Tag: Matteo Salvini

  • Italijos valdančioji koalicija suskilo dėl pagalbos Ukrainai, Meloni dalyvauja derybose Abu Dabyje

    Italijos valdančioji koalicija suskilo dėl pagalbos Ukrainai, Meloni dalyvauja derybose Abu Dabyje

    Italijos valdančiojoje koalicijoje kilo nesutarimų dėl naujausio – tryliktojo – pagalbos Ukrainai paketo, kuris dar nėra patvirtintas galutiniam įsigaliojimui. Ginčas įsiliepsnojo tuo metu, kai premjerė Giorgia Meloni įsitraukė į Ukrainos ateities aptarimą taikos derybų formate Abu Dabyje.

    Kaip praneša „Euronews“, 2026 metų lapkričio 10 dieną gynybos ministras Guido Crosetto paketą pristato Copasir – Italijos parlamento nacionalinio saugumo komitetui. Tačiau procedūrai būtinas Lygos atstovo, ekonomikos ministro Giancarlo Giorgetti parašas kol kas užlaikomas.

    Užsienio reikalų ministras Antonio Tajani ir pats G. Crosetto mėgina konfliktą švelninti, aiškindami, kad G. Giorgetti pirmadienį buvo Briuselyje, Ecofin posėdyje. Tajani pabrėžė ir tai, kad dokumentas yra įslaptintas, todėl jį reikia pasirašyti asmeniškai – elektroninis pasirašymas šiuo atveju negalimas.

    Situacija jautri, nes be ekonomikos ministro parašo dekretas negalėtų būti paskelbtas, o tai reikštų, kad pagalba – tiek karinė, tiek civilinė – negalėtų būti išsiųsta Ukrainai. Tai didina įtampą koalicijoje ir kelia riziką platesniam politiniam konfliktui.

    Kas kursto ginčą koalicijoje

    Nesutarimų fone – ilgametės vicepremjero ir infrastruktūros ministro Matteo Salvini abejonės dėl karinės paramos Kyjivui. Tuo tarpu G. Meloni laikosi nuoseklios pozicijos, kad parama Ukrainai turi būti tęsiama „tiek, kiek reikės“.

    Įtampą dar labiau pakurstė ir Lygos senatorius Claudio Borghi, viešai teigęs, kad tryliktasis paketas yra „dekretas, kurio nėra“, kol jo nepasirašo visi būtini ministrai. Tokia retorika, kaip pažymima, gali išprovokuoti rimtesnę kovą valdančiojoje daugumoje.

    G. Crosetto viešai sakė esantis įsitikinęs, jog G. Giorgetti dokumentą pasirašys, kai tik grįš iš Briuselio. Gynybos ministras taip pat akcentavo, kad Europai svarbu išlaikyti bendrą poziciją Ukrainos klausimu.

    Ką galėtų apimti tryliktasis pagalbos paketas

    Nors paketo turinys, kaip ir ankstesnių, yra įslaptintas, tekste minimos galimos kryptys. Tarp jų – parama Ukrainos civiliams, pavyzdžiui, generatoriai, tačiau taip pat gali būti numatytos ir oro gynybos priemonės.

    Minima, kad anksčiau Italija jau buvo perdavusi prancūzų ir italų bendros gamybos „Samp-T“ oro gynybos bateriją, todėl šįkart galėtų būti siunčiamos „Aster“ raketos, kuriomis ši sistema ginkluojama. Vis dėlto pabrėžiama, kad tai – tik tikėtinos priemonės, nes detalių oficialiai neatskleidžiama.

    Baigiantis terminui – papildomas spaudimas Vyriausybei

    Politinius sprendimus apsunkina ir tai, kad vadinamasis „rėminis“ dekretas, pagal kurį veikia ši pagalbos teikimo schema, baigs galioti metų pabaigoje. Šis mechanizmas buvo įvestas Mario Draghi Vyriausybės 2022 metais ir nuo tada jau kelis kartus pratęstas.

