizikingą elgesį, o sėkmės istorijos dažnai tampa vartais į piniginius statymus kitur.

    Prognozių rinkas jau lydi reputacinės problemos: viešojoje erdvėje fiksuota atvejų, kai kilo įtarimų dėl neteisingos informacijos sklaidos, agresyvios reklamos ar bandymų dirbtinai formuoti nuotaikas. Jei „Meta“ projektas pasieks masinę auditoriją, pagrindiniu iššūkiu taps ne tik produkto dizainas, bet ir turinio moderavimas, duomenų apsauga bei manipuliacijų prevencija.

    Kol kas „Meta“ oficialiai nepatvirtino, kada „Arena“ galėtų pasirodyti ir kokiu tiksliai modeliu veiktų ilgainiui. Tačiau vien tai, kad į prognozių rinkas atsigręžė viena didžiausių pasaulio technologijų bendrovių, signalizuoja, jog ši sritis gali tapti dar didesnės konkurencijos ir reguliuotojų dėmesio taikiniu.

  • „Meta“ planas DI centrams: 1 000 palydovų rinktų saulės energiją kosmose ir siųstų ją į Žemę

    „Meta“ planas DI centrams: 1 000 palydovų rinktų saulės energiją kosmose ir siųstų ją į Žemę

    „Meta“ pastaraisiais metais agresyviai plečia DI infrastruktūrą ir kartu didina didelio masto duomenų centrų tinklą. Tokiai plėtrai reikia nuolatinio, stabilaus elektros tiekimo, o tai daro vis didesnį spaudimą energetikos sistemoms.

    Duomenų centrai turi veikti be pertrūkių, todėl vien tik nuo oro sąlygų priklausantys sprendimai dažnai nepadengia realaus poreikio. Saulės ir vėjo energijos gamyba Žemėje yra nepastovi, o tinklų plėtra ir energijos kaupimo pajėgumai daug kur nespėja su paklausa.

    Kodėl DI kelia įtampą tinklams

    DI modelių mokymas ir jų naudojimas dideliu mastu reikalauja didžiulių skaičiavimo resursų, o kartu ir elektros. Dėl to technologijų bendrovės vis dažniau ieško ne tik „žalių“ sertifikatų, bet ir realių, ilgalaikių energijos šaltinių, kurie užtikrintų galią visą parą.

    Problema tampa ne vien kaina ar emisijos, bet ir patikimumas: duomenų centrams netinka situacija, kai generacija svyruoja, o rezervai priklauso nuo ribotos kaupimo infrastruktūros. Ši įtampa skatina eksperimentuoti su sprendimais, kurie energijos tiekimą padarytų labiau prognozuojamą.

    Saulės energija kosmose: partnerystė ir tikslai

    „Meta“ paskelbė apie partnerystę su „Overview Energy“, siekdama vystyti kosmose veikiančią saulės energetikos sistemą. Idėja paprasta: orbitoje saulės šviesa yra prieinama stabiliau, todėl teoriškai galima generuoti energiją beveik nuolat, nepriklausomai nuo nakties ar debesuotumo.

    Pagal skelbiamą viziją, sistema ateityje galėtų pasiekti iki 1 gigavato galios, kuri būtų skirta DI poreikiams. Toks mastas prilygsta didelės elektrinės pajėgumui, tačiau realus įgyvendinimas priklausys nuo technologijų brandos, reguliavimo ir infrastruktūros suderinamumo.

    Kaip energija būtų perduodama į Žemę

    Numatoma, kad energija į Žemę būtų perduodama ne fantastiniais „spinduliais“, o mažo intensyvumo artimosios infraraudonosios šviesos perdavimo principu. Tokia šviesa atmosferoje sklinda palyginti efektyviai, o sprendimo šalininkai pabrėžia saugumo ir kontrolės aspektus.

    Svarbi detalė ta, kad energijos srautas būtų nukreipiamas į jau veikiančias saulės elektrines ant žemės. Tokiu būdu esami parkai, kurie naktį įprastai negamina elektros, teoriškai galėtų būti paversti veikiančiais visą parą, neplečiant žemės naudojimo.

    Projektas numato demonstracinį bandymą 2028 metais, o komercinį energijos tiekimą taikosi pradėti 2030 metais. Vis dėlto iki to laiko reikės išspręsti daug praktinių klausimų: nuo palydovų skaičiaus, jų koordinavimo ir patikimumo iki energijos perdavimo efektyvumo bei leidimų įvairiose jurisdikcijose.

