CP v2

Tag: Masiniai atleidimai

  • „Ubisoft“ darbuotojai skelbia streiką: masiniai atleidimai ir ultimatumai vadovybei Europoje

    „Ubisoft“ darbuotojai skelbia streiką: masiniai atleidimai ir ultimatumai vadovybei Europoje

    „Ubisoft“ Europoje susiduria su nauja krize: po restruktūrizacijos ir masinių atleidimų dalis darbuotojų rengiasi streikui, siekdami apsaugoti darbo vietas ir aiškesnių garantijų ateičiai. Protestai planuojami po to, kai bendrovė per pastaruosius mėnesius uždarė ar apkarpė kelis padalinius ir komandas skirtingose šalyse.

    Žiniasklaidoje skelbiama, kad pastaruoju metu atleidimai palietė kūrėjus, dirbusius prie „Rainbow Six Siege“ ir mobiliosios šio žaidimo versijos, taip pat buvo uždaryti „Ubisoft“ padaliniai Belgrade ir Vinipege. Pokyčiai fiksuoti ir Šiaurės Amerikoje, o papildomų sumažinimų sulaukė ir kai kurie Europos biurai.

    Didžiausia įtampa, remiantis darbuotojų atstovų pranešimais, kilo „Ubisoft“ komandoje Barselonoje, kur planuojama atleisti 51 žmogų. Tai sudaro daugiau nei ketvirtadalį vietos padalinio darbuotojų, todėl dalis kolektyvo streiką vertina kaip vienintelę priemonę daryti spaudimą vadovybei.

    Skelbiama, kad streikas turėtų prasidėti birželio 30 dieną, o protestai vyktų kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį iki liepos vidurio. Darbuotojai reikalauja ilgalaikių užimtumo garantijų, aiškesnių karjeros taisyklių ir nuoseklesnės nuotolinio darbo politikos, taip pat apsaugos nuo naujų atleidimų bangų.

    Ši situacija vyksta platesniame industrijos kontekste, kai didžiosios žaidimų bendrovės vis dažniau mažina kaštus, peržiūri projektų portfelius ir optimizuoja komandų struktūrą. Pastaraisiais metais rinką spaudė augusios kūrimo sąnaudos, griežtesni investuotojų lūkesčiai ir didesnė konkurencija, todėl restruktūrizacija tapo dažnu sprendimu net ir garsiausiems leidėjams.

    „Ubisoft“ jau anksčiau viešai skelbė apie projektų perplanavimą, įskaitant kelių žaidimų atšaukimą ir kitų kūrimo grafikų korekcijas. Dabar darbuotojų streiko grėsmė didina riziką, kad dalis planų gali dar labiau vėluoti, o tai įprastai atsiliepia tiek žaidimų leidybos terminams, tiek studijų finansiniams rezultatams.

    Kol kas neaišku, ar derybos su darbuotojų atstovais leis išvengti ilgalaikio konflikto, tačiau streikas signalizuoja augančią įtampą tarp kūrėjų ir vadovybės dėl darbo stabilumo. Artimiausios savaitės parodys, ar „Ubisoft“ ryšis koreguoti restruktūrizacijos planus ir pasiūlyti konkretesnes garantijas komandoms Europoje.

  • „Bungie“ krizė gilėja: kalbama apie masinius atleidimus po „Destiny 2“ pabaigos ir „Marathon“ nuosmukio

    „Bungie“ krizė gilėja: kalbama apie masinius atleidimus po „Destiny 2“ pabaigos ir „Marathon“ nuosmukio

    Studijos ateitis – su dideliu klaustuku

    Žaidimų kūrėja „Bungie“, geriausiai žinoma dėl „Destiny 2“, susiduria su vis rimtesniais iššūkiais. Pastarosiomis savaitėmis industrijoje vėl garsiau kalbama apie galimą naują masinių atleidimų bangą, kuri, anot žiniasklaidos pranešimų, galėtų paliesti net iki pusės studijos darbuotojų.

    Viešojoje erdvėje minimas scenarijus, kad darbo galėtų netekti maždaug 400 žmonių. Tokia apimtis reikštų vieną didžiausių „Bungie“ pertvarkų per pastaruosius metus ir dar labiau didintų įtampą po jau vykusių etatų mažinimų.

