Vilniuje pagal projektą „Materialinio nepritekliaus mažinimas Lietuvoje“ nepasiturintiems gyventojams skiriama parama socialine kortele. Ji suteikia galimybę patiems pasirinkti, kur ir kokias būtiniausias prekes įsigyti iš dalyvaujančių prekybos tinklų.
Socialine kortele Vilniaus mieste galima atsiskaityti prekybos tinkluose „IKI“, „Rimi“, „Maxima“, „Lidl“, taip pat „Grūstė“ ir „Aibė“. Vienai šeimai išduodama viena kortelė, o apie atsiėmimo laiką ir vietą gyventojai informuojami trumpąja sms žinute.
Kiek laiko galioja parama?
Teisę į paramą gavusiems asmenims ji paprastai skiriama vieneriems metams, iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos. Jei pasikeičia pajamos ar materialinė padėtis, apie tai reikia pranešti ne vėliau kaip per vieną mėnesį, nes tai gali turėti įtakos teisei gauti paramą.
Dėl kortelės atsiėmimo gyventojai kreipiasi į labdaros ir paramos fondą „Maisto bankas“. Kortelė skirta tam, kad žmogus galėtų planuoti pirkinius pagal realius poreikius, o ne gautų iš anksto sukomplektuotą krepšelį.
Ką galima pirkti, o ko ne?
Kortele galima įsigyti maisto produktų ir kitų būtiniausių prekių, pavyzdžiui, asmens higienos, buities, namų švaros priemonių, kūdikių prekių, drabužių ar avalynės. Toks modelis vis dažniau taikomas Europoje, nes leidžia lanksčiau reaguoti į skirtingus namų ūkių poreikius.
Tačiau yra aiškių ribojimų: kortele negalima pirkti alkoholinių gėrimų, tabako, loterijos bilietų. Taip pat ja negalima apmokėti trečiųjų šalių paslaugų, pavyzdžiui, sąskaitų, ar įsigyti telefono papildymo kortelių.
Kas gali gauti socialinę kortelę?
Vilniaus miesto gyventojai gali pretenduoti į paramą, jei vidutinės mėnesinės pajamos vienam asmeniui neviršija 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio, tai yra 349,50 euro per mėnesį, kai 1 VRP siekia 233 eurus. Vertinant pajamas, atsižvelgiama į namų ūkio sudėtį ir gaunamų pajamų šaltinius.
Išimtiniais atvejais parama gali būti skiriama ir tada, kai pajamos viršija 1,5 VRP, bet neviršija 2,5 VRP, tai yra 582,50 euro per mėnesį, pateikus tai pagrindžiančius dokumentus. Tokios situacijos dažniausiai siejamos su negalia, vienišu vaikų auginimu, daugiavaikėmis šeimomis ar staigiu finansinės padėties pablogėjimu dėl ligos ar kitų aplinkybių.
Kai kuriais atvejais parama gali būti skiriama ir nevertinant pajamų, pavyzdžiui, po gaisro ar stichinės nelaimės, jei dėl jos kreipiamasi per nustatytą laiką. Taip pat numatytos sąlygos šeimoms, netekusioms maitintojo, kai kreipiamasi per ribotą mėnesių skaičių.
Paramą gali gauti ir dalis užsieniečių, susijusių su prieglobsčio procedūromis Lietuvoje, kai taikomos teisės aktuose numatytos sąlygos. Kiekvienu atveju sprendimas priimamas įvertinus pateiktus duomenis ir dokumentus.
„Socialinė kortelė leidžia žmonėms patiems pasirinkti, kas jiems svarbiausia, ir sumažina stigmos jausmą“, – teigiama programos įgyvendinimo aprašuose.
Kaip pateikti prašymą ir kada pervedami pinigai?
Prašymą dėl socialinės kortelės gyventojai gali pateikti keliais būdais: elektroniniu būdu per Socialinės paramos informacinę sistemą, kreipdamiesi į seniūnijų gyventojus aptarnaujančius socialinius darbuotojus sutartu laiku, pateikdami dokumentus nuotoliniu būdu su kvalifikuotu elektroniniu parašu arba atvykę į savivaldybės klientų aptarnavimo centrą.
Dažniausiai prašoma pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir duomenis apie pajamas per pastaruosius 3 mėnesius iki kreipimosi, o pasikeitus aplinkybėms – ir papildomus teisę į paramą patvirtinančius dokumentus. Jei dalies informacijos neįmanoma gauti iš informacinių sistemų, dokumentus tenka pateikti pačiam pareiškėjui.
2026 metais vienam asmeniui numatyta 25 eurų suma per ketvirtį, o lėšos į korteles pervedamos 4 kartus per metus. Preliminarūs pervedimų terminai: kovo 20 dieną, birželio 15 dieną, rugsėjo 15 dieną ir gruodžio 15 dieną.
Gyventojams svarbu nepamiršti, kad į kortelę pervestas lėšas būtina panaudoti iki kitų metų kovo 14 dienos. Nepanaudotos sumos vėliau anuliuojamos ir grąžinamos į bendrą projekto sąskaitą.
Be socialinės kortelės, dalis vilniečių gali gauti ir maisto donacijų, surinktų iš prekybos vietų, gamintojų ar paramos akcijų. Nurodoma, kad vienam paramos gavėjui per ketvirtį skiriama ne mažiau kaip 5 kilogramai maisto donacijų, o jų kiekis gali priklausyti nuo šeimos narių skaičiaus.