    Jei sumanymas pasiteisintų, jis galėtų pakeisti požiūrį į tai, kaip aprūpinami energija didelio masto duomenų centrai. Tačiau kol kas tai išlieka ambicinga kryptis, kuriai sėkmę nulems ne vien technologinė pažanga, bet ir ekonominis pagrįstumas bei visuomenės pasitikėjimas.

  • „Meta“ atleidžia 8 000 žmonių: Zuckerbergas perspėja, kad DI eroje sėkmė negarantuota

    „Meta“ atleidžia 8 000 žmonių: Zuckerbergas perspėja, kad DI eroje sėkmė negarantuota

    Atleidimai ir DI posūkis

    „Meta“ vadovas Markas Zuckerbergas darbuotojams išplatintame pranešime paaiškino, kad sprendimas atleisti apie 8 000 žmonių susijęs su siekiu išlaikyti konkurencingumą dirbtinio intelekto srityje. Jo teigimu, ši technologijų kryptis tampa lemiamu veiksniu, o įmonės sėkmė nebėra savaime suprantama.

    Pasak jo, dirbtinis intelektas keičia produktų kūrimą, reklamą ir turinio pateikimą, todėl „Meta“ spartina reorganizaciją. Pranešime pabrėžta, kad įmonė turi išmokti veikti greičiau ir su mažesniu biurokratijos lygiu.

    „Dirbtinis intelektas yra viena svarbiausių mūsų gyvenimo technologijų, o lyderiai šioje srityje formuos kitą kartą“, – sakė Markas Zuckerbergas.

    Kas keičiasi įmonėje

    Atleidimai sudaro maždaug dešimtadalį „Meta“ darbuotojų ir vyksta tuo metu, kai bendrovė perskirsto investicijas į DI. Anksčiau darbuotojams buvo pranešta ir apie planus nebeužpildyti 6 000 atvirų pozicijų, kad būtų išlaisvinti resursai prioritetinėms kryptims.

    Tuo pat metu dalis žmonių perkeliami į naujas DI orientuotas roles, o komandos, dirbančios su DI infrastruktūra, pamatiniais modeliais ir DI komercializavimu, laikomos strategiškai svarbiomis. Tokia kryptis atitinka visos rinkos tendenciją pirmiausia saugoti branduolines inžinerines ir produktų komandas, kurios kuria naujus pajamų šaltinius.

    Signalas visam technologijų sektoriui

    „Meta“ sprendimai išryškina platesnį reiškinį: didžiosios technologijų įmonės mažina darbuotojų skaičių, bet tuo pat metu didina išlaidas skaičiavimo pajėgumams, lustams, duomenų centrams ir DI produktų kūrimui. Praktikoje tai reiškia, kad dalis tradicinių funkcijų automatizuojamos, o didžiausia vertė telkiama į DI gebėjimus.

    Tokį modelį pastaruoju metu renkasi ir kitos JAV technologijų bendrovės, pabrėždamos, kad DI lenktynės reikalauja griežtesnių prioritetų ir greitesnio kapitalo nukreipimo ten, kur matomas ilgalaikis augimas. Darbuotojams tai dažnai tampa ne tik finansine, bet ir kultūrine permaina, nes didėja spaudimas veikti greitai, matuoti rezultatą ir prisitaikyti prie naujų kompetencijų paklausos.

    M. Zuckerbergas taip pat akcentavo, kad atsisveikinti su žmonėmis yra skaudu, ir padėkojo išeinantiems už indėlį. Kartu jis pripažino, jog vidinė komunikacija ne visada buvo pakankamai aiški, ir pažadėjo šią sritį gerinti.

  • „Meta“ atleidžia 8 000 žmonių ir kelia DI išlaidų kartelę: darbuotojams – nerimas, rinkai – signalas

    „Meta“ atleidžia 8 000 žmonių ir kelia DI išlaidų kartelę: darbuotojams – nerimas, rinkai – signalas

    „Meta“ šią savaitę pradeda naują masinių atleidimų etapą: planuojama sumažinti darbuotojų skaičių apie 10 proc., tai yra maždaug 8 000 darbo vietų. Kartu bendrovė atsisako planų užpildyti dar apie 6 000 anksčiau atvirų pozicijų, todėl bendras planuojamų etatų mažėjimas tampa dar ryškesnis.

    Šis žingsnis tęsia pastarųjų metų tendenciją, kai technologijų milžinės vienu metu mažina komandų dydį ir didina investicijas į skaičiavimo pajėgumus bei DI. „Meta“ vadovybė pokyčius sieja su siekiu veikti efektyviau ir taip finansuoti kitas strategines kryptis.