    Kas pasikeitė „Destiny 2“ ir „Marathon“ fronte

    Vienas svarbiausių veiksnių, minimas komentaruose apie studijos padėtį, yra lūkesčių neatitikę rezultatai ir persiskirstantys prioritetai. „Destiny 2“ ilgą laiką buvo pagrindinis „Bungie“ pajamų variklis, tačiau žaidimo turinio ir plėtros ciklai artėja prie natūralios brandos ribos, o dalis komandos jau nukreipta į kitus projektus.

    Tuo pat metu „Bungie“ daug resursų sutelkė į „Marathon“ – naują šaudyklę, kuri starto laikotarpiu sulaukė didelio dėmesio. Vis dėlto, remiantis bendruomenės ir rinkos dinamika, susidomėjimas gali greitai svyruoti, o tokios tendencijos žaidimų industrijoje dažnai tiesiogiai veikia leidėjų sprendimus dėl komandų dydžio ir biudžetų.

    „Sony“ įsigijimas ir platesnis rinkos kontekstas

    „Bungie“ priklauso „Sony“, kuri studiją įsigijo už maždaug 3 300 000 000 eurų. Nors sandoris buvo pristatytas kaip strateginis žingsnis stiprinant pozicijas paslaugų tipo žaidimų segmente, šis rinkos modelis pastaruoju metu susiduria su augančia konkurencija, brangstančia kūrimo kaina ir mažėjančia vartotojų kantrybe turinio trūkumui.

    Pačiai industrijai 2023–2025 metais būdinga banga, kai leidėjai ir studijos mažina etatus net ir turėdami žinomus prekės ženklus. Priežastys dažniausiai tos pačios: išaugusios kūrimo sąnaudos, lėtesnis vartotojų išlaidavimas, per dideli komandiniai pajėgumai vienam ar dviem projektams ir noras sumažinti riziką prieš naujus leidimus.

    „Jei šie pranešimai pasitvirtins, atleidimų mastas gali tapti lūžio tašku, nulemiančiu, kokia „Bungie“ bus artimiausiais metais“, – teigia žaidimų industrijos apžvalgininkai, vertinantys studijos padėtį viešojoje erdvėje.

    Kol kas „Bungie“ oficialiai nepatvirtino konkrečių skaičių, todėl realus pertvarkos mastas lieka neaiškus. Tačiau net ir vien kalbos apie tokią apimtį rodo, kad studijai teks greitai įrodyti, jog ji gali stabiliai augti ne tik remdamasi senais hitais, bet ir pristatydama naują turinį, kuris išlaikytų auditoriją ilgesnį laiką.

  • „Meta“ atleidžia 8 000 žmonių ir kelia DI išlaidų kartelę: darbuotojams – nerimas, rinkai – signalas

    „Meta“ atleidžia 8 000 žmonių ir kelia DI išlaidų kartelę: darbuotojams – nerimas, rinkai – signalas

    „Meta“ šią savaitę pradeda naują masinių atleidimų etapą: planuojama sumažinti darbuotojų skaičių apie 10 proc., tai yra maždaug 8 000 darbo vietų. Kartu bendrovė atsisako planų užpildyti dar apie 6 000 anksčiau atvirų pozicijų, todėl bendras planuojamų etatų mažėjimas tampa dar ryškesnis.

    Šis žingsnis tęsia pastarųjų metų tendenciją, kai technologijų milžinės vienu metu mažina komandų dydį ir didina investicijas į skaičiavimo pajėgumus bei DI. „Meta“ vadovybė pokyčius sieja su siekiu veikti efektyviau ir taip finansuoti kitas strategines kryptis.

    Didžiulės investicijos į DI

    Lygiagrečiai atleidimams „Meta“ didina kapitalo išlaidų gaires 2026 metais, daugiausia dėl duomenų centrų ir skaičiavimo infrastruktūros. Bendrovė numato, kad metinės kapitalo išlaidos gali siekti iki maždaug 135 milijardų eurų, o rėžis padidintas maždaug 9 milijardais eurų.

    Finansų vadovė Susan Li investuotojams yra sakiusi, kad vadovai dar neturi aiškaus atsakymo, koks ateityje turėtų būti optimalus bendrovės dydis. Pasak jos, praktika rodo, jog net ir sparčiai didinant pajėgumus, skaičiavimo resursų poreikis DI projektams neretai vis tiek būna nuvertinamas.

