Tag: Maskva

  • Derybos Maskvoje: ką žinome apie planuojamą susitikimą

    Originali antraštė skelbia apie derybas Maskvoje, tačiau pateiktoje medžiagoje nėra jokios konkrečios informacijos apie jų dalyvius, temą ar datą.

    Nuorodoje matomas tik prisijungimo ir registracijos langų tekstas bei techniniai pranešimai apie el. pašto patvirtinimą, o ne pats straipsnio turinys.

    Taip pat pateikiamas autorių teisių įspėjimas ir pastabos apie portalo turinio naudojimo taisykles, tačiau tai nesuteikia faktinės informacijos apie pačias derybas.

    Dėl šios priežasties šiuo metu neįmanoma parengti patikimos publikacijos apie „derybas Maskvoje“ neįvedant spėlionių ar papildomų, originale nepateiktų faktų.

    Jei pateiksite pilną straipsnio tekstą (ar bent pagrindines pastraipas), galėsiu parengti savarankišką lietuvišką publikaciją, išlaikydamas faktinį tikslumą.

  • JAV ambasada įspėja dėl galimo teroro akto Maskvoje: minimos gausios aukos

    Jungtinių Valstijų ambasada Maskvoje paskelbė skubų įspėjimą apie galimą teroro išpuolį Rusijos sostinėje. Diplomatai nurodė turintys patikimos informacijos, kad populiariame Carycyno rūmų ir parko komplekse gali įvykti incidentas, galintis pareikalauti daug aukų. Apie grėsmę, pasak ambasados, informuotos ir Rusijos institucijos.

    Ambasada pranešė raginanti Maskvoje esančius žmones elgtis itin atsargiai ir, kiek įmanoma, vengti lankytis Carycyno teritorijoje. Ši vieta yra vienas žinomiausių pietinės Maskvos traukos taškų, kur savaitgaliais susirenka daug lankytojų.

    Kas žinoma apie grėsmę?

    Viešame pranešime JAV diplomatai detaliau neatskleidė, koks išpuolio scenarijus galėtų būti planuojamas ir iš kokių šaltinių gauta informacija. Taip pat neįvardyta, kas galėtų būti galimi organizatoriai ar kokie motyvai siejami su galima ataka.

    „JAV ambasada Maskvoje gavo patikimos informacijos apie grėsmę įvykiui, galinčiam sukelti didelį žuvusiųjų skaičių“, – teigiama ambasados pranešime.

    Ambasada taip pat pabrėžė, kad apie galimą pavojų perduota Rusijos institucijoms ir, esant poreikiui, palaikomas darbinis koordinavimas. Toks informacijos apsikeitimas krizinių situacijų kontekste paprastai laikomas standartine praktika, kai kalbama apie riziką civiliams.

    Rusijos tarnybų reakcija

    Remiantis tarptautinių naujienų agentūrų informacija, Rusijos Federalinė saugumo tarnyba patvirtino gavusi signalą iš JAV pusės. Skelbiama, kad pareigūnai vertina gautą informaciją ir imasi veiksmų grėsmei patikrinti.

    Kol kas viešai nepateikta duomenų, kad išpuolis būtų įvykęs ar kad būtų nustatyti konkretūs įtariamieji. Tokiais atvejais papildomos detalės dažnai neviešinamos dėl vykstančių patikrinimų ir operatyvinės informacijos apsaugos.

    Kuo išskirtinis Carycyno kompleksas?

    Carycyno yra XVIII amžiaus rūmų ir parko ansamblis, siejamas su imperatorės Jekaterinos II laikotarpiu. Ši teritorija Maskvoje žinoma kaip pasivaikščiojimų, poilsio ir kultūrinių renginių vieta, kur reguliariai vyksta parodos ir koncertai.

    Dėl didelių žmonių srautų tokios erdvės dažnai laikomos jautresnėmis saugumo požiūriu, todėl institucijos paprastai ragina gyventojus sekti oficialią informaciją ir laikytis nurodymų. Šiuo metu pagrindinis ambasados akcentas yra prevencija ir atsargumas, kol grėsmė bus galutinai įvertinta.

