Kodėl verta pradėti anksčiau
Mastektomija daugeliui pacienčių tampa vienu sunkiausių krūties vėžio gydymo etapų, tačiau pasiruošimas neturėtų prasidėti tik atvykus į ligoninę. Vis daugiau specialistų pabrėžia, kad reabilitacija gali ir turėtų startuoti dar prieš operaciją, kai organizmas turi daugiau jėgų prisitaikyti.
Šis požiūris vadinamas prehabilitacija ir jo tikslas yra pagerinti funkcinę būklę iki chirurginio gydymo. Praktiškai tai reiškia kryptingą darbą su judesiu, kvėpavimu, mityba ir psichologiniu pasirengimu, kad po operacijos būtų lengviau grįžti į kasdienį ritmą.
Dažniausi sunkumai po mastektomijos
Po mastektomijos dalis pacienčių susiduria su skausmu, peties judesių ribotumu, rankos silpnumu ar pakitusiu pečių juostos funkcionavimu. Jei operacijos metu ar vėliau taikomas gydymas pažasties limfmazgių srityje, gali atsirasti ir limfedemos, arba limfinės edemos, rizika.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad pradėjus reabilitaciją tik tuomet, kai simptomai jau įsibėgėję, dažnai susiformuoja uždaras ratas. Skausmas riboja judesį, o sumažėjęs judesys dar labiau silpnina raumenis ir mažina peties sąnario paslankumą.
„Reabilitacija neturėtų būti pradedama tik tada, kai atsiranda problema. Pasiruošimas prieš operaciją padeda turėti daugiau funkcinės atsargos ir aiškesnį planą po operacijos“, – sakė kineziterapeutė Monika Stryjewska.
Ką apima prehabilitacija
Prieš operaciją svarbu įvertinti pradinę būklę: peties sąnario judesių amplitudę, raumenų jėgą, laikyseną, rankos funkciją ir fizinio aktyvumo lygį. Tai tampa atskaitos tašku, pagal kurį po operacijos lengviau pastebėti pokyčius ir tiksliau parinkti pratimus.
Ne mažiau reikšminga yra edukacija, nes pacientė dar iki operacijos gali išmokti saugių judesių ir pratimų, kuriuos vėliau atliks namuose. Tai sumažina stresą po operacijos, kai prisideda nuovargis, skausmas ir informacijos perteklius.
Praktikoje prehabilitacija dažnai apima ištvermės lavinimą, pavyzdžiui, ėjimą ar lengvus aerobinius pratimus, taip pat individualiai parinktus jėgos pratimus pečių juostai, rankoms ir liemeniui. Tikslas nėra sportiniai rezultatai, o geresnė bendra būklė, kad laikinas aktyvumo sumažėjimas po operacijos nesukeltų staigaus fizinio „duobės“ efekto.
Didelis dėmesys skiriamas kvėpavimui, ypač jei pacientė turi gretutinių ligų ar didesnę kvėpavimo komplikacijų riziką. Mokoma taisyklingo kvėpavimo, sąmoningo oro įkvėpimo ir iškvėpimo kontrolės, o prireikus ir efektyvaus kosulio technikos.
Taip pat svarbi informacija apie galimus limfedemos požymius ir ankstyvą reagavimą. Nors limfedema pasireiškia ne visoms, ankstyvas simptomų atpažinimas ir kreipimasis į specialistus gali padėti greičiau suvaldyti būklę ir sumažinti ilgalaikių komplikacijų riziką.
Mityba ir psichologinis pasirengimas
Prieš operaciją organizmui reikia energijos ir statybinių medžiagų, todėl mitybos klausimas neturėtų būti nustumtas į šalį. Klinikinėje praktikoje pabrėžiama pakankama baltymų, skysčių, vitaminų ir mineralinių medžiagų parama, ypač jei yra nepakankamos mitybos rizika.
Specialistai įspėja, kad atsitiktinės eliminuojančios dietos ar nepagrįsti papildai prieš operaciją gali duoti priešingą efektą. Jei kyla abejonių dėl mitybos, tikslinga individuali konsultacija, kad planas būtų pritaikytas sveikatos būklei ir gydymo eigai.
Ne mažiau svarbus ir psichologinis pasirengimas, nes krūties vėžio diagnozė bei laukimas prieš operaciją daugeliui sukelia stiprų nerimą. Aiškiai aptartas gydymo planas, galimi funkciniai pokyčiai ir praktinės rekomendacijos po operacijos neretai sumažina nežinomybės jausmą.
„Net kelios savaitės iki operacijos gali būti laikotarpis, per kurį pagerinamas aktyvumas, ištvermė ir jėga, o kartu pacientė paruošiama saugesniam sugrįžimui į judėjimą po operacijos“, – sakė Monika Stryjewska.
Gydytojai ir kineziterapeutai pabrėžia, kad nėra vienos universalios schemos visoms pacientėms. Prehabilitacijos apimtis priklauso nuo planuojamos operacijos, limfmazgių gydymo apimties, gretutinių ligų ir laiko iki operacijos, tačiau svarbiausia yra nepradėti per vėlai ir tęsti reabilitaciją po operacijos.