Tag: Matthew McConaughey

  • Kritikų sutryptas, bet grįžo su trenksmu: Butlerio 102 min. filmas šturmuoja „Prime Video“

    Gerardo Butlerio karjeroje yra ne vienas filmas, kuris kino teatrų laikais liko šešėlyje, tačiau vėliau atrado savo auditoriją. Būtent taip dabar nutiko 2002 metais pasirodžiusiam veiksmo trileriui „Reign of Fire“, kuris pastarosiomis dienomis vėl iškilo žiūrimumo viršūnėse platformoje „Prime Video“.

    Juosta nukelia į postapokaliptinį pasaulį, kuriame žmonija prarado dominuojančią vietą. Iš Žemės gelmių iškilę drakonai tampa aukščiausio lygio plėšrūnais ir naikina miestus, o išgyvenusieji bando kurti gyvenimą iš naujo, gindami paskutines saugias teritorijas.

    Filme vaidina Christianas Bale’as ir Matthew McConaughey, o Butleris pasirodo viename svarbesnių vaidmenų. Režisieriaus Robo Bowmano darbas išsiskiria tamsia, viduramžišką estetiką primenančia atmosfera, todėl neretai lyginamas su postapokaliptinių kelio filmų dinamika ir epinėmis fantastikos istorijomis.

    Kas traukia žiūrovus dabar?

    „Reign of Fire“ trukmė siekia 102 minutes, tad tai vienas iš tų filmų, kuriuos žiūrovai lengvai pasirenka vakarui, kai norisi greito tempo ir aiškios istorijos. Transliacijų platformų laikais būtent tokie kūriniai dažnai patiria antrą bangą, ypač kai algoritmai iškelia senesnius filmus į rekomendacijas.

    Prie susidomėjimo prisideda ir tai, kad drakonų tema vėl išgyvena pakilimą: fantastikos ir monstrų kino žanras stabiliai renka auditoriją, o žiūrovai neretai grįžta prie ankstesnių kūrinių, kuriuose mato šiandien itin vertinamas žvaigždes dar ankstyvose karjeros stadijose.

    Kritikai negailėjo, bet filmas uždirbo

    Nors filmas buvo sutikas prieštaringai ir sulaukė nemažai kritikos dėl scenarijaus bei tono, komerciškai jam sekėsi visai neblogai. Pasaulinėse kino teatrų pajamose jis surinko apie 78 000 000 eurų, o ilgainiui įgijo kultinio filmo reputaciją tarp fantastikos ir pabaisų filmų mėgėjų.

    Žiūrovų nuomonės taip pat išsiskyrė: daliai tai įsimintinas reginys su įtemptu išlikimo motyvu, kitiems pernelyg paprastas pasakojimas. Vis dėlto būtent tokie ginčus keliantys filmai dažnai geriausiai atgyja transliacijose, kai auditorija juos atranda be išankstinių lūkesčių.

    Drakonai kurti pagal realius gyvūnus

    Viena stipriausių filmo pusių išliko vizualiniai efektai ir pačių drakonų dizainas. Kūrėjai siekė, kad šios būtybės atrodytų ne kaip magiškos pasakų figūros, o kaip įtikinami, biologiškai logiški plėšrūnai, todėl judesiams ir anatomijai ieškojo įkvėpimo realioje gamtoje.

    Efektų komanda analizavo krokodilų, liūtų, gyvačių ir plėšriųjų paukščių elgseną, kūno sandarą bei judėjimo dinamiką, kad ekrane atsirastų gyvūniškas, agresyvus ir greitas padaras. Dėl to „Reign of Fire“ iki šiol dažnai minimas kaip pavyzdys, kaip praktiškas realizmas gali sustiprinti fantastikos įspūdį.

    Filmo sugrįžimas į populiariausių sąrašus dar kartą primena, kad transliacijų era pakeitė kino gyvenimo ciklą. Tai, kas kadaise buvo nurašyta kaip vidutinis žanro filmas, šiandien gali tapti savaitės hitu vien dėl to, kad žiūrovai jam suteikia antrą šansą.