  • 1 214 dronai smogė Rusijai: taikiniu tapo Maskva, JAV prabilo apie lūžį kare

    1 214 dronai smogė Rusijai: taikiniu tapo Maskva, JAV prabilo apie lūžį kare

    Rusija pranešė per vieną naktį atrėmusi beprecedentę bepiločių ataką: esą numušta 1 214 dronų, o smūgiai fiksuoti beveik dvidešimtyje regionų. Maskvos kryptimi ir Maskvos srityje, anot rusų pareiškimų, skrido daugiau nei 613 bepiločių, todėl laikinai ribotas darbas Vnukovo, Domodedovo ir Žukovskio oro uostuose.

    Ataka sutapo su Maskvoje vykusiu Afrikos valstybių lyderių susitikimu, o tai, stebėtojų vertinimu, padidino incidento politinį rezonansą. Socialiniuose tinkluose, įskaitant OSINT bendruomenės paskyras, Rusijos skelbiami numušimų skaičiai lyginti su vaizdais iš vietos, kur matyti gaisrai ir sprogimų padariniai.

    Dronų smūgiai ir žala

    Baškirijos Sterlitamako mieste, kaip skelbta, drono nuolaužos apgadino Baškirų sodos kompanijos gamyklą, siejamą su komponentų tiekimu apsaugos priemonėms. Samaros srityje, Novokuibyševske, pranešta apie gaisrą „Rosneft“ naftos perdirbimo gamykloje, o tokie objektai pastaraisiais mėnesiais laikomi vienu svarbiausių taikinių Ukrainos tolimojo nuotolio kampanijoje.

    Nepriklausomi analitikai dažnai atkreipia dėmesį, kad net ir esant didelei oro gynybos apkrovai, dalis bepiločių prasimuša dėl masės efekto. Dronų atakos paprastai planuojamos taip, kad apkrautų priešlėktuvinę gynybą, priverstų naudoti brangias raketas ir sukeltų logistikos trikdžius, įskaitant aviacijos apribojimus.

    JAV spaudimas ir pauzės pabaiga?

    Tekste cituojama informacija, kad Jungtinės Valstijos pastarosiomis savaitėmis ragino Kyjivą riboti smūgius Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūrai, argumentuodamos galimu poveikiu dyzelino kainoms ir derybų aplinkai. Skelbta, jog nuo spalio vidurio galėjo galioti neoficiali pauzė, kai kai kurie padaliniai buvo raginami neplanuoti naujų misijų prieš rafinerijas.

    Tačiau smūgis Novokuibyševsko rafinerijai, kaip teigiama, buvo pirmasis per beveik dvi savaites, todėl tai vertinama kaip ženklas, kad ribojimai baigėsi arba buvo sušvelninti. Ukrainos pozicija viešai ne kartą buvo siejama su principu, kad deeskalacija įmanoma tik esant abipusiškumui ir aiškioms saugumo garantijoms.

    Vašingtono reakcija: pasikeitusi karo dinamika

    JAV valstybės sekretorius Marco Rubio komentaruose teigė, kad Ukrainos tolimojo nuotolio smūgiai Rusijos gilumoje pakeitė konflikto dinamiką, faktiškai perkeldami karo realybę į Rusijos teritoriją. Pasak jo, Vašingtonas pasirengęs vertinti, ar ši nauja situacija gali atverti kelią rimtesnėms deryboms, nors abi pusės ir toliau laikosi griežtų raudonųjų linijų.

    Pastarųjų mėnesių tendencijos rodo, kad bepiločiai vis labiau keičia karo eigą, nes leidžia santykinai pigiai pasiekti už šimtų kilometrų esančius taikinius ir kelti spaudimą kritinei infrastruktūrai. Kartu tai didina riziką civilinei aviacijai ir priverčia šalis stiprinti oro erdvės kontrolę, ypač aplink sostines ir strateginius pramonės mazgus.

  • Dronų grėsmė virš Maskvos: evakuotas Šeremetjevo oro uostas, sustabdytas eismas visuose sostinės oro uostuose

    Maskvoje penktadienį buvo evakuotas didžiausias sostinės oro uostas Šeremetjevo, o skrydžių eismas laikinai sustabdytas ir kituose trijuose Maskvos oro uostuose. Apie ribojimus pranešė Rusijos civilinės aviacijos agentūra Rosaviacija, nurodžiusi, kad sprendimas priimtas dėl skrydžių saugumo.

    Situacija paaštrėjo po pranešimų apie netoli oro uosto rastas drono liekanas. Ukrainos OSINT bendruomenės kanalai viešino nuotraukas, kuriose matyti bepiločio aparato fragmentai, tačiau nepriklausomai patvirtinti tikslios radinio vietos ir aplinkybių iš karto nepavyko.

