CP v2

Tag: Matininkai

  • Nauja tvarka sklypų riboms: VTPSI nebetikrins riboženklių, ką tai reiškia savininkams?

    Kas pasikeitė nuo liepos 1 dienos

    Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) praneša, kad nuo liepos 1 dienos ji nebevykdo funkcijos tikrinti, ar žemės savininkai ir kiti naudotojai ėmėsi priemonių sunaikintiems ar sugadintiems sklypų riboženkliams atkurti. Tai reiškia, kad dėl tokių situacijų pateikti skundai VTPSI nebebus nagrinėjami.

    Pokytis susijęs su įsigaliojusiais Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo pakeitimais ir atnaujinta priežiūros tvarka. Praktikoje sklypo savininkas nuo šiol gali pats apsispręsti, ar jo sklypo ribos vietovėje bus ženklinamos fiziniais riboženkliais.

    Riboženkliai tampa pasirinkimu

    Pagal naująją tvarką sprendimas atsisakyti riboženklių įforminamas žemės sklypo ribų paženklinimo ir parodymo akte. Šį aktą surašo matininkas, kai atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai.

    Šie pakeitimai ypač aktualūs žmonėms, kurie formuoja naujus sklypus, tikslina ribas ar užsako kadastrinius matavimus. Taip pat tai svarbu ūkininkams ir kitiems žemės naudotojams, kurių veikloje riboženkliai neretai būna sugadinami ar sunaikinami, pavyzdžiui, atliekant žemės ūkio darbus.

    Kas lieka svarbiausia nustatant ribas

    VTPSI pabrėžia, kad teisinį aiškumą dėl sklypo ribų užtikrina ne fiziniai ženklai, o Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruoti duomenys. Kadastrinių matavimų metu nustatytos ribų posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje laikomos stabiliomis, o matavimų rezultatai turi atitikti teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus.

    Taip pat akcentuojama, kad riboženklis yra standartizuotas ženklas, žymintis sklypo ribas vietovėje, o jo įrengimo taisykles ir standartus nustato aplinkos ministras. Nors iki šiol ženklinimas daugeliu atvejų buvo privalomas, dabar tai tampa savininko pasirinkimu, kuris turi būti sąmoningas ir pagrįstas konkrečia situacija.

    Kur kreiptis, jei riboženkliai sunaikinami

    Nuo liepos 1 dienos taip pat panaikintos Administracinių nusižengimų kodekso nuostatos, kurios buvo tiesiogiai susijusios su nesiėmimu priemonių atkurti sugadintus riboženklius ir riboženklio pakeitimu. Nuo šiol tokie atvejai dažniau vertinami kaip civilinio pobūdžio turto sugadinimo ar sunaikinimo situacijos, o ginčai dėl žalos gali būti sprendžiami teisme civiline tvarka.

    Dėl riboženklių tyčinio sugadinimo ar sunaikinimo gyventojai gali kreiptis į policiją pagal taikytinas administracinių nusižengimų nuostatas, kai kalbama apie svetimo turto sugadinimą ar savavaldžiavimą. Kiekvienu atveju svarbu fiksuoti aplinkybes ir turėti dokumentus, kurie pagrindžia ribų nustatymą.

    Nepainiokite riboženklių su geodeziniais ženklais

    VTPSI atkreipia dėmesį, kad sklypų riboženkliai neturėtų būti painiojami su valstybiniais geodeziniais ženklais. Geodeziniai ženklai yra specialūs vietovėje įtvirtinti inžineriniai įrenginiai, žymintys tikslias valstybinio geodezinio tinklo koordinates ir aukščius, o jų apsauga ir administravimas yra atskira sritis.

    Tokie ženklai gali būti įbetonuoti į gruntą arba įtvirtinti pastatų konstrukcijose, jiems taikomos apsaugos zonos. Dėl jų apsaugos klausimų taikomos kitos taisyklės nei įprastiems sklypų riboženkliams.

    Kada riboženklių atsisakyti nereikėtų

    Nors riboženklių atsisakymas pats savaime nesumažina teisinio aiškumo, VTPSI ragina neskubėti priimti tokio sprendimo. Didesnė rizika kyla urbanizuotose teritorijose, kai planuojamos statybos, tvoros įrengimas ar kiti darbai, kuriems būtinas itin tikslus ribų nustatymas vietoje.

