CP v2

Tag: Masoud Pezeshkian

  • Iranas smogia žiniasklaidai: už interviu „priešiškai“ užsienio medijai siūlo kalėjimą

    Iranas smogia žiniasklaidai: už interviu „priešiškai“ užsienio medijai siūlo kalėjimą

    Kas nuspręsta Irano parlamente

    Irano parlamentas pritarė įstatymo projekto nuostatai, kuri numato baudžiamąją atsakomybę Irano piliečiams už interviu ar dalyvavimą diskusijose su žiniasklaidos priemonėmis, kurias Žvalgybos ministerija priskiria prie priešiškų. Už nuostatos priėmimą balsavo 174 parlamentarai, prieš buvo 6.

    Pagal projekte įrašytą 22 straipsnį numatomos bausmės apima laisvės atėmimą nuo daugiau nei 6 mėnesių iki 2 metų, pinigines baudas, taip pat fizines bausmes ir papildomus suvaržymus. Įstatymo projektas dar nėra galutinai įsigaliojęs, nes laukia tolesnių procedūrų.

    Kaip apibrėžiamos priešiškos valstybės ir medijos

    Projekte užsienio valstybės skirstomos į dvi kategorijas. Pirmos kategorijos valstybė apibrėžiama kaip formaliai priešiška, taip nusprendus pagal Irano teisę arba Aukščiausiajai nacionalinio saugumo tarybai priėmus sprendimą.

    Antros kategorijos valstybė apibūdinama plačiau: tai valstybė, kuri, Irano institucijų vertinimu, planavo ar vykdė veiksmus, galinčius pakenkti Teherano politiniams, gynybos, saugumo, ekonominiams, socialiniams ar kultūriniams interesams. Šių valstybių sąrašą parengtų Žvalgybos ministerija kartu su Islamo revoliucijos sargybinių korpuso žvalgyba, o galutinį pritarimą suteiktų Aukščiausioji nacionalinio saugumo taryba.

    Vyriausybės kritika ir išimtys pareigūnams

    Irano prezidento Masoudo Pezeshkiano vyriausybė projektui oficialiai nepritarė ir įspėjo, kad jis turi rimtų trūkumų. Kabinetas argumentavo, jog tokie ribojimai gali kenkti mokslinei veiklai, spartinti specialistų emigraciją ir turėti neigiamų vidaus bei tarptautinių pasekmių.

    Parlamento posėdyje taip pat pritarta siūlymui, kuriuo valstybės pareigūnams numatoma išimtis dėl 22 straipsnio taikymo. Kritikai atkreipia dėmesį, kad tokia nuostata gali sukurti dvigubus standartus, kai griežčiausi ribojimai labiausiai paliestų ne valdžios atstovus, o visuomenę, akademinę bendruomenę ir nepriklausomus pašnekovus.

    Kitos nuostatos ir teisėkūros kelias

    Parlamentas tame pačiame pakete pritarė ir 20 straipsniui, kuris griežtina atsakomybę už nepublikuotos oficialios informacijos perdavimą užsienio subjektams be leidimo. Už tokį pažeidimą projekte numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 4 iki 10 metų ir nuolatinis draudimas eiti pareigas, per kurias informacija buvo gauta.

    Kad projektas taptų įstatymu, parlamentas turi užbaigti likusių nuostatų svarstymą ir perduoti tekstą Sargų tarybai, kuri tikrina suderinamumą su šariatu ir konstitucija. Jei Sargų taryba pareikštų pastabų, o parlamentas jų nepriimtų, galutinį sprendimą priimtų Tikslingumo taryba.

    Platesnis kontekstas: spaudimas persiškai transliuojančioms redakcijoms

    Ši iniciatyva pasirodė didėjant griežtai retorikai prieš už Irano ribų veikiančias persų kalba transliuojančias redakcijas. Pastaraisiais mėnesiais Irano pareigūnai viešai kaltino kai kurias užsienyje veikiančias žiniasklaidos priemones ryšiais su priešiškomis žvalgybomis.