    Maskvos meras Sergejus Sobianinas savo pranešimuose teigė, kad oro gynyba virš sostinės esą numušė 21 droną. Jis pridūrė, kad tarnybos dirba dronų nuolaužų kritimo vietose, tačiau nepatikslino, kur tiksliai jos nukrito ir ar buvo apgadinta infrastruktūra.

    Skrydžių stebėjimo platformų duomenys rodė ryškų pokytį danguje virš Maskvos: oro erdvė tam tikru laikotarpiu atrodė beveik tuščia. Tokie vaizdai paprastai reiškia ne tik atšauktus reisus, bet ir peradresuotus lėktuvus bei priverstinai keičiamus maršrutus, o tai sukelia grandininį vėlavimų efektą.

    Pastaraisiais mėnesiais dronų atakos ir oro erdvės ribojimai Rusijos regionuose, ypač netoli sienos su Ukraina, tapo dažnesni. Aviacijos ekspertai atkreipia dėmesį, kad net pavieniai incidentai prie oro uostų gali lemti griežtesnes patikras, ilgesnius keleivių aptarnavimo laikus ir didesnę riziką skrydžių tvarkaraščiams.

    Ką tai reiškia keleiviams?

    Laikini apribojimai tokiose didelėse aviacijos mazgų vietose kaip Maskva dažniausiai reiškia skrydžių atidėjimus, nukreipimus į atsarginius oro uostus ir lėtesnį keleivių įlaipinimą. Net ir atnaujinus eismą, oro uostams prireikia laiko sugrįžti į įprastą ritmą.

    Kol kas nėra viešai pateiktos patikimos informacijos apie galimą žalą Šeremetjevo infrastruktūrai. Rosaviacija pabrėžė, kad ribojimai įvesti siekiant užtikrinti skrydžių saugą, o tarnybos tęsia patikras ir vertina situaciją.

  • Rusija atnaujina bombų slėptuves Maskvoje ir Sankt Peterburge: ką rodo viešieji pirkimai

    Rusija atnaujina bombų slėptuves Maskvoje ir Sankt Peterburge: ką rodo viešieji pirkimai

    Tylūs darbai, aiškūs skaičiai

    Rusija be didesnių viešų pranešimų modernizuoja civilinės gynybos infrastruktūrą Maskvoje ir Sankt Peterburge. Tai rodo viešųjų pirkimų įrašai, kuriuose fiksuojami dešimčių objektų remonto ir pritaikymo konkursai.

    Pagal paskelbtus duomenis, Maskvos pietvakarių administraciniame regione rugsėjo pradžioje numatytas maždaug 400 000 eurų finansavimas devynių slėptuvių atnaujinimui. Ši miesto dalis siejama su mokslo institutais ir gynybos pramonės rangovais.

    Numatomi darbai apima įėjimų sutvarkymą, vidaus pertvaras, duris ir inžinerines sistemas, tokias kaip vandentiekis, elektra, nuotekos, vėdinimas ir ryšiai. Viešųjų pirkimų sąlygose taip pat nurodoma, kad dalis projektų turi būti užbaigta iki lapkričio 30 dienos.

    Papildomi konkursai skelbiami ir kitose Maskvos teritorijose, įskaitant rytinį Novogirejevo rajoną bei Naująją Maskvą. Pastarojoje planuojamas didesnės apimties remontas slėptuvėje, pastatytoje 1971 metais, kurioje numatyta ir autonominė dyzelinė elektros stotis.

    Maskva plečia tinklą, metro tampa dalimi plano

    Vasaros pradžioje viešuosiuose pirkimuose pasirodė ir didesnės vertės konkursai, kurių bendra suma siekia apie 2 000 000 eurų. Jie siejami su slėptuvių remontu 17 Maskvos rajonų, daugiausia rytinėje miesto dalyje.

    Sankt Peterburge dėmesys krypsta į metro: operatorius paskelbė rangovo paiešką slėptuvių įrengimui devyniose stotyse, taip pat keliuose techniniuose ruožuose ir dešimtyse kilometrų tunelių. Projektuose minimos civilinės gynybos priemonės, tarp jų oro filtravimo ir perteklinio slėgio palaikymo sistemos.

    Toks metro pritaikymas civilinei gynybai atitinka dar nuo XX amžiaus paveldėtą logiką, kai didmiesčių požeminė infrastruktūra laikoma natūralia masinio prieglobsčio vieta. Vis dėlto nepriklausomi vertinimai ir inventorizacijos rodo, kad dalis slėptuvių yra nusidėvėjusios, o dalis rūsių gyvenamuosiuose namuose per pastaruosius dešimtmečius atsidūrė privačiose rankose.

