CP v2

Tag: Mars

  • Poznanė gamina 33 mlrd. dražetų per metus: „Mars“ kramtomosios gumos milžinė Europoje

    Kramtomosios gumos istorija prasidėjo gerokai anksčiau nei pramoninė gamyba: archeologai yra radę įrodymų, kad Šiaurės Europos gyventojai prieš maždaug 7 000 metų kramtė beržų dervą. Tai buvo natūrali medžiaga, naudota kasdieniams poreikiams, tarp jų ir burnos higienai.

    Šiuolaikinė kramtomosios gumos pramonė įsibėgėjo XIX amžiaus pabaigoje JAV, kai verslininkas Williamas Wrigley jaunesnysis Čikagoje iš pradžių prekiavo kepimo milteliais. Pirkėjams jis pridėdavo nemokamos gumos, tačiau būtent ji netikėtai tapo paklausiausia preke.

    Kai guma tapo masine preke

    Netrukus „Wrigley“ perorientavo veiklą į kramtomąją gumą ir XIX amžiaus pabaigoje pristatė produktus, kurie vėliau tapo klasika. XX amžiaus pradžioje rinka sparčiai augo, o guma iš paprasto saldumyno virto kasdieniu įpročiu.

    Vėliau kramtomoji guma įsitvirtino ir popkultūroje: ji reklamuota kaip laisvės, jaunatviškumo ir energijos simbolis, o filmuose bei reklamose atsirado atpažįstamas burbulų pūtimo motyvas. Žinoma, populiarumą stiprino ir ryškūs prekių ženklai bei masinė reklama.

    Nuo mėtų iki gumos be cukraus

    Daugeliui žmonių kramtomoji guma siejasi su greitu būdu atgaivinti burnos kvapą ar padaryti trumpą pertrauką dienos metu. Ilgus metus populiariausi išlieka mėtų skonio variantai, tačiau vartotojai vis dažniau renkasi ir vaisinius skonius.

    Ypatingą nišą užima guma be cukraus, kuri neretai pristatoma kaip pagalbinė priemonė burnos higienai. Odontologų bendruomenėje dažniausiai pabrėžiama, kad tokia guma gali būti tik papildymas, o ne pakaitalas dantų valymui ir reguliariai priežiūrai.

    „Mars“ gamykla Poznanėje: mastas įspūdingas

    Vienas svarbiausių Europos kramtomosios gumos gamybos taškų yra „Mars“ gamykla Poznanėje. Skelbiama, kad ji veikia apie 30 metų ir yra didžiausias „Mars“ kramtomosios gumos padalinys Europoje, o pagal apimtis pasaulyje užima antrą vietą.

    2025 metais Poznanės gamykla pagamino 33 mlrd. dražetų, tarp jų ir „Orbit“ bei „Airwaves“ prekių ženklų produkciją. Produkcija eksportuota į daugiau nei 40 šalių, o gamybos tempas, kaip nurodoma, gali siekti iki 5 mln. dražetų per valandą.

    Ekspertai pastebi, kad skoniai ir formatai laikui bėgant keičiasi, o vartotojų pasirinkimus vis labiau veikia sveikatingumo tendencijos ir cukraus mažinimas. Vis dėlto Poznanė jau kelis dešimtmečius išlieka vienu svarbiausių taškų pasaulinėje kramtomosios gumos tiekimo grandinėje.

  • Saldainių karas paaštrėjo: „Mondelēz International“ aplenkė „Mars“ ir tapo lydere 2026 metais

    2026 metais daugiausia parduodamų saldumynų gamintoja pasaulyje tapo „Mondelēz International“, rodo tarptautinis didžiausių konditerijos bendrovių reitingas. Įmonei priskirta apie 35,5 mlrd. eurų pardavimų, o į antrą vietą nustūmusi „Mars“ priartėjo su maždaug 33,1 mlrd. eurų.

    Svarbu tai, kad reitinge dažnai skaičiuojamos ne tik grynos konditerijos, bet ir kitų užkandžių kategorijų pajamos. Vis dėlto bendra tendencija aiški: saldumynų rinka vis labiau priklauso nuo pasaulinių milžinų, kurie vienu metu valdo ir šokoladą, ir sausainius, ir užkandžius.

    Kas iškėlė „Mondelēz“ į viršų?

    „Mondelēz International“ yra palyginti jauna bendrovė, suformuota 2012 metais po „Kraft Foods“ pertvarkos, kai buvo nuspręsta sparčiai augančią užkandžių kryptį plėtoti atskirai. Nuo to laiko įmonė nuosekliai stiprino portfelį, investuodama į naujas kategorijas ir įsigijimus.

    Pastaraisiais metais gamintojai ypač aktyviai plečia užkandžių segmentą, nes vartotojai vis dažniau renkasi mažesnes, patogiai suvartojamas porcijas. Tai veikia ir saldumynų rinką, kur didelę reikšmę turi ne vien tradicinės plytelės, bet ir batonėliai, mini pakuotės bei produktai kelionei.