    Pagal šią tvarką po „rėminio“ dekreto priėmimo ministrų kabinete vėliau rengiamas atskiras tarpministerinis sprendimas, kurį turi patvirtinti gynybos, užsienio reikalų bei ekonomikos ir finansų ministerijos. Toks modelis per ketverius metus leido išsiųsti dvylika karinės pagalbos paketų, kuriems pakakdavo informuoti Copasir.

    Tekste nurodoma, kad paskutinis pagalbos paketas Kyjivui buvo išsiųstas 2025 metų pabaigoje, o praėjusių metų pabaigoje priimtas naujas „rėminis“ dekretas numatė siuntas visiems 2026 metams. Dėl to dabartinis ginčas koalicijoje gali turėti įtakos ne tik pagalbos Ukrainai sprendimams, bet ir bendrai Italijos politinei darbotvarkei, įskaitant vykstančią biudžeto sesiją.

  • „Monte dei Paschi“ smūgis milžinui: patvirtino du mainų pasiūlymus „Banco Bpm“ ir „Banca Generali“

    „Monte dei Paschi“ smūgis milžinui: patvirtino du mainų pasiūlymus „Banco Bpm“ ir „Banca Generali“

    Du mainų pasiūlymai kaip atsakas

    Italijos banko „Banca Monte dei Paschi di Siena“ (MPS) valdyba patvirtino generalinio direktoriaus Luigi Lovaglio planą pradėti du atskirus viešus akcijų mainų pasiūlymus „Banco Bpm“ ir „Banca Generali“ akcininkams. Šis žingsnis vertinamas kaip gynybinė strategija prieš „Intesa Sanpaolo“ siekį perimti MPS.

    Sprendimas priimtas po neeilinio posėdžio, trukusio apie septynias valandas. Valdyboje planą palaikė devyni nariai, keturi susilaikė.

    Kuo skiriasi Opas ir Ops?

    Pagal Italijos perėmimų praktiką Opas paprastai reiškia viešą pasiūlymą, kuriame derinami grynieji pinigai ir akcijos, o Ops remiasi tik akcijų apsikeitimu. Šiuo atveju MPS pasirinko būtent Ops modelį, todėl pasiūlymai „Banco Bpm“ ir „Banca Generali“ būtų apmokami MPS akcijomis.

    Tuo pat metu „Intesa Sanpaolo“ pasiūlymas dėl MPS, viešai įvardijamas kaip Opas, rinkoje siejamas su maždaug 30,5 mlrd. eurų verte. Būtent šią iniciatyvą MPS bando neutralizuoti siūlydama alternatyvų konsolidacijos scenarijų.

    Ką siekia laimėti MPS?

    Luigi Lovaglio planas orientuotas į masto didinimą ir didesnį svorį Italijos bankų sistemoje, sukuriant didesnę finansų grupę. Rinkoje tai siejama su platesne tendencija, kai Europos bankai, spaudžiami maržų ciklo pokyčių, konkurencijos ir reguliacinių reikalavimų, ieško sinergijų jungdamiesi.

    Vis dėlto pasiūlymas „Banco Bpm“ vertinamas kaip jautrus, nes jis nėra suderintas su banko vadovybe. Situaciją papildomai komplikuoja tai, kad tarp didžiųjų „Banco Bpm“ investuotojų yra „Crédit Agricole“, turinti reikšmingą akcijų paketą.

    Politika įsitraukė į bankų kovą

    Į viešą diskusiją įsitraukė ir Italijos vicepremjeras, partijos „Lega“ lyderis Matteo Salvini, pabrėžęs, kad būtina ginti tokių institucijų kaip MPS istoriją, autonomiją ir darbuotojus. Jis taip pat akcentavo, kad valdžia stebi siūlymus, galinčius pakeisti šalies bankininkystės žemėlapį.

    „Turime saugoti tokių bankų kaip MPS istoriją, autonomiją ir žmones, kurie juose dirba“, – sakė Matteo Salvini.

    Opozicija tokią retoriką sutiko kritiškai. Italia Viva senatorius Ivanas Scalfarotto pareiškė, kad Vyriausybės laikysena bankų susijungimų bangos fone esą atrodo sunkiai paaiškinama, ir paragino valdžią išlikti neutralią.