    Karo kontekstas ir signalai visuomenei

    Modernizacija vyksta tuo metu, kai Ukraina intensyvina smūgius į taikinius Rusijos teritorijoje, ypač energetikos ir logistikos grandinėje. Tikslas, kurį viešai įvardija Kyjivas, yra mažinti Rusijos karo ekonomikos pajamas ir riboti jos galimybes tęsti plataus masto karą.

    Žiniasklaidos pranešimuose minimi ir atakų epizodai prieš naftos perdirbimo objektus, įskaitant Maskvos teritorijoje esantį perdirbimo kompleksą Kapotnioje. Tokie smūgiai didina spaudimą Rusijos oro gynybai ir stiprina motyvaciją atnaujinti civilinės gynybos infrastruktūrą.

    „Maskva neturėtų kurti daugiasluoksnių oro gynybos žiedų kitų regionų sąskaita, o turėtų nutraukti karą ir rinktis taiką“, – sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

    Ekspertai pažymi, kad slėptuvių atnaujinimas nėra vien techninis klausimas: tai ir politinis signalas visuomenei, jog grėsmės vertinamos rimtai. Kartu tai atskleidžia, kad net ir didžiausi Rusijos miestai, ilgai laikyti tolimais nuo fronto, vis dažniau planuoja scenarijus, kurie anksčiau atrodė mažai tikėtini.

    Ukrainos patirtis rodo, kaip greitai civilinė infrastruktūra gali tapti kasdienio saugumo dalimi. Kyjivo, Charkivo ir Dnipro metro nuo 2022 metų veikia kaip prieglobstis oro pavojaus metu, o regionuose be metro kuriamos požeminės mokyklos ir plečiamos nuotolinio ugdymo schemos.

    Šiame kontekste Maskvos ir Sankt Peterburgo pirkimai leidžia įvertinti ir platesnę tendenciją Europoje: po 2022 metų daugelyje valstybių atnaujinami civilinės saugos planai, peržiūrimi slėptuvių registrai ir investuojama į kritinės infrastruktūros atsparumą.

  • Ukrainos dronai smogė Maskvai: ataka prieš „Gazprom Neft“ rafineriją – Rusijoje nerimas

    Ukrainos dronai smogė Maskvai: ataka prieš „Gazprom Neft“ rafineriją – Rusijoje nerimas

    Naktį iš rugsėjo 19 į 20 dieną Ukrainos dronai ir raketos smogė „Gazprom Neft“ Maskvos naftos perdirbimo gamyklai Kapotnios rajone, už keliolikos kilometrų nuo Kremliaus. Ukrainos Generalinis štabas pranešė, kad po šios atakos esą jau išjungta daugiau kaip 45 proc. Rusijos naftos perdirbimo pramonės projektinių pajėgumų.

    Maskvos naftos perdirbimo gamykla yra viena didžiausių šalyje ir svarbi sostinės regiono degalų tiekimui. Joje perdirbama žaliava virsta benzinu, dyzelinu ir aviaciniu kuru, todėl net laikini sustojimai gali sukelti tiekimo trikdžių riziką ir didinti spaudimą vidaus rinkai.

    Pasak Ukrainos pareiškimų, smūgis pažeidė pirminės distiliacijos kompleksą AVT-6 ir izomerizacijos įrenginį, kuris svarbus aukštesnės kokybės benzinui gaminti. Tarptautinės žiniasklaidos cituojami pramonės šaltiniai teigė, kad po gaisrų pagrindiniuose distiliacijos įrenginiuose perdirbimas buvo sustabdytas, o remonto darbai gali užtrukti kelias savaites.

    Atakų kampanija prieš naftos infrastruktūrą

    Smūgis Kapotnioje įvyko po kelių dienų intensyvių atakų prieš kitus Rusijos naftos pramonės objektus. Pastaraisiais mėnesiais Ukraina nuosekliai taikosi į perdirbimo gamyklas ir kuro bazes, siekdama mažinti pajamas iš naftos produktų ir apsunkinti Rusijos kariuomenės aprūpinimą.