    Didžiulės investicijos į DI

    Lygiagrečiai atleidimams „Meta“ didina kapitalo išlaidų gaires 2026 metais, daugiausia dėl duomenų centrų ir skaičiavimo infrastruktūros. Bendrovė numato, kad metinės kapitalo išlaidos gali siekti iki maždaug 135 milijardų eurų, o rėžis padidintas maždaug 9 milijardais eurų.

    Finansų vadovė Susan Li investuotojams yra sakiusi, kad vadovai dar neturi aiškaus atsakymo, koks ateityje turėtų būti optimalus bendrovės dydis. Pasak jos, praktika rodo, jog net ir sparčiai didinant pajėgumus, skaičiavimo resursų poreikis DI projektams neretai vis tiek būna nuvertinamas.

    „Mes ir toliau nuvertiname skaičiavimo pajėgumų poreikį, net kai sparčiai didiname pajėgumus“, – sakė Susan Li.

    Atmosfera viduje kaista

    Dalis dabartinių ir buvusių darbuotojų teigia, kad bendrovėje plinta nerimas ir nežinomybė, nes rinkoje kalbama apie galimus papildomus mažinimus vėliau šiais metais. Nuotaikas blogina ir tai, kad kartu su taupymo priemonėmis plečiami DI projektai, kurie kai kurias funkcijas gali automatizuoti.

    Darbuotojų įtampą kelia ir diskusijos apie vidinius produktyvumo bei darbo įpročių stebėsenos įrankius, kurių duomenys gali būti naudojami DI sprendimams mokyti ar vertinti. Kritikai tokias priemones vertina kaip galinčias kelti privatumo ir pasitikėjimo darbo vietoje klausimų, o vadovybei tai tampa reputacine ir organizacine rizika.

    Rinkos logika: mažiau žmonių, daugiau infrastruktūros

    Technologijų sektoriuje ryškėja modelis, kai įmonės mažina darbuotojų skaičių, bet tuo pat metu agresyviai investuoja į DI infrastruktūrą ir automatizaciją. Investuotojai dažnai palankiai vertina sąnaudų mažinimą, ypač kai jis pateikiamas kaip būdas sparčiau perskirstyti biudžetus į didžiausią grąžą žadančias sritis.

    Šį požiūrį stiprina ir tai, kad DI diegimas praktikoje leidžia greičiau atlikti dalį programavimo, turinio apdorojimo, klientų aptarnavimo bei analizės darbų. Vis dėlto darbuotojams tai reiškia augantį spaudimą įrodyti vertę, persikvalifikuoti ir konkuruoti su vis spartėjančia automatizacija.

  • Elizabeth Warren spaudžia „Meta“ dėl stabiliosios monetos bandymo: klausimai prieš 2026 metų planus

    Elizabeth Warren spaudžia „Meta“ dėl stabiliosios monetos bandymo: klausimai prieš 2026 metų planus

    JAV senatorė Elizabeth Warren pareikalavo, kad „Meta“ atskleistų daugiau informacijos apie planus integruoti trečiosios šalies stabiliąją monetą į bendrovės socialinių tinklų ekosistemą. Politikė teigia, kad toks žingsnis gali turėti pasekmių finansiniam stabilumui ir vartotojų privatumui, turint omenyje platformų mastą.

    Senatorė laišku kreipėsi į „Meta“ vadovą Marką Zuckerbergą ir paprašė paaiškinti, kokio pobūdžio stabiliųjų monetų sprendimai svarstomi bei kaip būtų užtikrintas saugumas. Pasak jos, net ribotas bandymas gali tapti pagrindu plačiam diegimui, o rizikos turėtų būti įvertintos iš anksto.

    Kas kelia didžiausią nerimą?

    Elizabeth Warren priminė ankstesnį bendrovės bandymą kurti nuosavą skaitmeninę valiutą, kuris sulaukė griežto politikų ir reguliuotojų pasipriešinimo. Jos vertinimu, panašūs projektai gali sudaryti sąlygas privačioms įmonėms sukaupti jautrius mokėjimų duomenis ir sustiprinti dominavimą tiek reklamos, tiek finansinių paslaugų rinkose.

    Politikė taip pat akcentuoja scenarijų, kai itin plačiai naudojama stabili moneta patirtų pasitikėjimo krizę, o nuostoliai ar sistemos gelbėjimo kaštai galiausiai galėtų tapti visuomenės našta. Dėl to ji ragina „Meta“ iš anksto paaiškinti, kokie apsaugos mechanizmai būtų taikomi.

    Ką Warren prašo atskleisti „Meta“?