    „Mes tikime rinka: lemia skaičiai, tegul laimi geriausias“, – sakė Ivanas Scalfarotto.

    Rinkos reakcija ir kas toliau

    Investuotojai situaciją sekė atsargiai, o dėmesys Piazza Affari biržoje krypo į bankų ir draudimo sektoriaus akcijas. Po naujienos MPS akcijos kilo, taip pat brango „Banca Generali“ vertybiniai popieriai, o kitų rinkos dalyvių judėjimai signalizavo, kad rinka tikisi tęsinio ir galimų derybų arba atsakomųjų veiksmų.

    Tolimesnė eiga priklausys nuo reguliuotojų, pagrindinių akcininkų pozicijų ir to, ar „Banco Bpm“ bei „Banca Generali“ vadovybė ims aktyviai vertinti MPS pasiūlymus. Bankų konsolidacijos Italijoje kryptis artimiausiu metu gali tapti ne tik finansų, bet ir politinio prestižo klausimu.

  • Europos Komisija nutraukia 2 mln. eurų paramą Venecijos bienalei dėl Rusijos paviljono

    Europos Komisija nutraukia 2 mln. eurų paramą Venecijos bienalei dėl Rusijos paviljono

    Sprendimas dėl paramos

    Europos Komisija patvirtino galutinį sprendimą atšaukti 2 000 000 eurų dotaciją, kuri buvo numatyta Venecijos bienalei 2025–2028 metų laikotarpiui. Finansavimas buvo siejamas su Europos Sąjungos kultūros rėmimo prioritetais ir įsipareigojimais demokratinėms vertybėms.

    Komisijos vertinimu, Venecijos bienalės pateikti argumentai dėl Rusijos paviljono atnaujinimo buvo nepakankami, todėl nuspręsta inicijuotą paramos nutraukimo procedūrą užbaigti. Sprendimas pateiktas kaip rekomendacija Europos švietimo ir kultūros vykdomajai agentūrai, kuri administruoja dalį ES kultūros programų.

    Kodėl Rusijos paviljonas tapo problema?

    Procedūra buvo pradėta po to, kai bienalės fondo prezidentas Pietrangelo Buttafuoco viešai patvirtino, kad Rusijos paviljonas bus atvertas šių metų bienalėje. Paviljonas buvo uždarytas 2022 ir 2024 metais, kai po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą Europoje įsigaliojo sankcijos ir sugriežtėjo institucijų požiūris į oficialų Rusijos dalyvavimą tarptautiniuose renginiuose.

    Europos Komisija bienalei buvo nurodžiusi per 30 dienų persvarstyti sprendimą arba pateikti paaiškinimus, galinčius sustabdyti dotacijos atšaukimą. Vėliau ES paprašė papildomų formalių patikslinimų apie realų Rusijos dalyvavimo pobūdį, tačiau bienalė pasirinko tęsti paviljono atvėrimą.

    Reakcijos ir politinis spaudimas

    Nors Rusijos paviljonas, kaip skelbta, veikė ribotai ir negalėjo pilna apimtimi organizuoti viešų renginių, sprendimas dėl jo atidarymo sukėlė aštrių reakcijų. Kritikai teigė, kad toks žingsnis silpnina bendrą Europos atsaką į Rusijos agresiją ir kelia klausimų dėl vertybinio nuoseklumo.

    „Kultūra Europoje, nes ji finansuojama mokesčių mokėtojų pinigais, turi skatinti ir saugoti demokratines vertybes, o šiandien Rusijoje jos nėra gerbiamos“, – sakė Europos Komisijos narė Henna Virkkunen.

    Tuo metu Italijos politinėje erdvėje pasigirdo priešinga pozicija: Matteo Salvini vadovaujama partija Lyga sukritikavo Komisijos sprendimą ir pareiškė sieksianti, kad Giorgios Meloni Vyriausybė kompensuotų prarastą finansavimą. Tai rodo, kad kultūros finansavimo klausimas šiuo atveju tapo platesnio politinio ginčo dalimi.