    Ekspertai pabrėžia, kad Ukrainos minimi 45 proc. dažniausiai siejami su nominaliomis, projektinėmis pajėgomis, kurios ne visada sutampa su realia tuo metu vykdoma gamyba. Vis dėlto net ir laikini didelių įrenginių sustabdymai paprastai reiškia mažesnę benzino ir dyzelino pasiūlą, o tai gali didinti vidaus kainų spaudimą ir skatinti administracinius ribojimus rinkoje.

    Maskvos reakcija ir saugumo signalas

    Rusijos valdžia atakų mastą Maskvos regione pavadino beprecedenčiu, pranešta ir apie žuvusius žmones. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad smogta svarbiam Rusijos naftos pramonės objektui, o Maskvos meras Sergejus Sobianinas pripažino, kad įmonės teritorijoje buvo apgadinta infrastruktūra.

    Šis smūgis turi ir simbolinę reikšmę, nes dar kartą parodė, kad karas pasiekia ir Rusijos sostinės prieigas. Vietos pranešimuose minimos eilės degalinėse ir padidėję srautai keliuose, nors tokie epizodai dažnai priklauso nuo konkretaus regiono logistikos ir informacinio fono.

    Kuo smūgiai svarbūs pasaulinei rinkai

    Naftos perdirbimo infrastruktūra yra viena jautriausių grandžių, nes ji tiesiogiai susijusi su galutiniais degalais, o ne vien žaliavos gavyba. Ilgesni remonto darbai didelėse gamyklose paprastai lemia poreikį perskirstyti srautus, didinti importą arba mažinti eksportą, o tai gali turėti įtakos ir regioninėms kainoms.

    Ukraina teigia naudojanti įvairius tolimojo nuotolio dronus ir raketas, kurių spektras pastaruoju metu plečiasi. Tokia technologinė raida rodo didėjantį gebėjimą pasiekti strategiškai svarbius objektus giliai Rusijos teritorijoje, tačiau realų poveikį ilgainiui lems tai, kaip greitai Rusija atkurs pajėgumus ir prisitaikys prie pasikartojančių smūgių.

  • Ukrainos galingiausia raketa smogė netoli Kremliaus: liepsnojo Maskvos naftos perdirbimas

    Ukrainos galingiausia raketa smogė netoli Kremliaus: liepsnojo Maskvos naftos perdirbimas

    Rugsėjo 19–20 naktį Ukraina surengė didelę dronų ir raketų ataką prieš taikinius Maskvos srityje. Pranešta apie gaisrus logistikos parke Sofjino ir naftos perdirbimo objektuose Kapotnios rajone, maždaug 15 kilometrų nuo Kremliaus.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad atakoje panaudota naujausia šalies arsenalo ginkluotė – sparnuotoji raketa FP-5 „Flamingo“, kurią kuria bendrovė „Fire Point“. Socialiniuose tinkluose pasirodė nuotraukos, kuriose esą matyti raketos nuolaužos, rastos apie 25 kilometrus nuo Maskvos centro.

    Nepriklausomai patvirtinti, kokią žalą padarė smūgiai ir ar visi taikiniai buvo pasiekti, kol kas sudėtinga. Tokiais atvejais informacija dažnai skiriasi: dalis pranešimų remiasi vietos gyventojų liudijimais, o dalis – oficialių institucijų pareiškimais, kurie karo metu paprastai būna riboti.

    Kas žinoma apie FP-5 „Flamingo“

    FP-5 „Flamingo“ pristatoma kaip pirmasis Ukrainoje pagamintas sunkesnės klasės tolimojo nuotolio raketinis sprendimas. Pasak gamintojo, raketos sparnų mojis siekia apie 6 metrus, startinė masė – apie 6 000 kilogramų, o kovinė apkrova – iki 1 150 kilogramų.

    Gamintojo nurodomas nuotolis – iki 3 000 kilometrų, o maksimalus greitis – apie 950 kilometrų per valandą. Specialistai pažymi, kad tokie skaičiai dažnai pateikiami idealiomis sąlygomis, o reali skrydžio sparta gali skirtis priklausomai nuo profilio ir aukščio.

    Vokietijos raketinės ginkluotės analitikas Fabianas Hoffmannas anksčiau yra vertinęs, kad nuo 2025 metų rugpjūčio Ukraina galėjo panaudoti apie 50 tokio tipo raketų, o patvirtintų pataikymų skaičius galėjo būti gerokai mažesnis. Tačiau tikslus efektyvumas viešai lieka neaiškus dėl ribotos patikimos vaizdinės ir techninės informacijos.