    Senatorė pateikė klausimų paketą ir paprašė atsakymų iki gegužės 20 dienos. Tarp temų minimi galimi „MetaPay“ piniginės pakeitimai, kurie leistų naudotojams platformoje laikyti stabiliąsias monetas kaip lėšas, o ne tik išsaugotus mokėjimo kortelių duomenis.

    Taip pat keliami klausimai, kokias trečiųjų šalių stabiliąsias monetas „Meta“ svarstė ar pasirinko, ar yra numatytas pajamų pasidalijimo modelis ir ar platformoje viena stabili moneta nebūtų išskirtinai proteguojama kitų atsiskaitymo būdų sąskaita. Atskira kryptis – privatumo ribos, neteisėto finansavimo prevencija ir įsipareigojimai pačiai „Meta“ niekada neleisti nuosavos stabiliosios monetos.

    Platesnis kontekstas: stabiliosios monetos tampa kasdienybe

    Politinis spaudimas „Meta“ vyksta tuo metu, kai stabiliosios monetos vis dažniau naudojamos ne tik prekybai kriptoturtu, bet ir kasdieniams atsiskaitymams bei tarptautiniams pervedimams. Dėl susietos vertės jos pristatomos kaip patogesnė priemonė pervedimams, tačiau reguliuotojai daug dėmesio skiria rezervų skaidrumui, pinigų plovimo prevencijai ir vartotojų apsaugai.

    Rinkos dalyviai pažymi, kad didelių technologijų platformų bandymai gali paspartinti tokių sprendimų plitimą, nes jos turi milžiniškas auditorijas ir jau veikiančias mokėjimų infrastruktūras. Kartu tai kelia klausimų, kaip bus atskirta socialinių tinklų veikla nuo finansinių paslaugų ir kokia apimtimi mokėjimų duomenys galėtų būti naudojami komerciniais tikslais.

    Kol kas viešai nėra pateikta išsamių detalių apie konkretų „Meta“ bandymo mastą ar pasirinktą stabiliąją monetą, todėl senatorės reikalaujamas skaidrumas tampa esmine diskusijos ašimi. Jei „Meta“ iš tiesų siektų platesnės integracijos iki 2026 metų antrosios pusės, bendrovei greičiausiai tektų įrodyti, kad privatumo, rizikų valdymo ir atitikties priemonės atlaikys itin didelio masto naudojimą.

  • „Meta“ teisme Naujojoje Meksikoje: dėl vaikų saugumo byla gali kainuoti iki 3,4 mlrd. eurų

    „Meta“ teisme Naujojoje Meksikoje: dėl vaikų saugumo byla gali kainuoti iki 3,4 mlrd. eurų

    „Meta“ Naujosios Meksiko teisme tęsia kovą byloje, kurioje sprendžiama, ar bendrovės platformos gali būti pripažintos viešuoju nepatogumu. Tokia išvada atvertų kelią teismui įpareigoti bendrovę keisti produktus ir finansuoti plataus masto žalos mažinimo priemones.

    Bylą inicijavo Naujosios Meksiko generalinis prokuroras Raúlas Torrezas, teigiantis, kad „Meta“ nepakankamai apsaugojo vaikus nuo seksualinių išnaudotojų ir klaidino visuomenę dėl galimos žalos, susijusios su „Instagram“ ir „Facebook“ naudojimu. Pirmoje proceso dalyje prisiekusieji jau pripažino, kad bendrovė sąmoningai pažeidė valstijos nesąžiningos praktikos įstatymą.

    Pagal priimtą sprendimą „Meta“ priteista 375 mln. JAV dolerių bauda, kuri, perskaičiavus ir suapvalinus, sudaro apie 350 mln. eurų. Dabar vyksta antroji proceso dalis, kai sprendimą priima teisėjas, o pagrindinis klausimas yra tai, ar platformų veikimas sukūrė sisteminę žalą, prilyginamą viešajam nepatogumui.

    „Meta“ savo ketvirtinėje ataskaitoje nurodė, kad valstija siekia maždaug 3,7 mlrd. JAV dolerių žalos mažinimo išlaidų, tai yra apie 3,4 mlrd. eurų, ir teismo įpareigojimų. Tarp reikalavimų minimos amžiaus patvirtinimo priemonės, rekomendacijų algoritmų korekcijos bei platesni produktų pakeitimai, kurie, valstijos teigimu, turi sumažinti riziką nepilnamečiams.

