Tag: Markus Villig

  • Estijos „bilt.me“ pritraukė 615 000 eurų: su „Bolt“ įkūrėjo parama plečia DI programėlių kūrėją

    Estijos „bilt.me“ pritraukė 615 000 eurų: su „Bolt“ įkūrėjo parama plečia DI programėlių kūrėją

    Talyne įsikūręs startuolis „bilt.me“, kuriantis DI pagrįstą mobiliųjų programėlių kūrimo įrankį, pritraukė apie 615 000 eurų išankstinėje (pre-seed) investicijų stadijoje. Įmonė siekia sparčiau plėstis tarptautiniu mastu ir tobulinti platformą, skirtą kurti iOS ir „Android“ programėles be programavimo.

    Investicijų raundui vadovavo ankstyvos stadijos rizikos kapitalo fondas „Superhero Capital“, dirbantis su programine įranga grįstais startuoliais Baltijos šalyse ir Suomijoje. Prie raundo prisidėjo ir „Bolt“ įkūrėjas Markus Villig bei investuotojai, susiję su investavimo platformos „Lightyear“ komanda.

    „Turime būti sąžiningi: Europa atsilieka energetikoje, lustuose, DI infrastruktūroje ir pažangiausių modelių lenktynėse. Tačiau yra sluoksnis, kuriame Europa vis dar pasaulinė lyderė – programėlių sluoksnis, DI paverčiantis tuo, ką žmonės realiai naudoja ir už ką moka“, – sakė „bilt.me“ vadovas Uku Joost Annus.

    „bilt.me“ atsirado 2025 metais kaip hakatono projektas, kai komanda ieškojo būdų greičiau testuoti ir paleisti programėles, atsižvelgiant į griežtesnes „Apple“ taisykles. Startuolį įkūrė Uku Joost Annus, Kevin Akkermann ir Karl Kiilaspää, o šiandien komandoje dirba šeši inžinieriai.

    Platforma veikia paprastai: vartotojas natūralia kalba aprašo programėlės idėją, o sistema sugeneruoja veikiančią programėlę, leidžia ją peržiūrėti telefone ir padeda publikuoti „App Store“ arba „Google Play“. Bendrovė pabrėžia, kad orientuojasi būtent į natyvias mobiliąsias programėles, o ne tik į naršyklėje veikiančius sprendimus.

    „Yra daugiau nei milijardas svetainių, bet tik keli milijonai programėlių: jas kurti sunkiau, todėl jas kuria mažiau žmonių. Būtent šioje spragoje matome galimybę – suteikti daugiau žmonių šansą tapti verslininkais“, – sakė Uku Joost Annus.

    „bilt.me“ teigia sukūrusi ir papildomą infrastruktūrą, reikalingą natyvioms programėlėms: mokėjimų, debesijos ir dalijimosi sluoksnius. Šie komponentai įvardijami kaip „Bilt Payments“, „Bilt Cloud“ ir „Bilt Link“, o vartotojams žadama galimybė eksportuoti „React Native“ kodą ir tęsti plėtrą savarankiškai.

    Verslo modelis paremtas freemium principu: yra nemokamas planas, o mokami planai prasideda maždaug nuo 13 eurų per mėnesį. Taip pat siūlomas verslo planas, kuriame numatytos organizacijoms svarbios funkcijos, įskaitant prisijungimų valdymą ir duomenų nesaugojimą.

    Įmonė skelbia perkopusi šešiaženklę metinių pasikartojančių pajamų ribą, o pastaruosius tris mėnesius pajamos esą augo dvigubai kiekvieną mėnesį. „bilt.me“ taip pat tvirtina, kad platforma jau naudojasi tūkstančiai žmonių, o dalis jų programėles yra sėkmingai publikavę ir monetizavę abiejose parduotuvėse.

    „Kai man buvo 19, programėlės sukūrimas buvo viena didžiausių kliūčių idėją paversti įmone. „Bilt.me“ šią kliūtį nuima kitai kūrėjų kartai“, – sakė „Bolt“ įkūrėjas Markus Villig.

    Gautas finansavimas bus skirtas globaliai plėtrai ir produkto galimybėms plėsti. Ilgalaikis tikslas – tapti pagrindine platforma, leidžiančia greitai sukurti ir paleisti realų mobilų produktą tiems, kurie turi idėją, bet neturi programavimo įgūdžių.