    „Mes ir toliau nuvertiname skaičiavimo pajėgumų poreikį, net kai sparčiai didiname pajėgumus“, – sakė Susan Li.

    Atmosfera viduje kaista

    Dalis dabartinių ir buvusių darbuotojų teigia, kad bendrovėje plinta nerimas ir nežinomybė, nes rinkoje kalbama apie galimus papildomus mažinimus vėliau šiais metais. Nuotaikas blogina ir tai, kad kartu su taupymo priemonėmis plečiami DI projektai, kurie kai kurias funkcijas gali automatizuoti.

    Darbuotojų įtampą kelia ir diskusijos apie vidinius produktyvumo bei darbo įpročių stebėsenos įrankius, kurių duomenys gali būti naudojami DI sprendimams mokyti ar vertinti. Kritikai tokias priemones vertina kaip galinčias kelti privatumo ir pasitikėjimo darbo vietoje klausimų, o vadovybei tai tampa reputacine ir organizacine rizika.

    Rinkos logika: mažiau žmonių, daugiau infrastruktūros

    Technologijų sektoriuje ryškėja modelis, kai įmonės mažina darbuotojų skaičių, bet tuo pat metu agresyviai investuoja į DI infrastruktūrą ir automatizaciją. Investuotojai dažnai palankiai vertina sąnaudų mažinimą, ypač kai jis pateikiamas kaip būdas sparčiau perskirstyti biudžetus į didžiausią grąžą žadančias sritis.

    Šį požiūrį stiprina ir tai, kad DI diegimas praktikoje leidžia greičiau atlikti dalį programavimo, turinio apdorojimo, klientų aptarnavimo bei analizės darbų. Vis dėlto darbuotojams tai reiškia augantį spaudimą įrodyti vertę, persikvalifikuoti ir konkuruoti su vis spartėjančia automatizacija.

  • Masinių atleidimų banga stiprėja: technologijų sektoriuje jau mažėja darbo vietų, spaudimas auga ir Europoje

    Pasaulinėje darbo rinkoje ryškėja nauja masinių atleidimų banga, kuri labiausiai matoma technologijų sektoriuje. Įmonės peržiūri išlaidas, atsargiau planuoja plėtrą ir vis dažniau atsisako dalies pareigybių, ypač susijusių su rutininiais procesais.

    Darbo vietų mažėjimą fiksuojantys agreguoti duomenys rodo, kad vien šiemet daugiau nei 120 technologijų bendrovių paskelbė apie daugiau nei 100 000 atleidimų. Tarp garsiausių pavyzdžių minima „Amazon“, per kelis mėnesius atsisakiusi maždaug 30 000 darbuotojų.

    Ne tik technologijų įmonės patiria spaudimą mažinti komandas. Vis dažniau restruktūrizacijos ir etatų peržiūros pasiekia logistiką, sandėliavimą bei tas sritis, kurios per COVID-19 laikotarpį sparčiai didino darbuotojų skaičių, o vėliau susidūrė su paklausos normalizavimu.

    Kas stumia atleidimus?

    Vienas svarbiausių veiksnių, kurį įvardija ekspertai, yra spartus DI diegimas. Jis ne visada reiškia, kad darbuotojas „pakeičiamas“, tačiau dažnai lemia, kad mažėja poreikis pareigybėms, kurių pagrindą sudaro pasikartojančios užduotys ir procesų administravimas.

    Kartu auga paklausa kitokio profilio specialistams: duomenų analitikams, DI produktų vadovams, saugumo ir infrastruktūros ekspertams, taip pat tiems, kurie geba prižiūrėti automatizuotus procesus. Tai reiškia, kad daliai darbuotojų didžiausia rizika kyla ne dėl profesijos išnykimo, o dėl reikalaujamų įgūdžių pasikeitimo.

    Ką tai reiškia Europai?

    Nors Europos darbo rinka dažnai reaguoja lėčiau nei JAV, signalai apie atsargesnį samdymą stiprėja ir čia. Įmonės dažniau renkasi neužpildyti atsilaisvinusių pozicijų, samdymą nukreipia tik į kritines roles, o planuojamas plėtros komandas mažina dar iki oficialių atleidimų.