    Valstija taip pat kelia nepriklausomo stebėtojo idėją, kuris prižiūrėtų, kaip „Meta“ laikosi teismo nustatytų įpareigojimų. Bendrovė tikina, kad dalis reikalavimų yra techniškai sunkiai įgyvendinami interneto realybėje, o nesutarimams užsitęsus neatmeta kraštutinio scenarijaus riboti paslaugų prieinamumą valstijoje.

    Socialinių tinklų „Didžiojo tabako“ momentas

    Teisininkai ir akademikai šią ir panašias bylas JAV vis dažniau lygina su istoriniais procesais prieš tabako pramonę, kai įmonėms teko mokėti milžiniškas sumas ir keisti praktiką dėl klaidinančios komunikacijos apie žalą. Esminis panašumas tas, kad teismuose vis dažniau vertinama ne vien pavienė žala, o produktų dizaino ir paskatų sistema.

    Šiame kontekste Naujosios Meksiko byla laikoma vienu svarbiausių bandymų pritaikyti viešojo nepatogumo doktriną skaitmeninėms paslaugoms. Tradiciškai ji buvo taikoma fizinio pasaulio žalai, tačiau dabar teisminė praktika tikrina, ar ją galima praplėsti platformų funkcijoms, kurios, ieškovų teigimu, gali skatinti rizikingą elgesį ar palengvinti nusikaltėlių veiklą.

    Kodėl rezultatas svarbus visai rinkai

    Bylos baigtis aktuali ne tik „Meta“: JAV tuo pat metu vyksta ir kiti procesai, kuriuose keliami klausimai dėl nepilnamečių psichikos sveikatos, priklausomybę skatinančių funkcijų ir rekomendacijų sistemų. Teismų sprendimai gali nubrėžti ribas, kiek platformos privalo pertvarkyti produktus ir kokia apimtimi tai laikoma vartotojų apsaugos, o ne turinio moderavimo klausimu.

    Svarbi ir tai, kaip teismas vertins argumentus dėl JAV teisėje plačiai aptariamos interneto platformų atsakomybės ribojimo. Ieškovai akcentuoja, kad ginčas esą nėra apie konkretų vartotojų paskelbtą turinį, o apie pačių produktų veikimo architektūrą, todėl, jų teigimu, atsakomybės skydas neturėtų būti taikomas taip plačiai.

    Jei Naujosios Meksiko teismas pripažintų viešąjį nepatogumą ir patvirtintų reikalaujamas priemones, tai galėtų tapti precedentu kitoms valstijoms bei mokyklų apygardoms, kurios taip pat siekia priversti platformas keisti nepilnamečiams daromą poveikį. „Meta“ atveju rizika būtų ne tik finansinė, bet ir struktūrinė, nes įpareigojimai gali paveikti, kaip veikia rekomendacijos, amžiaus kontrolė ir saugumo funkcijos.

  • Met Gala boikoto šešėlyje: protestai dėl Jeffo Bezoso vaidmens, brangstantys bilietai ir žvaigždžių sprendimai

    Met Gala boikoto šešėlyje: protestai dėl Jeffo Bezoso vaidmens, brangstantys bilietai ir žvaigždžių sprendimai

    Met Gala 2026: mada ir įtampa

    Niujorke vykstanti Met Gala tradiciškai rengiama pirmąjį gegužės pirmadienį ir laikoma vienu ryškiausių mados pasaulio vakarų. Renginiu renkamos lėšos Metropoliteno meno muziejaus Kostiumų institutui, o įėjimas į jį paprastai tampa ir prestižo, ir įtakos klausimu.

    2026 metais pagrindinė vakaro tema siejama su Kostiumų menu, o aprangos kodas formuluojamas kaip mintis, kad mada yra menas. Tokia kryptis palieka daug erdvės interpretacijoms, todėl kūrėjai ir svečiai dažnai varžosi idėjomis, o ne vien prekės ženklais.

    Bezosas, rėmimas ir raginimai boikotuoti

    Šiemet renginį temdo vieši raginimai boikotuoti Met Gala dėl „Amazon“ įkūrėjo Jeffo Bezoso ir jo žmonos Lauren Sánchez Bezoso įsitraukimo. Jie įvardijami tarp vakaro rengėjų ir rėmėjų, o tai daliai kritikų tapo priežastimi kelti klausimus apie didžiųjų korporacijų įtaką kultūros renginiams.

    Prie muziejaus ir aplinkinėse Niujorko gatvėse pasirodė plakatai, raginantys vengti renginio ir kritikuojantys rėmėjų vaidmenį. Diskusijose socialiniuose tinkluose boikoto šalininkai sieja prabangų vakarą su platesniais politiniais ir verslo interesais, o oponentai pabrėžia labdaros tikslą.