  • Venecijos bienalė startavo protestų fone: streikas, ginčas dėl Rusijos ir Izraelio paviljonų

    Venecijos bienalė startavo protestų fone: streikas, ginčas dėl Rusijos ir Izraelio paviljonų

    61-oji Venecijos bienalės tarptautinė meno paroda visuomenei duris atvėrė gegužės 9 dieną, tačiau startą aptemdė protestai ir streikas. Organizatoriai skelbia, kad renginys lankytojams bus atviras iki 2026 metų lapkričio pabaigos.

    Įtampa šiemet išryškino seniai kultūros lauke bręstantį konfliktą: kaip tarptautinės parodos turėtų reaguoti į karus, sankcijas ir visuomenės spaudimą. Venecijoje tai virto ne simboliniais pareiškimais, o matomais ribojimais ir uždarytomis erdvėmis.

    Streikas ir dalis užvertų durų

    Penktadienį, bienalės išvakarėse, apie 2 000 žmonių susirinko Via Garibaldi ir dalyvavo profesinių sąjungų bei kolektyvų inicijuotame streike. Jis įvardytas kaip pirmasis toks darbuotojų streikas bienalės istorijoje.

    Procesija pasuko Arsenale link, kur protestuotojai kritikavo Izraelio paviljono dalyvavimą, konflikto Gazos Ruože kontekste. Policija sustiprino saugumą, o prie Campo della Tana įvyko susidūrimų, kai dalis demonstrantų bandė prasiveržti pro užtvaras.

    Streiko poveikis buvo apčiuopiamas: maždaug 20 nacionalinių paviljonų laikinai sustabdė darbą, solidarizuodamiesi su protestu. Tarp minimų šalių buvo Austrija, Belgija, Ispanija, Jungtinė Karalystė, Turkija, taip pat Suomija ir Airija.

    Rusijos paviljono klausimas ir finansavimo grėsmė

    Dar vienu įtampos židiniu tapo Rusijos paviljono statusas. Pastarosiomis dienomis dėmesį prikaustė aktyvistų akcijos, o politinė diskusija persikėlė ir į institucijų lygmenį.

    Europos Sąjungos institucijos viešai signalizavo, kad renginio finansavimas gali būti peržiūrimas, jei bienalė būtų naudojama Kremliaus naratyvams legitimuoti, kai galioja sankcijos dėl plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą. Šis spaudimas išryškino, kad dideli kultūros renginiai tampa priklausomi ne vien nuo bilietų ir rėmėjų, bet ir nuo politinių įsipareigojimų.

    Galiausiai bienalės organizatoriai pranešė, kad Rusijos paviljonas viso renginio metu liks uždarytas, o darbus bus galima pamatyti tik pro langus. Tokia kompromisinė forma parodo, kaip institucijos bando suderinti meninės raiškos principus su sankcijų ir reputacijos rizikomis.

    Italijos politikų vaidmuo ir viešas konfliktas

    Penktadienį bienalėje apsilankė Italijos vicepremjeras Matteo Salvini. Jis teigė, kad jo buvimas yra parama Venecijai ir menui, o politinių boikotų retorika, anot jo, neturėtų liesti tokio renginio.

    „Meno laisvė turi būti aukščiau politinių boikotų, o policijos pareigūnų puolimas jokios idėjos nepadaro teisesnės“, – sakė Matteo Salvini.

    Tą pačią dieną politinę įtampą Italijos viduje išryškino kultūros ministro Alessandro Giuli sprendimas boikotuoti bienalės atidarymą. Jis nurodė nesutaręs su organizatoriais dėl sprendimų, susijusių su Rusijos paviljono klausimu, ir teigė negavęs atsakymo į savo kreipimąsi bienalės vadovybei.

    „Parašiau pagarbų nepritarimą ir atsakymo nesulaukiau. Todėl šiandien elgiamės atitinkamai, o toliau žiūrime į priekį“, – sakė Alessandro Giuli.

    Šių metų bienalės pradžia rodo platesnę tendenciją Europos kultūros renginiuose: meno institucijos vis dažniau atsiduria tarp darbuotojų, visuomenės ir politikų lūkesčių, o sprendimai dėl paviljonų ar dalyvavimo tampa ne tik kuratoriniais, bet ir geopolitiniais.