    Technologijos ir partnerystės klausimas

    Raketa, kaip skelbiama, naudoja turboventiliatorinį variklį AI-25TL. Toks sprendimas būdingas sparnuotosioms raketoms, kurių pagrindinis pranašumas – didelis nuotolis ir galimybė skristi žemiau, apsunkinant aptikimą radarais.

    Prancūzijos leidinyje skelbta, kad FP-5 gali būti integruota prancūzų koncerno „Safran“ sukurta navigacijos ir taikymo sistema, apie tai esą kalbėta gynybos parodoje Paryžiuje. Jei tokia integracija iš tiesų įvyko, ji galėtų reikšmingai didinti pataikymo tikslumą, ypač ilgo nuotolio skrydžiuose.

    Ši ataka dar kartą parodo tendenciją, kai Ukraina siekia perkelti karo dinamiką į tolimą Rusijos užnugarį ir spausti logistikos bei energetikos infrastruktūrą. Tuo pat metu tokie smūgiai kelia vis daugiau klausimų dėl oro gynybos efektyvumo aplink Maskvą ir dėl to, kaip greitai abi pusės prisitaiko prie besikeičiančių technologijų.

  • Smūgis Maskvai: meras skelbia didžiausią dronų ataką, Zelenskis įvardijo taikinius

    Smūgis Maskvai: meras skelbia didžiausią dronų ataką, Zelenskis įvardijo taikinius

    Maskvą naktį sudrebino, kaip teigiama, didžiausio masto bepiločių atakos nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios. Apie tai pranešė Maskvos meras Sergejus Sobianinas, pabrėžęs, kad oro gynyba esą numušė šimtus į sostinę skridusių taikinių.

    Pasak mero, per parą visoje Rusijoje buvo sunaikinta daugiau nei 1 600 dronų, o 450 jų, jo teigimu, buvo nukreipti į Maskvos kryptį. Jis nurodė, kad dalis dronų pasiekė Maskvos naftos perdirbimo gamyklos teritoriją, o vienas pataikė į gyvenamąjį pastatą.

    „Keli dronai pasiekė Maskvos naftos perdirbimo gamyklos teritoriją, o vienas pataikė į gyvenamąjį pastatą. Žuvusiųjų nebuvo“, – sakė Sergejus Sobianinas.

    Maskvos srities gubernatorius Andrejus Vorobjovas pranešė, kad platesniame regione per atakas žuvo du žmonės. Nepriklausomų detalių apie žuvusiųjų aplinkybes ir galutinį sužeistųjų skaičių kol kas pateikiama nedaug, o pranešimai dėl žalos masto gali kisti.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad Ukraina naktį smogė Maskvos regionui. Jo teigimu, buvo pataikyta į svarbų naftos pramonės objektą ir logistikos infrastruktūrą, o atakose panaudotos įvairios tolimojo nuotolio priemonės.

    „Mūsų tolimojo nuotolio atsakas naktį Maskvos regione turėjo labai reikšmingą poveikį“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Šis epizodas išryškina pastaruoju metu dažnėjančią tendenciją, kai Ukraina, stiprindama tolimojo nuotolio pajėgumus, taikosi į infrastruktūrą, susijusią su degalų tiekimu ir karine logistika. Tokie smūgiai paprastai vertinami kaip bandymas silpninti Rusijos galimybes aprūpinti pajėgas ir finansuoti karo veiksmus iš energetikos sektoriaus.

    Rusijos smūgiai Ukrainoje nesiliauja

    Tuo pat metu Ukraina pranešė apie naujas Rusijos atakas. Kyjivo srityje po smūgio ligoninėje mirė vaikas, todėl šios atakos aukų skaičius, vietos pareigūnų duomenimis, išaugo iki keturių.

    Kyjivo srities valstybinės administracijos vadovas Timuras Tkačenka nurodė, kad vaikas buvo sužeistas per smūgį Vyšhorodo rajone ir vėliau neišgyveno. Jo teigimu, per daugiau nei parą trukusias atakas penkiuose rajonuose apgadintas 31 statinys.

    Pietų Ukrainoje, Chersono srityje, vietos valdžia pranešė apie per drono ataką žuvusį 71 metų dvasininką, o dar keturi žmonės esą buvo sužeisti. V. Zelenskis taip pat teigė, kad vien per šią savaitę Rusija prieš Ukrainą panaudojo daugiau nei 2 000 atakos dronų, 1 700 valdomų aviacinių bombų ir 19 raketų.

