Devintojo dešimtmečio pabaigoje ir dešimtojo viduryje iš pirmo žvilgsnio nedidelis nesklandumas per meno kūrinių transportavimą tapo startu kolekcijai, kuri vėliau įgijo svorį Lenkijos šiuolaikinio meno lauke. Taip prasidėjo Ewy Łabno-Falęckos ir Wojciecho Falęckio istorija, kurioje svarbiausia buvo ne investicinis planas, o nuoseklus santykis su menininkais ir jų kūryba.
Pasakojimas prasideda nuo to, kad Jarosławo Modzelewskio paveikslai po parodos Vokietijoje turėjo grįžti į Lenkiją. Kol transportas vėlavo, darbai buvo pakabinti ambasados erdvėse, o vėliau perkelti į Ewy butą.
Kaip ji pasakojo vėliau, atvykus sunkvežimiui dalis kūrinių išvažiavo, tačiau trys paveikslai liko. Būtent šie darbai tapo pirmuoju būsimos kolekcijos branduoliu, o rinkimas pamažu virto abiejų kolekcininkų ilgalaikiu projektu.
Pirmiausia žiūrėjo, paskui pirko
Iki pirmųjų įsigijimų pora daug metų daugiau žiūrėjo nei pirko: lankė galerijas, parodas, domėjosi skirtingomis kryptimis ir sudarinėjo norimų darbų sąrašą ateičiai. Ši praktika būdinga daugeliui privačių kolekcininkų, kai sprendimai bręsta per ilgesnį laiką ir pokalbius su meno lauku.
Vėliau jie dažniausiai rinkosi pirkti tiesiogiai iš menininkų, taip palaikydami autorius ir užmegzdami asmeninį ryšį. Tokia strategija paprastai reiškia ir mažiau spekuliacijos, ir didesnį dėmesį kūrinio kontekstui, o ne vien jo kainos kilimo lūkesčiui.
Kolekcijoje ryški figuracija
Ilgainiui kolekcijoje atsirado ir kitų ryškių pavardžių, tarp jų Wilhelmas Sasnalas, Marcin Maciejowskis, Edwardas Dwurnikas ar Stefanas Gierowskis. Bendra kryptis išliko aiški: stipri figuracijos linija, tačiau greta jos atsiveria ir abstrakcijos fragmentai.
Įdomu tai, kad kolekcininkai grįždavo prie tų pačių autorių ne kartą, rinkdamiesi ne vieną reprezentacinį kūrinį, o kelių darbų grupes. Toks pasirinkimas leidžia matyti menininko raidą, laikotarpių kaitą ir nuoseklesnį kūrybinį pasakojimą.
Ryškus moterų autorių segmentas
Svarbi kolekcijos dalis skirta moterų kūrybai, o tai atspindi platesnę pastarųjų metų tendenciją meno rinkoje ir institucijose daugiau dėmesio skirti istorijoje ir rinkoje nepakankamai matytoms autorėms. Tarp minimų vardų yra Martyna Czech, Aneta Grzeszykowska, Agata Kus, Joanna Pawlik ir Małgorzata Markiewicz.
Dalis pasirinkimų rodo kryptingą domėjimąsi ne vien tapyba, bet ir fotografija, kai renkami vieno projekto darbai, leidžiantys suprasti serijos logiką. Tokie sprendimai dažnai tampa svarbūs ir vėlesnėms viešoms kolekcijų prezentacijoms, kai privatus rinkinys ima veikti kaip kuratorinis pasakojimas.
Aukcionas 2026 metų spalį
Skelbiama, kad 44 šios kolekcijos darbai bus siūlomi aukcione 2026 metų spalio 20 dieną, o dalis jų aukcionų rinkoje pasirodys pirmą kartą. Aukcioną rengs „DESA Unicum“, o projekte akcentuojama, kad tai bus vienas didesnių pristatymų, paremtų naujesnės kartos kūrėjais.
Pranešimuose nurodomos ir preliminarios kainos: nuo kelių šimtų eurų už pigiausiai vertinamus darbus iki maždaug 80 000 eurų už brangiausiai įkainotą W. Sasnalo paveikslą. Kartu žadami lydintys tekstai ir kolekcininkės komentarai, padedantys suprasti, kodėl vieni kūriniai buvo renkami metų metus, o prie kitų grįžtama vėl ir vėl.
„Vien pirkimas yra finalas, vainikuojantis kūrinį“, – sakė E. Łabno-Falęcka.
Šios kolekcijos atvejis rodo, kad iki finalo dažnai būna ilgas kelias: nuoseklus žiūrėjimas, pažintys su menininkais, kartais net atsitiktinumas, kai trys paveikslai vieną dieną paprasčiausiai liko ne išvažiavę.