CP v2

Tag: Matematikos pasiekimai

  • Molėtų rajono NMPP: ketvirtokai lenkia šalį, bet aštuntokų matematika siunčia rimtą signalą

    Kiek mokinių dalyvavo ir kaip vertinta

    Molėtų rajono savivaldybės ugdymo įstaigose 2025–2026 mokslo metais Nacionaliniuose mokinių pasiekimų patikrinimuose (NMPP) dalyvavo 125 ketvirtų klasių ir 117 aštuntų klasių mokinių. Ketvirtokams lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) bei matematikos patikrinimai antrus metus iš eilės yra privalomi.

    Mokinių pasiekimai vertinti keturiais lygiais: slenkstiniu, patenkinamu, pagrindiniu ir aukštesniuoju. Mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, galėjo dirbti ilgiau, o dalis užduočių jiems buvo neprivalomos.

    4 klasė: rezultatai virš šalies, bet matomas kritimas

    Ketvirtų klasių lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) vidurkis Molėtų rajone siekė 69,7 proc. ir buvo aukštesnis už šalies vidurkį, kuris sudarė 67,2 proc. Vis dėlto, palyginti su 2024–2025 mokslo metais, savivaldybės vidurkis sumažėjo 8,9 proc. punkto.

    Skaitymo patikrinime aukštesnįjį lygį pasiekė 16,8 proc. ketvirtokų, pagrindinį lygį pasiekė 61,6 proc., patenkinamą 16 proc., slenkstinį 5,6 proc. Svarbus pokytis tas, kad aukštesnįjį lygį pasiekusių dalis per metus sumažėjo nuo 31,5 proc. iki 16,8 proc.

    Ketvirtų klasių matematikos vidurkis sudarė 68,1 proc. ir buvo labai arti šalies vidurkio, siekusio 68,6 proc. Palyginti su praėjusiais mokslo metais, Molėtų rajono vidurkis sumažėjo 5,6 proc. punkto, tačiau mažėjo ir bendras šalies rodiklis.

    Matematikoje aukštesnįjį lygį pasiekė 16 proc. ketvirtokų, pagrindinį 62,4 proc., patenkinamą 17,6 proc., slenkstinį 4 proc. Ne pasiekusių slenkstinio lygio šiais mokslo metais nebuvo, kai 2024–2025 mokslo metais patenkinamo lygio nepasiekė 5,1 proc. mokinių.

    8 klasė: skaitymas stabilus, matematika išlieka silpniausia vieta

    Aštuntų klasių lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) vidurkis Molėtų rajone siekė 71,3 proc. ir buvo artimas šalies vidurkiui, kuris sudarė 71,6 proc. Per metus savivaldybės vidurkis sumažėjo 3,2 proc. punkto ir tapo nežymiai mažesnis už šalies rodiklį.

    Skaityme aukštesnįjį lygį pasiekė 6,8 proc. aštuntokų, pagrindinį 90,6 proc., patenkinamą 2,6 proc. Nei slenkstinio, nei žemesnio už jį lygio šioje dalyje nepasiekė nė vienas mokinys, tačiau ryškiai krito aukštesniojo lygio dalis nuo 20,6 proc. iki 6,8 proc.

    Didžiausi iššūkiai fiksuoti aštuntų klasių matematikos patikrinime: Molėtų rajono vidurkis siekė 49,1 proc., o šalies 50,3 proc. Nors atotrūkis nuo šalies sumažėjo, savivaldybės vidurkis per metus krito 7,7 proc. punkto.

    Matematikoje aukštesnįjį lygį pasiekė 1,7 proc. aštuntokų, pagrindinį 52,1 proc., patenkinamą 34,2 proc., slenkstinį 6,8 proc. Slenkstinio lygio nepasiekė 5,1 proc. mokinių, o patenkinamo lygio nepasiekusių dalis išaugo iki 11,9 proc., kai 2024–2025 mokslo metais ji sudarė 4 proc.