    Kas atvyksta ir kas lieka nuošalyje

    Met Gala veidas išlieka ilgametė renginio pirmininkė Anna Wintour, o šių metų bendrai pirmininkaujančių žinomų asmenų sąraše minimos Beyoncé, Nicole Kidman ir Venus Williams. Toks pasirinkimas paprastai signalizuoja, kad renginys siekia išlaikyti globalų matomumą ir įtraukti skirtingas auditorijas.

    Vis dėlto dalis garsenybių, kaip teigiama, šiemet renkasi nedalyvauti. Tarp minimų pavardžių aptariama Meryl Streep, taip pat išskiriami ir kiti ryškūs vardai, o Niujorko politinėje darbotvarkėje nuskambėjo ir tai, kad galimai laužoma tradicija, kai renginyje pasirodo miesto meras.

    Renginyje pastebimas ir didžiųjų technologijų įmonių dėmesys: pranešama, kad vietas salėje perka tokios bendrovės kaip „OpenAI“, „Meta“ ir „Snapchat“. Tuo pat metu viešojoje erdvėje aptarinėjami gandai, esą Markas Zuckerbergas galėtų dalyvauti pirmą kartą, o tai dar labiau sustiprina klausimus apie technologijų sektoriaus ir kultūros elito suartėjimą.

    Kiek kainuoja vieta mados vakare

    Bilietų kainos kyla: nurodoma, kad individualus kvietimas kainuoja apie 100 000 JAV dolerių, o stalai siekia maždaug 350 000 JAV dolerių ir daugiau. Perskaičiavus apytiksliai pagal pastaraisiais metais įprastą kursą, tai būtų apie 92 000 eurų už bilietą ir apie 322 000 eurų už stalą, tačiau galutinės sumos gali kisti priklausomai nuo taikomo kurso ir sąlygų.

    Tačiau reali praktika dažnai kitokia: nemaža dalis įžymybių už kvietimus nemoka asmeniškai, nes juos apmoka mados namai, rėmėjai ar leidiniai. Dėl to Met Gala tampa ne tik labdaros vakariene, bet ir didelio masto rinkodaros bei įvaizdžio platforma, kurioje sprendžiama, kas su kuo sėdi, ką vilki ir kokią žinutę siunčia.

    Šių metų situacija rodo, kad net ir ilgą laiką tarsi neliečiamas prabangos renginys tampa jautrus politinei temperatūrai. Met Gala išlieka vieta, kurioje susitinka mada, pinigai ir reputacija, tačiau 2026 metais prie šio derinio ryškiai prisideda ir visuomeninis spaudimas.

  • Jimas Crameris ramina investuotojus: „Meta“ kritimas po rezultatų dar ne signalas trauktis

    Jimas Crameris ramina investuotojus: „Meta“ kritimas po rezultatų dar ne signalas trauktis

    CNBC laidų vedėjas ir investuotojas Jimas Crameris ragina nepanikuoti dėl „Meta Platforms“ akcijų kritimo po ketvirčio rezultatų paskelbimo. Jo teigimu, vienos dienos nuosmukis nebūtinai reiškia, kad investuotojams laikas atsisakyti pozicijų.

    „Meta“ akcijos po ataskaitos smuko daugiau nei 9 proc., o tai tapo prasčiausia sesija per maždaug pusmetį. Pagrindinė rinkos reakcijos priežastis buvo padidintos investicijų ir išlaidų prognozės, kurios sustiprino baimes dėl pelningumo trumpuoju laikotarpiu.

    „Mūsų labdaros fondas tiki juo. Mes tikime Zuckerberg’u“, – sakė Jimas Crameris, kalbėdamas apie „Meta“ vadovo Marko Zuckerbergo strategiją ir ilgalaikę viziją.

    Crameris priminė, kad „Meta“ ne kartą buvo atsidūrusi Volstrito nemalonėje, tačiau vėliau akcijos sugebėdavo atsigauti. Vienas ryškiausių pavyzdžių buvo metavisatos krypties plėtra ir prekės ženklo pervadinimas, po kurių įmonė patyrė itin sunkų laikotarpį, bet vėliau, 2023 metais, akcijos pradėjo stiprų atšokimą.

    Investuotojų nerimą didina tai, kad „Meta“ spartina investicijas į generatyvųjį dirbtinį intelektą ir duomenų centrų infrastruktūrą. Įmonė pakartojo 2026 metų bendrų išlaidų gaires, tačiau kapitalo išlaidų vidurkį padidino maždaug 9,3 mlrd. eurų, o tai rinkoje dažnai vertinama kaip trumpalaikio spaudimo maržoms signalas.