    Abi pusės skelbia skirtingus duomenis apie numuštus taikinius ir padarytą žalą, o dalies informacijos nepriklausomai patvirtinti iš karto neįmanoma. Vis dėlto intensyvėjant tolimojo nuotolio atakoms, didėja rizika civilinei infrastruktūrai ir spaudimas oro gynybos sistemoms tiek Ukrainoje, tiek Rusijoje.

  • Ukraina ruošia balistinę naujovę: „Fire Point“ raketos gali pasiekti Rusijos taikinius

    Ukraina ruošia balistinę naujovę: „Fire Point“ raketos gali pasiekti Rusijos taikinius

    Ukrainos gynybos pramonės bendrovė „Fire Point“ pranešė, kad jos kuriama taktinė balistinė raketa artimiausiomis savaitėmis gali būti panaudota smūgiams į taikinius Rusijos teritorijoje. Tai reikšmingas posūkis, nes kalbama apie Ukrainoje sukurtą ir pagamintą ginklą, o ne sąjungininkų tiekiamą sistemą.

    Apie tai viešai kalbėta gynybos technologijų konferencijoje, kur bendrovės vadovė Iryna Terech teigė, kad projektas priartėjo prie realių bandymų karo sąlygomis. Tokia fazė paprastai reiškia ne tik techninį patikrinimą, bet ir praktinį tinkamumo įvertinimą, kuris vėliau naudojamas oficialiam įtraukimui į ginkluotės sąrašus.

    FP-7: bandymai pereina į kovinę fazę

    Pasak bendrovės, raketos bandymai vykdomi etapais: nuo antžeminių ir laboratorinių patikrų iki skrydžio bandymų, o galiausiai pereinama prie panaudojimo realiomis karo sąlygomis. Ši paskutinė dalis paprastai laikoma kritine, nes tik ji parodo, kaip veikia navigacija, ryšiai ir pataikymo tikslumas esant aktyviai oro gynybai bei trikdymui.

    „Tikimės, kad ji bus parengta naudojimui labai greitai. Kalbame apie savaites, o ne mėnesius“, – sakė Iryna Terech.

    Skelbiama, kad FP-7 nuotolis siekia iki maždaug 200 kilometrų, kovinės galvutės masė gali būti iki 150 kilogramų, o maksimalus greitis – apie 5 400 kilometrų per valandą. Nurodoma, kad deklaruojamas taiklumas yra maždaug 14 metrų, o skrydis gali trukti iki 4 minučių, raketą leidžiant iš antžeminės platformos.

    „Fire Point“ FP-7 pristato kaip pigesnę alternatyvą tolimojo nuotolio tikslių smūgių priemonėms, skirtą atakuoti operacinio užnugario objektus. Tarp tipinių taikinių įvardijami amunicijos sandėliai, logistikos mazgai, aerodromai ir vadavietės.

    FP-9: didesnis nuotolis ir sudėtingesni bandymai

    Lygiagrečiai vystoma ir gerokai didesnė balistinė raketa FP-9, kurios deklaruojamas nuotolis – iki 855 kilometrų. Skelbiama, kad jos kovinė galvutė gali siekti iki 800 kilogramų, greitis – iki 7 000 kilometrų per valandą, o taiklumas – apie 20 metrų.

    Toks nuotolis teoriškai apimtų ir Maskvą, esančią maždaug 800 kilometrų nuo Ukrainos šiaurės rytinės sienos. Tačiau bandymai su tokio tipo balistinėmis sistemomis yra sudėtingesni, nes yra minimalus balistinio skrydžio atstumas, po kurio skrydžio jau nebeįmanoma saugiai nutraukti programiniu būdu.

    Dėl to bandymų organizavimas ribotoje teritorijoje tampa rizikingas, o perėjimas į karinę bandymų fazę gali sutapti su realiais smūgiais į priešo taikinius. Anksčiau bendrovės atstovai yra užsiminę, kad grafiką veikė techniniai ir organizaciniai veiksniai, o terminai jau buvo slinkę.

    Ką keičia balistika šiame kare

    Balistinės raketos nuo sparnuotųjų raketų ar bepiločių skiriasi skrydžio profiliu: jos staigiai kyla ir į taikinį leidžiasi dideliu galutiniu greičiu. Dėl to perėmimas dažnai tampa sudėtingesnis, ypač kai oro gynybos sistemos patiria apkrovą ir turi ribotą perėmimo priemonių kiekį.