    Ką žada savivaldybė ir ką svarbu žinoti tėvams

    Savivaldybė nurodo, kad kitais mokslo metais mokiniams, nepasiekusiems patenkinamo pasiekimų lygio, bus sudaromi individualūs mokymosi pasiekimų gerinimo planai. Penktose ir I gimnazijos klasėse numatoma vienam dalykui skirti ne mažiau kaip 20 konsultacijų, kad mokiniai sustiprintų spragas ir sėkmingiau mokytųsi toliau.

    NMPP rezultatai neturi įtakos mokinio perkėlimui į aukštesnę klasę, tačiau jie laikomi svarbiu diagnostiniu įrankiu, padedančiu mokykloms ir tėvams laiku pastebėti, kuriose vietose reikia papildomos pagalbos. Informaciją apie konkretaus mokinio rezultatus ir jų reikšmę tėvams teikia mokykla.

  • Tūkstantmečio mokyklos II Marijampolėje: kaip progimnazijoje atsirado STEAM erdvės ir lauko klasė

    Tūkstantmečio mokyklos II Marijampolėje: kaip progimnazijoje atsirado STEAM erdvės ir lauko klasė

    Marijampolės Rimanto Stankevičiaus progimnazijoje pristatyti projekto Tūkstantmečio mokyklos II rezultatai: atnaujintos mokymosi erdvės ir sustiprintas ugdymo turinys, orientuotas į praktinį mokymąsi. Mokykla pabrėžia, kad investicijos čia virto apčiuopiamomis galimybėmis mokiniams ir mokytojams.

    Viena ryškiausių naujovių – moderni STEAM erdvė pradinių klasių mokiniams, skirta gamtos ir tiksliųjų mokslų pažinimui per bandymus ir praktines veiklas. Tokios laboratorinio tipo aplinkos vis dažniau diegiamos Lietuvos mokyklose, nes jos padeda susieti teoriją su kasdieniais reiškiniais ir ugdo problemų sprendimo įgūdžius.

    Šalia to įrengtos kūrybinės dirbtuvės, aprūpintos įranga, leidžiančia mokiniams išbandyti skirtingas meninės ir technologinės kūrybos formas. Mokyklos teigimu, tikslas paprastas: sudaryti sąlygas, kad mokymasis būtų įtraukiantis, o mokinių smalsumas turėtų aiškų kelią virsti rezultatais.

    Didesnis dėmesys skirtas ir bendruomenę telkiančioms erdvėms: įrengta multifunkcinė zona, pritaikyta ugdymui ir įvairioms veikloms, taip pat lauko klasė kupole, kuri atveria galimybes pamokas perkelti į netradicinę aplinką. Tokie sprendimai tampa aktualūs ir dėl mokinių emocinės gerovės, ir dėl praktinių ugdymo metodų, kai svarbi ne tik klasės lenta, bet ir patirtis.

    Lygiagrečiai stiprinamas ugdymo turinys: plėtojama pradinių klasių mokinių matematikos pasiekimų diagnostika, kad būtų galima tiksliau matyti individualią pažangą ir laiku suteikti pagalbą. Ekspertai švietime pabrėžia, kad ankstyvas pasiekimų vertinimas ir tikslingas grįžtamasis ryšys yra vienas efektyviausių būdų mažinti mokymosi spragas.

    Pokyčių pristatyme dalyvavo Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda, Savivaldybės administracijos direktorius Nerijus Mašalaitis ir Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus l.e.p. vedėja Reda Benevičienė. Susitikimo metu simboliškai atvertos durys ir į atnaujintą mokyklos muziejų, kuriame moderniau pasakojama Rimanto Stankevičiaus istorija.

    Progimnazija akcentuoja, kad šie atnaujinimai skirti kasdienai, o ne vien pristatymams: erdvės ir priemonės turi tiesiogiai keisti pamokos kokybę, mokinių įsitraukimą ir pasitikėjimą savo jėgomis. Mokyklos bendruomenė tikisi, kad sustiprintas praktinis ugdymas taps pagrindu ilgalaikiams pasiekimams.