    Papildomą įtampą sukėlė pranešimai, kad „Meta“ svarsto galimybę skolintis rinkoje per obligacijų platinimą ir taip finansuoti DI plėtrą. Jei planas būtų įgyvendintas, kalbama suma siektų iki maždaug 23 mlrd. eurų, o tai reikštų reikšmingą finansavimo poreikį ir didesnį dėmesį palūkanų aplinkai.

    Cramerio vertinimu, „Meta“ teks aiškiau pagrįsti, kaip greitai išaugs investicijų grąža, ypač kai konkurentai dideles išlaidas lengviau pateisina debesijos pajamomis. Jis atkreipė dėmesį, kad „Meta“ neturi tokio masto debesijos verslo kaip „Amazon“, „Microsoft“ ar „Alphabet“, todėl rinkos kantrybė gali būti mažesnė.

    Vis dėlto Crameris pabrėžė, kad bendrovė pateikė solidžius rezultatus tiek pajamų, tiek pelno eilutėse, o reklamos verslas demonstravo pagreitį. Jo teigimu, tai rodo, kad pagrindinis „Meta“ variklis išlieka stiprus, todėl vien nuosmukis po rezultatų dar nėra priežastis pasitraukti.

  • „Google“ investuotojams įtikino labiau nei „Meta“: DI išlaidų šuolis vieną pakėlė, kitą nugramzdino

    „Google“ investuotojams įtikino labiau nei „Meta“: DI išlaidų šuolis vieną pakėlė, kitą nugramzdino

    „Meta“ ir „Alphabet“, valdanti „Google“, paskelbė geresnius nei tikėtasi ketvirčio rezultatus ir pranešė toliau didinsiančios investicijas į DI infrastruktūrą. Vis dėlto rinkos reakcija išsiskyrė: „Alphabet“ akcijos po ataskaitos šoktelėjo, o „Meta“ smuko.

    Skirtumą investuotojai pirmiausia aiškina tuo, kaip bendrovės gali paversti DI išlaidas apčiuopiama grąža. „Google“ turi didelį debesijos verslą „Google Cloud“, todėl DI infrastruktūra gali būti monetizuojama tiesiogiai, parduodant skaičiavimo pajėgumus ir paslaugas.

    Tuo metu „Meta“ neturi analogiško, didelio masto debesijos padalinio, todėl jos DI investicijų grąža labiau priklauso nuo reklamos verslo: didesnio vartotojų įsitraukimo, tikslesnio taikymo ir efektyvesnio reklamos pirkimo. Toks modelis rinkai dažnai atrodo sunkiau pamatuojamas trumpuoju laikotarpiu.

    Milijardai infrastruktūrai ir lustams

    Abi bendrovės didina kapitalo išlaidų planus, nes DI lenktynėse daugiausia kainuoja duomenų centrai, energija ir pažangūs lustai. Pastaraisiais metais rinką papildomai veikia aukštos našumo atminties ir kitų komponentų pasiūlos ribotumas, kuris kelia kainas ir verčia įmones iš anksto rezervuoti pajėgumus.

    „Alphabet“ atnaujino 2026 metų kapitalo išlaidų gaires iki 180–190 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug 167–176 mlrd. eurų. Bendrovė taip pat signalizavo, kad 2027 metais išlaidos gali dar reikšmingai didėti, nes DI paklausa auga tiek vartotojų produktuose, tiek verslo sprendimuose.

    „Meta“ kapitalo išlaidų planą kilstelėjo iki 125–145 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug 116–135 mlrd. eurų. Bendrovė aiškino, kad tam įtakos turi brangstantys komponentai ir papildomos duomenų centrų sąnaudos, reikalingos ateities pajėgumams.

    Kodėl „Google“ lengviau pagrįsti išlaidas

    „Google“ DI infrastruktūrą parduoda per „Google Cloud“ ir gali remtis ilgalaikiais užsakymais, kurie suteikia daugiau matomumo pajamoms. Be to, „Alphabet“ vysto nuosavus „Tensor Processing Units“ lustus, kurie padeda mažinti priklausomybę nuo brangių rinkoje dominuojančių GPU ir optimizuoti kaštus dideliuose klasteriuose.

    „Yra milžiniška paklausa ir DI sprendimams, ir DI infrastruktūrai, įskaitant didelį susidomėjimą mūsų GPU pasiūlymais bei TPU“, – sakė „Alphabet“ vadovas Sundaras Pichai.