  • Ką veikti Europoje šią savaitę: „Primetime“, M83 naujas albumas ir parodos apie pasenusias technologijas

    Ką veikti Europoje šią savaitę: „Primetime“, M83 naujas albumas ir parodos apie pasenusias technologijas

    Šios savaitės Europos kultūros kalendoriuje susitinka kinas, muzika, televizija ir parodos, kurios kalba apie mūsų laiką. Tarp ryškiausių premjerų išsiskiria filmas „Primetime“ su Robertu Pattinsonu, prancūzų grupės M83 sugrįžimas su nauju albumu ir keli projektai, nagrinėjantys pasenusias technologijas.

    Programoje daug nostalgijos, tačiau ji nėra vien sentimentali: kūriniai klausia, kaip keičiasi vertė, kai daiktai, įrašai ar net žmonių atvaizdai tampa „nebeaktualūs“. Toks požiūris ypač pastebimas šiuolaikinio meno parodose, kur technologijų istorija dažnai pasitelkiama kalbėti apie atmintį ir tapatybę.

    Parodos ir kultūros renginiai

    Londone, Somerset House erdvėje, pristatomas britų menininko Jenkin Van Zyl filmas ir instaliacija „Enclosure“. Kūrinys kuria hipotetinį pasaulį, kuriame pasenusių technologijų infrastruktūra išlieka ilgiau nei ją sukūrusi visuomenė, o žmogaus kūnas ir jo kopijos tampa vartojamu objektu.

    Tokio tipo projektai pastaraisiais metais ypač aktualūs, nes sparčiai kintant skaitmeninėms platformoms vis dažniau kalbama apie skaitmeninį ilgaamžiškumą. Klausimas paprastas: kas nutinka mūsų duomenims, vaizdams ir įrašams, kai juos aptarnaujančios sistemos pasensta arba išnyksta.

    Florencijoje, Palazzo Strozzi, atidaroma paroda „Broken: The Power of the Fragment“, skirta fragmento idėjai mene ir istorijoje. Ekspozicija jungia senųjų meistrų darbus ir šiuolaikines skulptūras, kviesdama pažvelgti į tai, kaip prasmė pasikeičia, kai objektas yra sulūžęs, nebaigtas ar išlikęs tik dalimis.

    Temos ašis čia nėra vien restauravimas ar archeologija: fragmentas tampa būdu kalbėti apie laiko poveikį, praradimą ir naują interpretaciją. Tokia kuratorinė kryptis ryški visoje Europoje, kur muziejai vis dažniau stato pasakojimą ne ant „tobulo eksponato“, o ant jo kelionės per istoriją.

    Kinas: „Primetime“ ir televizijos šlovės kaina

    Prancūzijos kino teatruose startuoja „Primetime“ – drama, kurioje Robertas Pattinsonas įkūnija televizijos laidų vedėją Chrisą Hanseną. Siužetas remiasi realybės televizijos eros logika, kai auditorijos dėmesys tampa valiuta, o moralinė žinutė dažnai susiduria su reitingų spaudimu.

    Filmas grįžta prie 2000-ųjų televizijos fenomeno, paremto provokacija ir „paslėptos kameros“ estetika, ir klausia, kur baigiasi viešasis interesas, o kur prasideda pramoga. Tai tema, kuri šiandien vėl atgyja dėl socialinių tinklų ir turinio kūrėjų ekonomikos, kur dėmesio kaina kartais pranoksta atsakomybę.

    Serialai ir muzika: lengvesnė nata ir M83 sugrįžimas

    Apple TV+ pristato komediją „Brothers“, kurioje Matthew McConaughey ir Woody Harrelson vaidina su fikcija persipinančias savo pačių versijas. Serialo atspirties taškas – jų viešai aptarinėta galimybė būti giminaičiais, todėl istorija žaidžia ribomis tarp asmeninės biografijos ir scenarijaus.

    Muzikos pasaulyje savaitę pažymi M83 albumas „I Wrote You A Letter“. Grupės skambesys tradiciškai remiasi kino vaizduotę primenančiomis melodijomis ir nostalgijos nuotaika, o naujas leidinys toliau vysto šią kryptį, papildydamas ją aštresnėmis, ankstesnius etapus primenančiomis detalėmis.

    Ši programa patogi tiems, kurie nori aiškaus orientyro: ką šią savaitę verta pamatyti, paklausyti ar įsijungti, jei domina europietiškas kultūros pulsas. Nuo parodų apie pasenusias technologijas iki didesnių kino ir muzikos premjerų – pasirinkimų netrūks.