Projektai Dzūkijoje sulaukė dėmesio
Japonų architektas Masahiro Katsume, dirbantis jau keturis dešimtmečius įvairiose šalyse, dalį savo kūrybinių idėjų šiandien perkelia į Dzūkiją. Varėnos rajone jo komandos sumanyti japoniškos architektūros projektai paskatino platesnes diskusijas apie tai, kaip šiuolaikiniai pastatai gali derėti su jautriu kraštovaizdžiu.
Vienas ryškiausių pavyzdžių – prie Glūko ežero vystomas „Konga Village“, kurtas kartu su architekte Mette Fredskild. Projektas sulaukė tarptautinio dėmesio ir buvo paminėtas tarp nominantų „ArchDaily Building of the Year 2026“ gyvenamųjų namų kategorijoje.
Kas lemia sprendimus vietoje?
Pasak architekto, projektavimo procesas prasideda nuo vietos stebėjimo: kaip ji priglaudžia šviesą, kokios čia vyrauja vėjo kryptys, kokia augmenija ir kokie pastatai jau egzistuoja aplink. Tikslas – sukurti architektūrą, kuri būtų neatsiejama nuo konkrečios vietos ir organiškai į ją įsilietų.
Varėnos kraštovaizdis, kuriame dominuoja miškai ir ežerai, jo teigimu, natūraliai diktuoja mastelį ir medžiagiškumą. Todėl, planuojant projektus, vengiama masyvių tūrių ir sprendimų, kurie vizualiai ar funkciniu požiūriu užgožtų gamtinę aplinką.
„Architektūros mastelis turi derėti su gamtos masteliu, o vertė neturi apsiriboti vien funkcija“, – sakė Masahiro Katsume.
„Kinoka“ idėja ir diskusijos dėl senų pastatų
Varėnos senojoje poilsiavietėje planuojamas projektas pavadintas „Kinoka“, o pavadinimas siejamas su medžio kvapu ir lėtesniu, mažiau įtampos turinčiu buvimu gamtoje. Architekto požiūriu, tokia kryptis atliepia augantį žmonių poreikį bent trumpam atsitraukti nuo nuolatinio tempo ir informacinio triukšmo.
Vis dėlto projektas atsidūrė ir viešų ginčų lauke, ypač dėl statybų proceso bei senojo pastato likimo. Architektas pabrėžia, kad skirtingose šalyse paveldas ir senų statinių pernaudojimas sprendžiami nevienodai, o sprendimus dažnai nulemia objekto būklė, saugumas ir bendruomenės santykis su vieta.
„Gerbiu jausmus tų, kurie su senais pastatais turi emocinį ryšį, tačiau saugumas ir reali būklė yra esminiai kriterijai“, – sakė Masahiro Katsume.
Numatoma, kad naujasis bendrojo naudojimo pastatas turėtų tarnauti bendruomenei: jame planuojamos maitinimo, apgyvendinimo ir poilsio erdvės. Projekto vystytojai akcentuoja, kad komplekso mastas nėra orientuotas į masinį srautą, o veikiau į darnų buvimą prie gamtos.
Kodėl minimalizmas vėl tampa aktualus?
Architektas minimalizmo populiarumą sieja ne tik su estetika, bet ir su platesnėmis socialinėmis bei aplinkosauginėmis priežastimis. Japonijos patirtis, gyvenant šalia stichijų ir nuolat permąstant žmogaus santykį su gamta, ilgainiui suformavo požiūrį, kad su gamta ne kovojama, o prisitaikoma.
Kita vertus, jo teigimu, šiuolaikinis perteklinio vartojimo modelis daugelyje šalių verčia žmones ieškoti saikingesnių sprendimų. Minimalizmas čia tampa ne tik interjero ar architektūros stiliumi, bet ir praktiniu atsaku į brangstančius resursus, energijos taupymo poreikį bei norą mažinti poveikį aplinkai.
„Vis daugiau žmonių permąsto savo gyvenimo būdą ir renkasi paprastesnį, kuklesnį kelią, kuris yra pagarbesnis aplinkai“, – sakė Masahiro Katsume.
Kalbėdamas apie kultūrinius ryšius, architektas pabrėžia, kad pagarba gamtai yra giliai įsišaknijusi tiek Japonijos, tiek Lietuvos tradicijose. Būtent todėl japoniška estetika, nuo sodų iki architektūros principų, čia randa palankią terpę ir tampa ne vien mados klausimu, o vertybinio pasirinkimo dalimi.