CP v2

Tag: Mazda

  • Šie populiarūs 10–20 metų automobiliai rūdija greičiausiai: ekspertai įspėja pirkėjus

    Šie populiarūs 10–20 metų automobiliai rūdija greičiausiai: ekspertai įspėja pirkėjus

    Net ir palyginti jauni automobiliai kartais nustebina prastu atsparumu korozijai, o prastesnė antikorozinė apsauga ilgainiui gali virsti brangiais kėbulo ir važiuoklės remonto darbais. Specialistai pabrėžia, kad rūdys dažnai prasideda ne nuo matomų kėbulo vietų, o nuo sunkiau pasiekiamų ertmių ir apačios.

    Vienu autoritetingiausių šaltinių šia tema laikomas Švedijos automobilių žurnalas Vi Bilägare, kuris kartu su Stokholmo bendrove „Rostskyddsmetoder“ jau kelis dešimtmečius vertina naujų automobilių antikorozinę apsaugą. Per šį laiką įvertinta daugiau nei 500 modelių, o rezultatai skelbiami penkiabalėje skalėje nuo 1 iki 5.

    Bandymuose vertinamos ne tik bendros deklaracijos apie cinkavimą ar dažus, bet ir praktinės smulkmenos, kurios realiame gyvenime lemia, kaip greitai pradės kauptis drėgmė ir purvas. Tikrinama sandarinimo medžiagų kokybė, vandens nutekėjimo kanalų pralaidumas, dugno apsauginių dangų patvarumas, taip pat tai, kaip apsaugotos uždaros kėbulo ertmės.

    Kurie automobiliai kelia daugiausia rizikų

    Remiantis šių bandymų logika, didesnę riziką dažniau turi 10–20 metų amžiaus modeliai, kurių antikorozinė apsauga vertinta kaip ypač silpna. Tarp minimų markių dažniausiai atsiduria Alfa Romeo, Citroen, Fiat, Honda, Jeep, Lexus, Mazda, Mitsubishi, Nissan, Peugeot, Subaru, Suzuki ir Toyota.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad sąraše pasitaiko ir vairuotojų pamėgtų japoniškų markių, kurios paprastai siejamos su patikimumu. Tai nereiškia, kad konkretus automobilis būtinai bus surūdijęs, tačiau pirkėjui tai yra signalas kruopščiau tikrinti būtent kėbulo apačią ir konstrukcines zonas.

    Kodėl vieni rūdija greičiau

    „Rostskyddsmetoder“ specialistai aiškina, kad gamintojai taiko skirtingas strategijas: dalis labiau pasikliauja cheminėmis dangomis dažymo etape, o kiti daugiau dėmesio skiria uždarų profilių užpildymui vašku ir galvaniniam cinkavimui. Pastarasis sprendimas dažnai laikomas atsparesniu mechaniniams pažeidimams, kurie atveria kelią korozijai.

    Prie rūdijimo prisideda ir eksploatacijos sąlygos: druska žiemą, dažnas važiavimas šlapiais žvyrkeliais, ilgai neišplauta važiuoklė, užsikimšę drenažai. Todėl net gerai suprojektuota apsauga per laiką praranda efektyvumą, ypač jei automobilis anksčiau patyrė kėbulo remontą ar buvo pažeistos dugno dangos.

    Ką tikrinti perkant naudotą

    Perkant 10–20 metų automobilį specialistai pirmiausia pataria apžiūrėti dugną, slenksčius, dugno skersinius, pakabos tvirtinimo vietas ir grindų zonas, kur kaupiasi purvas. Praktikoje kritinės vietos dažnai yra ten, kur metalas patiria nuolatinius smūgius nuo akmenukų, o apsauginė danga būna nutrinta.