    Ukrainai plečiant vietinę gynybos gamybą, didesnį vaidmenį ima vaidinti kompleksinis arsenalas: nuo smogiamųjų dronų iki sparnuotųjų ir balistinių raketų. Toks derinys leidžia planuoti mišrias atakas, kai skirtingos priemonės vienu metu verčia oro gynybą skaidyti resursus ir apsunkina taikinių apsaugą.

    Tuo pat metu Rusijoje stiprėja civilinės saugos ir infrastruktūros apsaugos temos: viešojoje erdvėje vis dažniau aptariamas senų slėptuvių atnaujinimas ir naujų įrengimas. Tai atspindi platesnę tendenciją, kai ilgėjant karo trukmei didesnė rizika vertinama ne tik fronto zonoje, bet ir užnugaryje.

  • Maskva grasina Vengrijai užsukti naftos ir dujų kraną: Budapeštas Rusiją įvardijo grėsme

    Maskva grasina Vengrijai užsukti naftos ir dujų kraną: Budapeštas Rusiją įvardijo grėsme

    Rusijos Valstybės Dūmos deputatas viešai pagrasino Vengrijai galimu energetinių išteklių tiekimo ribojimu po to, kai Budapeštas naujoje užsienio politikos doktrinoje Rusiją įvardijo saugumo grėsme. Pareiškimai nuskambėjo Vengrijai keičiant ankstesnės valdžios kursą ir siekiant glaudesnių ryšių su Europos Sąjunga bei NATO.

    Naujosios Vengrijos valdžios dokumente, parengtame prieš 81-ąją Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją, teigiama, kad šalis smerkia Rusijos karinę agresiją ir palaiko Ukrainos suverenitetą bei teritorinį vientisumą. Kartu akcentuojamas derybų poreikis dėl tvarios taikos ir saugumo garantijų.

    „Rusijos elgesys kelia grėsmę Vengrijai, Europai ir pasaulinei tvarkai, taip pat kelia pavojų Užkarpatėje gyvenančiai vengrų mažumai“, – teigiama dokumente.

    Oficialaus Maskvos atsako į doktriną iš karto nebuvo, tačiau Valstybės Dūmos Gynybos komiteto narys Andrejus Kolesnikas perspėjo, kad po tokių pareiškimų gali būti suabejota rusiškos naftos ir dujų tiekimu Vengrijai. Jis šiuos pokyčius aiškino išoriniu spaudimu ir kartojo Kremliui būdingas žinutes.

    Energetika Vengrijai išlieka jautri sritis, nes šalis yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos valstybių narių, vis dar didesniais kiekiais importuojančių rusišką naftą ir gamtines dujas sovietmečiu suformuotu vamzdynų tinklu. 2022 metais Europos Sąjungai uždraudus rusiškos naftos importą vamzdynais daugumai šalių, Vengrija kartu su Slovakija gavo išimtį, motyvuojant ribotomis alternatyvomis.

    Iki valdžios pasikeitimo Vengrijos premjeras Viktoras Orbánas buvo laikomas artimiausiu Vladimiro Putino partneriu Europos Sąjungoje. Jo vyriausybė ne kartą blokavo griežtesnes Europos Sąjungos formuluotes ir sankcijų paketus Rusijai, argumentuodama, kad Maskva nekelia tiesioginės grėsmės Vengrijai, kuri yra NATO narė.

    Politinis lūžis Budapešte sustiprino įtampą, nes energetiniai svertai Kremliui tradiciškai išlieka viena svarbiausių spaudimo priemonių regione. Pastaraisiais metais Europos Sąjunga didino suskystintų gamtinių dujų importą, plėtė jungtis ir saugyklų pajėgumus, tačiau kai kurios Vidurio Europos valstybės vis dar susiduria su infrastruktūriniais apribojimais, dėl kurių alternatyvos rusiškiems tiekimams kainuoja brangiau ir reikalauja laiko.

    Rusijos užsienio reikalų ministerija anksčiau yra teigusi, kad yra pasirengusi pragmatiškiems santykiams su naująja Vengrijos administracija, tačiau pastarieji grasinimai rodo, jog politiniai signalai gali greitai persikelti į ekonominį lygmenį. Jei energetinės rizikos materializuotųsi, Vengrijai tektų skubiau ieškoti papildomų tiekimo maršrutų ir spartinti priklausomybės nuo vieno tiekėjo mažinimą.