  • „Creem“ pritraukė 5 mln. eurų: kuria finansinę infrastruktūrą DI startuoliams, kad pajamos augtų be komandos plėtros

    „Creem“ pritraukė 5 mln. eurų: kuria finansinę infrastruktūrą DI startuoliams, kad pajamos augtų be komandos plėtros

    DI startuoliams skirta atsiskaitymų ir pajamų valdymo platforma „Creem“ pritraukė 5 mln. eurų pradinės stadijos investiciją. Finansavimo raundui vadovavo „Inovo VC“, prisidėjo ir ankstesni investuotojai „Practica Capital“ bei „Antler“.

    Po šio sandorio bendra „Creem“ pritraukta suma siekia 7 mln. eurų. Prie raundo taip pat prisidėjo keli technologijų sektoriaus verslo angelai, tarp jų „Bolt“ įkūrėjas Markus Villig.

    „Creem“ įkūrė buvę „Google“ ir „Adyen“ darbuotojai Gabriel Ferraz ir Alec Erasmus. Bendrovė kuria infrastruktūrą mažoms, globaliai dirbančioms programinės įrangos komandoms, kurioms reikia greitai pradėti pardavinėti tarptautiniu mastu.

    Platforma siekia sujungti procesus, kurie dažnai išskaidyti per kelias skirtingas paslaugas: apmokėjimus, sąskaitų išrašymą, mokesčių atitiktį, išmokėjimus, pajamų apskaitą ir kitą vadinamąją pajamų operacijų dalį. „Creem“ teigimu, ši fragmentacija tampa ypač ryški, kai produktai kuriami greičiau pasitelkiant DI įrankius, o komercinė ir teisinė infrastruktūra atsilieka.

    Kas keičiasi su „Creem 2.0“

    Bendrovė vysto „Creem 2.0“ versiją, kuri plečia pasiūlą už tradicinio merchant-of-record modelio ribų. Tikslas – vienoje sistemoje apjungti globalius pardavimus, mokesčių ir atitikties procesus bei papildomas augimo funkcijas.

    „Creem 2.0“ žada įrankius partnerių programoms, pajamų pasidalijimui, konversijų analitikai, rinkodaros kanalų sekimui ir nebaigtų pirkinių krepšelių susigrąžinimui. Taip pat palaikomi skirtingi kainodaros modeliai, įskaitant naudojimu paremtą apmokestinimą, kreditų pinigines, prenumeratas pagal vartotojų vietas ir išankstinius kreditus.

    Orientacija į DI agentus

    Vienas iš „Creem“ akcentų – galimybė, kad finansines ir komercines užduotis atliktų ne tik žmonės, bet ir DI agentai. Bendrovė teigia, kad agentas galėtų vienu užklausos tekstu sukonfigūruoti atsiskaitymus, o vėliau stebėti ir optimizuoti parduotuvės pajamų operacijas.

    „Daugybė startuolių lenktyniauja kurdami agentų procesus ar agentinius mokėjimus. Mes pasirinkome kitą kelią: „Creem“ leidžia įkūrėjams atsivesti bet kokius norimus agentus ir priversti juos dirbti valdant ir optimizuojant parduotuvę, kad pajamos augtų nedidinant darbuotojų skaičiaus“, – sakė „Creem“ vienas iš įkūrėjų ir vadovas Gabriel Ferraz.

    Kur bus panaudotos investicijos

    Naujas finansavimas bus skirtas „Creem 2.0“ mastelio didinimui ir produkto plėtrai, praplečiant funkcijas už grynos finansų dalies ribų. Įmonė planuoja papildyti analitikos, partnerystės ir rinkodaros kanalų stebėsenos sprendimus, kurie aktualūs tarptautiniu mastu parduodančioms mažoms programinės įrangos komandoms.

    Per artimiausius 12–18 mėnesių „Creem“ taip pat ketina stiprinti globalios atitikties ir išmokėjimų galimybes bei plėsti mokėjimų kanalus, įskaitant atsiskaitymus tradicinėmis valiutomis ir stabiliosiomis kriptovaliutomis. Tai atspindi platesnę rinkos tendenciją, kai programinės įrangos įmonės ieško vieno sprendimo, apimančio ir pajamų surinkimą, ir jų administravimą skirtingose jurisdikcijose.