    Investuotojams tai svarbu, nes debesijos verslas leidžia DI išlaidas „paversti“ klientų sutartimis, o lustų strategija suteikia daugiau kontrolės tiekimo grandinėje. Tokia kombinacija rinkoje dažnai vertinama kaip aiškesnis kelias į pelningumą.

    „Meta“ statymas: grąža per reklamą

    „Meta“ vadovas Markas Zuckerbergas rezultatus lydėjusiuose komentaruose pabrėžė, kad didelės DI investicijos, jo vertinimu, ilgainiui didina vartotojų įsitraukimą ir kuria daugiau vertės reklamuotojams. Tačiau rinka paprastai reikalauja įrodymų, kad tokia grąža bus tvari ir greitai atsispindės maržose.

    „Pastarųjų metų tendencija gana aiški: kuo labiau pageriname įsitraukimą žmonėms ir vertę reklamuotojams, tuo didesnę grąžą matome“, – sakė Markas Zuckerbergas.

    „Meta“ taip pat investuoja į nuosavo silicio kryptį ir plečia skaičiavimo bazę, kad galėtų treniruoti naujus DI modelius ir kurti produktus vartotojams bei verslams. Vis dėlto investuotojai kol kas atsargiai vertina, kada šie produktai taps reikšmingu naujų pajamų šaltiniu, o ne tik sąnaudų eilute.

  • „Meta“ metavisata toliau ryja milijardus: Reality Labs per ketvirtį prarado per 3,8 mlrd. eurų

    „Meta“ metavisata toliau ryja milijardus: Reality Labs per ketvirtį prarado per 3,8 mlrd. eurų

    Technologijų milžinė „Meta“ paskelbė, kad jos metavisatos ir išplėstinės realybės padalinys Reality Labs 2026 metų pirmąjį ketvirtį patyrė apie 3,8 mlrd. eurų veiklos nuostolį. Padalinio pardavimai siekė maždaug 377 mln. eurų, tačiau to nepakako, kad būtų pristabdytas ilgalaikis nuostolingumas.

    Reality Labs kuria virtualios realybės ir papildytos realybės sprendimus, taip pat dėvimus įrenginius. Nors „Meta“ pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio ir kapitalo skiria DI infrastruktūrai bei naujiems modeliams, metavisatos kryptis ir toliau kainuoja brangiai.

    Dešimtys milijardų nuostolių

    „Meta“ duomenimis, nuo 2020 metų pabaigos Reality Labs sukaupti veiklos nuostoliai viršijo 75 mlrd. eurų. 2021 metais bendrovė pakeitė pavadinimą iš „Facebook“ į „Meta“, signalizuodama ambiciją perkelti darbą ir laisvalaikį į skaitmenines erdves.

    Tačiau generatyvaus DI proveržis, įsibėgėjęs 2022 metų pabaigoje, pakeitė viso sektoriaus prioritetus. Investuotojų ir konkurentų spaudimas verčia „Meta“ sparčiau didinti DI pajėgumus ir ieškoti produktų, kurie greičiau generuotų grąžą.

    Resursai perskirstomi, darbuotojų mažiau

    Reality Labs veikla pastaruoju metu patyrė ir vidinių korekcijų. „Meta“ metų pradžioje atleido apie 1 000 šio padalinio darbuotojų, siekdama daugiau resursų nukreipti į DI paremtus dėvimus įrenginius.

    Vėliau sekė dar vienas mažinimo etapas, palietęs kelis šimtus žmonių skirtinguose padaliniuose. Bendrovė taip pat pranešė planuojanti sumažinti apie 10 proc. darbuotojų, tai yra maždaug 8 000 pozicijų, ir atsisakyti dalies atvirų vaidmenų.

    Ką tai sako apie strategiją?

    Reality Labs rezultatai rodo, kad „Meta“ metavisatos vizija kol kas išlieka ilgo horizonte, o trumpuoju laikotarpiu bendrovei svarbiausia tampa DI produktų ir infrastruktūros plėtra. Rinkoje stiprėja konkurencija, o kova dėl talentų, skaičiavimo galios ir duomenų centrų pajėgumų dar labiau brangina ambicingas technologines programas.

    Tuo pat metu „Meta“ stengiasi išlaikyti pusiausvyrą tarp dviejų krypčių: tęsti XR ekosistemos kūrimą ir tuo pačiu sparčiai vytis DI lyderius. Investuotojams artimiausiais ketvirčiais svarbiausias signalas bus tai, ar „Meta“ sugebės mažinti nuostolius Reality Labs ir aiškiau pagrįsti, kaip ši veikla taps pelninga.