    Taip pat verta įvertinti, ar nėra požymių, kad drėgmė laikosi kėbulo ertmėse: tai gali būti nevienodi tarpai, burbuliuojantys dažai, netipiniai sandariklių pėdsakai ar šviežiai užpurkštos dangos, kurios gali slėpti problemą. Dalis vairuotojų, ypač rinkdamiesi kai kurių japoniškų markių modelius, po pirkimo papildomai dengia dugną ir ertmes antikorozinėmis priemonėmis.

  • „Mazda“ vadovas atskleidė MX-5 ateitį: naujasis „Miata“ bus paruoštas elektrai, bet išliks lengvas

    „Mazda“ vadovas atskleidė MX-5 ateitį: naujasis „Miata“ bus paruoštas elektrai, bet išliks lengvas

    „Mazda“ vadovas Masahiro Moro patvirtino, kad būsimos kartos MX-5 „Miata“ modelis bus kuriamas taip, kad prireikus galėtų tapti elektromobiliu. Tai nereiškia, jog naujasis rodsteris nuo pat pradžių bus tik elektrinis, tačiau konstrukcija turės būti pritaikyta scenarijui be vidaus degimo variklio.

    „Įpėdinis taip pat turi būti pasirengęs situacijai, kai nebelieka vidaus degimo variklio“, – sakė Masahiro Moro.

    Toks pareiškimas dera su ankstesniais „Mazda“ komentarais, jog artimiausiu laikotarpiu pagrindinis kelias dar bus benzininiai varikliai, o elektrifikacija ateis tada, kai technologijos leis išlaikyti MX-5 filosofiją. Tai ypač svarbu, nes lengvas svoris ir vairavimo pojūtis yra esminės šio modelio vertybės.

    Pasak M. Moro, didžiausias iššūkis – sumažinti bazinės konstrukcijos masę nenaudojant itin brangių medžiagų, tokių kaip anglies pluoštas. „Mazda“ tikslas – kad automobilis svertų nuo kiek mažiau nei 1 000 iki 1 200 kilogramų, o tai būtų panašu į dabartinės kartos MX-5 masę.

    „Mūsų iššūkis – padaryti bazinę struktūrą lengvesnę nenaudojant egzotiškų medžiagų, pavyzdžiui, anglies pluošto. Kūrėjų svorio tikslas – nuo kiek mažiau nei 1 000 iki 1 200 kilogramų. Manau, kad galime tai pasiekti“, – sakė Masahiro Moro.

    Jei tokį svorį pavyktų išlaikyti ir elektrinėje versijoje, tai būtų išskirtinis pasiekimas rinkoje, kur baterijos dažniausiai gerokai padidina masę. Dėl to gamintojai vis dažniau ieško ne vien didesnės talpos baterijų, bet ir išmanesnio jų išdėstymo bei lengvesnių platformų.

    Viešojoje erdvėje anksčiau buvo aptarinėjami patentiniai sprendimai, rodantys, kad baterijos galėtų būti integruotos į centrinį transmisijos tunelį. Toks išdėstymas leistų išlaikyti tradiciškai MX-5 būdingą svorio balansą ir žemą sėdėseną, o tai itin svarbu mažam sportiniam rodsteriui.

    Automobilių pramonėje jau matyti panašių pavyzdžių, kai baterijų paketas formuojamas ne įprastoje plokščioje grindų konstrukcijoje, o paskirstomas taip, kad būtų išlaikytas svorio centras ir proporcijos. Tokie sprendimai ypač aktualūs sportiniams modeliams, kuriuose dinaminės savybės ir vairuotojo pozicija yra prioritetas.

    Kol kas „Mazda“ neįvardija tikslios datos, kada galėtų pasirodyti visiškai elektrinis MX-5, tačiau kryptis aiški: nauja platforma turės būti pasiruošusi elektrifikacijai. Tai leidžia tikėtis, kad artimiausiais metais pirkėjai gali sulaukti tiek tradicinės, tiek labiau elektrifikuotos MX-5 interpretacijos, jei gamintojui pavyks suderinti svorį, kainą ir dinamiką.