    Prekių ženklų portfelis ir „Cadbury“ istorija

    „Mondelēz International“ valdo įvairius seniai žinomus šokolado ir saldumynų prekės ženklus, įskaitant „Toblerone“, „Milka“, „Cote d’Or“, „Daim“ ir „Cadbury“. Nors pati korporacija nėra sena, dalies jos prekės ženklų istorija skaičiuoja daugiau nei šimtmetį.

    „Cadbury“ priklausymas „Mondelēz International“ jau ne vienerius metus kelia aistras tarp ištikimiausių gerbėjų. Viešojoje erdvėje ne kartą aptarinėti receptūros ir sudėties pokyčiai, taip pat sprendimai dėl žaliavų tvarumo programų, kurie daliai vartotojų tapo jautria tema.

    Vis dėlto pardavimų dinamika rodo, kad plataus portfelio strategija veikia: skirtingų šalių vartotojai renkasi skirtingus skonius, o globali įmonė gali greičiau perkelti sėkmingus produktus į naujas rinkas. Tai padeda išlaikyti lyderystę net tada, kai atskiro prekės ženklo pokyčiai sulaukia kritikos.

    Ką tai reiškia pirkėjams 2026 metais?

    Lyderių kaita signalizuoja didėjantį spaudimą kainoms ir žaliavų tiekimui, ypač kakavai ir cukrui, kurie daro tiesioginę įtaką šokolado kainodarai. Dėl to gamintojai dažniau ieško būdų optimizuoti receptūras, mažinti pakuočių svorį arba plėsti alternatyvių užkandžių linijas.

    Pirkėjams tai reiškia didesnę produktų įvairovę, bet ir daugiau pokyčių lentynose: dažniau atnaujinamas dizainas, atsiranda nauji skoniai, o tradiciniai gaminiai kartais keičiasi nepastebimai. Tuo pat metu stiprėja konkurencija tarp kelių milžinų, kurie formuoja didžiąją dalį pasaulinės saldumynų pasiūlos.

  • „Mars“ užsitikrino elektrą iš būsimo Skuodo vėjo parko: 158,4 MW projektas planuojamas 2028 metais

    Sutartis dėl didžiosios dalies gamybos

    JAV maisto pramonės grupė „Mars“ paskelbė sudariusi ilgalaikę elektros pirkimo sutartį (PPA) su atsinaujinančios energetikos vystytoja „European Energy“ dėl didžiosios dalies planuojamo Skuodo vėjo parko gamybos Lietuvoje.

    Projekto įrengtoji galia turėtų siekti 158,4 MW, o komercinės veiklos pradžia šiuo metu planuojama 2028 metais. Skelbiama, kad vėjo parkas galėtų pagaminti apie 490 GWh elektros per metus.

    Ką reiškia PPA rinkai

    Tokios sutartys, kai įmonė tiesiogiai susitaria dėl elektros pirkimo iš konkretaus naujo projekto, yra vienas svarbiausių būdų greičiau finansuoti ir įgyvendinti atsinaujinančios energijos plėtrą. PPA dažnai suteikia projektui reikalingą pajamų stabilumą, o pirkėjui padeda planuoti energijos sąnaudas ilgesniam laikotarpiui.

    Lietuvoje ir regione korporatyviniai PPA pastaraisiais metais vis dažniau naudojami kaip praktinis instrumentas įmonėms, siekiančioms mažinti su elektra susijusias emisijas ir užtikrinti didesnę energijos tiekimo prognozuojamumo dalį. Tai ypač aktualu pramonei, kur energijos kainų svyravimai gali reikšmingai paveikti savikainą.

    „„Mars“ sutelkia dėmesį į tai, kad klimato įsipareigojimai virstų išmatuojama pažanga ir veiksmais, paremtais realia infrastruktūra“, – sakė „Mars“ pasaulinis tvarumo viceprezidentas Kevinas Rabinovitchas.

    „Šis susitarimas rodo, kaip tokios įmonės kaip „Mars“ aktyviai prisideda prie naujų atsinaujinančios energijos šaltinių atsiradimo“, – sakė „European Energy“ vadovo pavaduotojas Jens-Peteris Zinkas.

    Kontekstas: vėjas ir vartotojai

    158,4 MW galios vėjo parkas pagal Lietuvos mastą priskirtinas prie didesnių sausumos projektų, o 490 GWh metinė gamyba prilygtų reikšmingai daliai šalies metinio elektros poreikio. Praktikoje tiksli įtaka priklausys nuo faktinių vėjo sąlygų, prijungimo prie tinklo sprendimų ir galutinių sutarties apimčių.

    „Mars“ atveju šis sandoris įvardijamas kaip dalis įmonės atsinaujinančios energijos spartinimo programos. „Mars“ yra viena didžiausių pasaulio maisto ir užkandžių gamintojų, turinti plačiai žinomų prekės ženklų portfelį, todėl energetikos sprendimai tampa reikšminga visos tiekimo grandinės tvarumo strategijos dalimi.