    Taip pat atsargumas svarbus, kai sklypas ribojasi su valstybine žeme, kai gretimo sklypo ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos kaip taisytinos, arba kai formuojami valstybinės žemės sklypai. Tokiais atvejais fizinis ribų pažymėjimas gali padėti išvengti nesusipratimų ir brangių ginčų ateityje.

    VTPSI rekomenduoja kilus neaiškumams kreiptis į matininką dėl tikslaus ribų paženklinimo ir parodymo. Tai ypač aktualu, jei riboženkliai nebuvo įrengti, neišliko, kyla konfliktas su kaimynais arba prieš pradedant darbus šalia ribos, pavyzdžiui, statant tvorą ar sodinant želdinius.

  • Nuo liepos 1 dienos riboženkliai nebeprivalomi: ką dabar privalo žinoti kiekvienas sklypo savininkas

    Nuo liepos 1 dienos pasikeitė žemės sklypų ribų ženklinimo tvarka: riboženkliai nebeprivalomi, o sprendimą, ar juos įrengti, gali priimti pats savininkas. Kartu pasikeitė ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos kompetencija, todėl dalis gyventojų skundų nuo šiol keliaus ne ten, kur anksčiau.

    Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija informuoja, kad ji nebebus atsakinga už tikrinimą, ar žemės savininkai ir naudotojai ėmėsi priemonių atkurti sunaikintus ar sugadintus riboženklius. Tai reiškia, kad skundų dėl riboženklių sunaikinimo, perkėlimo ar panašių veiksmų inspekcija nebenagrinės.

    Kas keičiasi sklypų savininkams

    Įsigalioję Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo pakeitimai numato, kad sklypo ribų ženklinimas riboženkliais tampa pasirinkimu, o ne pareiga. Apsisprendimas atsisakyti riboženklių įforminamas sklypo ribų paženklinimo ir parodymo akte, kurį matininkas surašo atlikdamas kadastrinius matavimus.

    Praktikoje tai aktualu ne tik tiems, kurie formuoja naujus sklypus ar tikslina ribas, bet ir ūkininkams bei kitiems žemės naudotojams, kurių veikloje riboženkliai neretai būna sugadinami ar sunaikinami. Tokie ženklai kartais trukdo žemės ūkio darbams, tačiau sprendimą atsisakyti verta priimti tik įvertinus galimas pasekmes.

    Nors riboženkliai vietovėje padeda vizualiai orientuotis, teisinę reikšmę pirmiausia turi kadastro duomenys ir registre įrašytos sklypo ribos. Kadastrinių matavimų metu nustatomos posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje laikomos stabiliomis, o matininkas privalo užtikrinti, kad jos atitiktų suprojektuotas ribas.

    Skundai ir ginčai: kur kreiptis dabar

    Kartu su pokyčiais panaikinta administracinė atsakomybė už nesiėmimą priemonių atkurti sugadintus riboženklius ir už riboženklio pakeitimą. Nuo šiol tokios situacijos dažniau bus vertinamos kaip civilinio pobūdžio ginčai arba svetimo turto sugadinimo atvejai, todėl sprendimo kelias priklausys nuo konkrečių aplinkybių.

    „VTPSI informuoja, kad skundų dėl riboženklių sunaikinimo, perkėlimo ir kitų susijusių veiksmų VTPSI nebenagrinėja“, – nurodoma inspekcijos pateiktoje informacijoje.

    Jeigu kyla įtarimų dėl tyčinio svetimo turto sugadinimo ar savavaldžiavimo, gyventojai gali kreiptis į policiją, o dėl patirtos žalos atlyginimo ar ribų ginčo sprendimo dažniausiai tenka kreiptis civiline tvarka. Tokiais atvejais svarbu rinkti faktus, turėti matavimų dokumentus ir, esant poreikiui, pasitelkti matininką.

