Kava ir arbata – du kasdieniai gėrimai, kurie, kaip rodo tyrimai, gali būti siejami ir su kepenų sveikata. Tačiau turimi duomenys leidžia manyti, kad kava šioje dvikovoje turi nedidelį pranašumą.
Kaip rašo „EatingWell“, tiek kavoje, tiek arbatoje yra augalinių junginių, galinčių turėti antioksidacinį ir priešuždegiminį poveikį. Vis dėlto nei vienas gėrimas pats savaime „neišgelbės“ kepenų – daug daugiau lemia bendra gyvensena.
Mityba, alkoholio vartojimas, fizinis aktyvumas ir bendra medžiagų apykaitos būklė yra pagrindiniai veiksniai, susiję su kepenų rizikomis. Todėl kava ar arbata dažniau vertinamos kaip viena iš detalių, o ne sprendimas.
Dar viena svarbi praktinė detalė – kas atsiduria puodelyje kartu su gėrimu. Į kavą ar arbatą dedami saldikliai, cukrus ir riebūs grietinėlės pakaitalai gali sumažinti galimą naudą, nes didina papildomų kalorijų, cukraus ir sočiųjų riebalų kiekį.
Kaip kava siejama su kepenų sveikata
Tyrimai rodo, kad reguliarus kavos vartojimas siejamas su mažesne kai kurių kepenų ligų rizika. Viename didelės apimties tyrime (daugiau nei 355 000 suaugusiųjų) nustatyta, kad kavą geriantiems žmonėms rizika susirgti ciroze ir mirti nuo kepenų ligų buvo mažesnė nei negeriantiesiems.
Svarbu ir tai, kad naudos sąsajos aptiktos tiek geriantiems kavą su kofeinu, tiek be jo. Tai leidžia manyti, kad reikšmės gali turėti ne vien kofeinas, o ir kiti kavos junginiai – pavyzdžiui, polifenoliai.
Dietologai taip pat mini, kad kavoje esantys junginiai (tarp jų – chlorogeninės rūgštys ir kitos augalinės medžiagos) gali būti siejami su antioksidaciniu, priešuždegiminiu ir galimai antifibroziniu poveikiu. Be to, dalis kavos biologiškai aktyvių medžiagų gali būti susijusios su insulino jautrumu ir riebalų apykaita kepenyse.
Ką rodo tyrimai apie arbatą
Arbatos vartojimas taip pat siejamas su kepenų sveikatai palankiais požymiais – pavyzdžiui, mažesniu uždegimu ir mažesne sunkios kepenų ligos rizika. Vis dėlto pabrėžiama, kad įrodymų bazė, lyginant su kava, yra silpnesnė.
Didžiausias dėmesys dažniausiai skiriamas arbatoje esantiems katechinams, kurie pasižymi antioksidacinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis. Tyrimuose minima ir tai, kad poveikis gali skirtis priklausomai nuo arbatos tipo.
Žalioji arbata išskiriama kaip viena labiausiai tirtų – joje gausu epigalokatechino galato (EGCG). Šis polifenolis siejamas su potencialiai palankiu poveikiu esant metabolinei disfunkcijai susijusiai suriebėjusių kepenų ligai (MASLD), o kai kuriuose darbuose minimos ir sąsajos su mažesne kepenų vėžio rizika.
Kuris gėrimas laimi ir ką verta prisiminti
Lyginant kavą ir arbatą, specialistai dažniau linksta į kavos pusę – daugiausia dėl to, kad apie ją sukaupta daugiau duomenų ir didesnės apimties tyrimų. Tačiau tai nereiškia, kad arbatos mėgėjams būtina keisti įpročius.
Jei arbata jums priimtinesnė, ji taip pat gali būti dalis kepenims palankesnio gyvenimo būdo. Svarbiausia – rinktis tai, ką realiai gersite reguliariai, ir nepaversti gėrimo desertu.
Praktinis patarimas paprastas: didžiausią skirtumą dažnai daro ne kava ar arbata, o priedai. Kuo mažiau cukraus ir riebių priedų – tuo didesnė tikimybė, kad kasdienis puodelis išliks neutralus ar net palankesnis bendrai sveikatai.