    Toks reguliavimo griežtinimas, žmogaus teisių gynėjų vertinimu, dar labiau siaurintų saviraiškos laisvę ir didintų savicenzūros riziką, nes priešiškumo kriterijai apibrėžiami plačiai ir gali būti taikomi selektyviai. Tai taip pat gali apsunkinti tarptautinių redakcijų darbą, kai informacijos šaltiniams Irane kyla didesnė baudžiamosios atsakomybės grėsmė.

  • JAV pasirengusios susitikti su Iranu JT: Teheranas siunčia prieštaringus signalus dėl Hormuzo

    JAV pasirengusios susitikti su Iranu JT: Teheranas siunčia prieštaringus signalus dėl Hormuzo

    Jungtinės Valstijos pareiškė esančios atviros galimam susitikimui su Iranu Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos metu, kai iš Teherano pasigirdo prieštaringos žinutės apie galimą susitarimą dėl Hormuzo sąsiaurio atvėrimo. Apie tai pranešta po to, kai tarpininkų kanalais esą buvo perduotas pasiūlymas per septynias dienas atnaujinti laivybą, jei Vašingtonas sumažintų karinį spaudimą.

    Vis dėlto Irano valstybei artima žiniasklaida šiuos pranešimus greitai paneigė, pabrėždama, kad informacija yra netiksli. Toks skirtingų šaltinių vertinimas dar labiau sustiprino neapibrėžtumą, o rinkose ir diplomatiniuose sluoksniuose kilo klausimų, ar Teheranas iš tiesų siekia greito kompromiso, ar bando derybose sustiprinti savo pozicijas.

    JAV valstybės sekretorius Marco Rubio JAV žiniasklaidai sakė, kad konkretaus susitikimo grafiko kol kas nėra, tačiau Vašingtonas neatmeta tokios galimybės. Pasak jo, bet koks kontaktas turėtų turėti aiškią perspektyvą duoti teigiamą rezultatą, o pagrindinis JAV tikslas išlieka tas pats.

    „Iranas niekada negali turėti branduolinio ginklo“, – sakė Marco Rubio.

    Į Niujorką JT Generalinei Asamblėjai išvykęs Irano prezidentas Masoud Pezeshkian teigė, kad tarptautiniuose forumuose gins Irano pozicijas. Irano valstybinės televizijos transliuotuose kadruose jis kalbėjo apie pareigą pristatyti šalies padėtį tarptautinei bendruomenei ir pabrėžė, kad Teheranas neketina nusileisti, nepaisant, jo žodžiais, patiriamo neteisingumo.

    „Mes tvirtai ginsime savo pozicijas tarptautiniuose forumuose“, – sakė Masoud Pezeshkian.

    Hormuzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“, per kurį tradiciškai juda reikšminga pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų krovinių dalis. Dėl karo veiksmų ir saugumo incidentų laivyba šiame koridoriuje buvo sutrikusi, o tai didino spaudimą energijos kainoms ir pasauliniam tiekimo stabilumui.

    Tekste minimi ankstesni atvejai rodo, kad derybinė dinamika jau ne kartą buvo komplikuota viešais pareiškimais ir jų paneigimais. Ši situacija signalizuoja, kad sprendimų priėmimas Teherane gali būti nevieningas, o skirtingos politinės grupės ir institucijos siunčia skirtingas žinutes tiek vidaus auditorijai, tiek užsieniui.

    Irano parlamento vadovybės atstovai taip pat akcentuoja, kad spaudimas dėl sąsiaurio išliks, jei, jų teigimu, JAV ir sąjungininkai nekeis veiksmų regione. Tokia retorika leidžia manyti, kad Hormuzo tema išlieka viena pagrindinių svertų derybose, o galimi sprendimai priklausys ne tik nuo viešų pareiškimų, bet ir nuo realių veiksmų dėl saugumo bei sankcijų politikos.