    Kada riboženklių geriau neatsisakyti

    Inspekcija rekomenduoja neskubėti atsisakyti riboženklių, ypač urbanizuotose teritorijose, kai planuojami statybos darbai ar tvoros įrengimas, taip pat kai sklypas ribojasi su valstybine žeme. Daug rizikų atsiranda ir tuomet, kai Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje gretimo sklypo ribos pažymėtos kaip taisytinos, nes tai gali sukelti papildomų neaiškumų.

    Taip pat pabrėžiama, kad riboženklių tema neturėtų būti painiojama su valstybiniais geodeziniais ženklais, kurie žymi valstybinio geodezinio tinklo koordinates ir turi atskirą apsaugos režimą. Tokie ženklai nėra paprasti sklypo riboženkliai, o jų naikinimas ar sugadinimas vertinamas kitaip.

    Jeigu kyla ginčas dėl ribos, planuojama statyba arba norima išvengti konfliktų su kaimynais, praktinis sprendimas dažnai būna vienas: iš anksto aiškiai parodyti ribas vietovėje ir tinkamai įforminti dokumentus. Tai ypač svarbu prieš statybos darbus, tvoros įrengimą, želdinių sodinimą ar darbus prie vandens telkinių, kur ribų tikslumas gali lemti ir teisines pasekmes.

  • Nauja tvarka žemės kadastrui: kur kreiptis, jei „Registrų centras“ atsisakė suderinti bylą

    Nacionalinė žemės tarnyba primena, kad nuo 2025 metais liepos 1 dienos žemės sklypų kadastro duomenų bylų tikrinimą ir sprendimus dėl jų suderinimo priima valstybės įmonė „Registrų centras“. Tai reiškia, kad NŽT nebenagrinėja matininkų skundų ar užklausų, susijusių su „Registrų centro“ sprendimais.

    Praktikoje pokytis svarbus visiems, kas derina naujus ar tikslinamus sklypų kadastro duomenis, nes pasikeitė institucija, atsakinga už bylos patikrą. Jei asmuo ar matininkas nesutinka su priimtu sprendimu suderinti bylą arba atsisakyti ją suderinti, skundo kelias nukreipiamas ne į NŽT.

    Kur teikti skundą dėl sprendimo?

    Nesutinkant su „Registrų centro“ sprendimu, skundas teikiamas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo ginčų nagrinėjimo komisijai. NŽT pabrėžia, kad būtent ši komisija yra numatytas ginčų sprendimo kelias dėl kadastro ir registro tvarkytojo priimtų sprendimų.

    Skundą reikia pateikti per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Jo forma ir turinys turi atitikti Administracinių bylų teisenos įstatyme numatytus reikalavimus, todėl rengiant dokumentus svarbu pateikti aiškius argumentus ir pagrindžiančią medžiagą.

    Kaip vyksta kadastro bylos tikrinimas?

    Pagal galiojančią tvarką matininkas parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą pateikia Kadastro informacinės sistemos tvarkytojui, tai yra „Registrų centrui“. Gavęs bylą „Registrų centras“ ją patikrina ir priima sprendimą: suderinti kadastro duomenų bylą arba atsisakyti ją suderinti.

    Tokie sprendimai daro tiesioginę įtaką nekilnojamojo turto registro įrašams ir tolesniems sandoriams, projektavimo ar statybos procesams. Dėl to NŽT akcentuoja terminų laikymąsi ir teisingą institucijos pasirinkimą, kad ginčas nebūtų nukreiptas ne ten ir neprarastų aktualumo.

    Ką ir toliau daro NŽT?

    NŽT pažymi, kad jos funkcijos išlieka susijusios su žemės sklypų kadastro duomenų nustatymu ar pakeitimu, išvadų rengimu dėl sklypų ribų teisingumo bei matininkų veiklos vertinimu. Tačiau kadastro duomenų bylų tikrinimas ir sprendimų dėl jų suderinimo priėmimas NŽT funkcijoms nepriskirtas.

    Gyventojams ir matininkams tai reiškia paprastą taisyklę: dėl pačios bylos suderinimo sprendimo klausimų ir ginčų reikia kreiptis į „Registrų centrą“ ir jo ginčų nagrinėjimo mechanizmą, o NŽT lieka atsakinga už kitus su žemėtvarka ir ribų klausimais susijusius sprendimus.