    Darbdavių komunikacijoje vis dažniau kartojasi restruktūrizacijos, efektyvumo ir kaštų mažinimo terminai, o darbo skelbimų apimtys kai kuriose srityse traukiasi. Tai nereiškia staigaus visuotinio nedarbo šuolio, tačiau rodo aiškią kryptį: darbo vietų skaičius labiau priklausys nuo gebėjimo prisitaikyti prie automatizacijos ir DI sprendimų.

    „DI keičia ne tik įrankius, bet ir pareigybių logiką: mažėja pasikartojančio darbo, o auga poreikis prižiūrėti, kurti ir valdyti automatizaciją“, – sako darbo rinkos ekspertai.

    Artimiausiu metu tendencija greičiausiai išliks nevienoda: dalyje sektorių vyks atleidimai ir samdymo „įšaldymai“, o kitur bus ieškoma specifinių kompetencijų. Darbuotojams tai signalas investuoti į kvalifikacijos kėlimą, ypač ten, kur DI gali perimti dalį kasdienio darbo.

  • Salotų gamintojas „Green Factory“ uždaro gamyklą Legnicoje: atleidžiama iki 200 darbuotojų

    Salotų gamintojas „Green Factory“ uždaro gamyklą Legnicoje: atleidžiama iki 200 darbuotojų

    Sprendimas po perėmimo

    Praėjus vos keliems mėnesiams po plačiai aptarto verslo perėmimo, salotų ir šviežių užkandžių gamintojas „Green Factory“ paskelbė apie planus uždaryti savo gamyklą Legnicoje. Įmonė pradeda grupinio atleidimo procedūras, kurios gali paliesti iki 200 žmonių.

    Įmonė Legnicos padalinį perėmė po to, kai 2025 metais iš Šveicarijos koncerno „Eisberg“ buvo nupirktas atitinkamas verslas. Dar neseniai viešai akcentuota plėtra ir stipresnės pozicijos rinkoje, tačiau dabar pasirinktas priešingas kelias.

    Kodėl uždaroma gamykla?

    „Green Factory“ sprendimą sieja su išaugusiomis veiklos sąnaudomis ir ilgesniu laikotarpiu nepakankamu pelningumu. Pasak bendrovės, dabartinėmis sąlygomis gamybos tęstinumas Legnicoje nebeatitinka ekonominės logikos.

    Toks žingsnis atspindi platesnę maisto pramonės realybę: kainų spaudimą didina brangstantys energijos ištekliai, logistika, žaliavos ir darbo kaštai, o mažmeninėje prekyboje išlieka intensyvi konkurencija. Gamintojams vis dažniau tenka rinktis tarp investicijų į efektyvumą ir gamybos konsolidavimo.

    Darbuotojų situacija ir derybos

    Gamyklos uždarymas ypač skaudus ilgamečiams darbuotojams, dalis jų įmonėje dirbo 20–30 metų ir yra arti pensinio amžiaus. Vietos bendruomenei tai taip pat reikšmingas smūgis, nes tokio masto darbdavio pasitraukimas mažina stabilias įsidarbinimo galimybes regione.

    „Tai mums gyvenimo tragedija, prašome darbdavių, kurie galėtų mus įdarbinti, pagalbos“, – sakė dalis darbuotojų.

    Po žinios apie uždarymą dalis kolektyvo telkiasi profesinėje sąjungoje NSZZ „Solidarność“, o jos atstovai pradėjo pokalbius su įmonės vadovybe. Derybose tikimasi aiškumo dėl atleidimų grafiko, išeitinių išmokų ir papildomų priemonių, kurios galėtų sušvelninti socialines pasekmes.

    Galimos pasekmės pirkėjams ir rinkai

    Legnicoje pagaminta produkcija buvo tiekiama didiesiems prekybos tinklams, todėl uždarymas gali pakeisti tiekimo grandinę. Pirkėjams tai gali reikšti, kad dalis įprastų produktų laikinai bus keičiami alternatyviais gaminiais, o asortimentas gali kisti priklausomai nuo to, kaip greitai gamybą pavyks perkelti ar perskirstyti kituose padaliniuose.

    Perėmimo metu buvo skelbta, kad grupės metinė apyvarta galėtų viršyti apie 302 000 000 eurų. Dabar rinkos dalyviai stebės, ar „Green Factory“ šį pokytį išnaudos veiklos optimizavimui kitose vietose, ar tai taps signalu apie gilesnius iššūkius šviežios paruoštos produkcijos segmente.