CP v2

Tag: Mažeikiai

  • Mažeikiuose startavo pavasario tvarkymo darbai: kapinių takai, suolai, parkai ir Pavenčių paplūdimys

    Mažeikių seniūnijoje įsibėgėjo pavasariniai viešųjų erdvių tvarkymo darbai: nuo miesto kapinių infrastruktūros iki parkų ir poilsio zonų parengimo vasaros sezonui. Savivaldybė skelbia, kad darbai apima ir kasdienę priežiūrą, ir konkrečius atnaujinimo projektus, kurie gyventojams labiausiai juntami judriausiose miesto vietose.

    Didžiausias dėmesys šiuo metu skiriamas Mažeikių miesto kapinėms, kur tvarkomas pėsčiųjų takas. Planuojama iki Motinos dienos pašalinti ir išvežti senojo tako dangą, o artimiausiomis dienomis pradėti naujos dangos įrengimą. Kartu numatyta atnaujinti ir apšvietimą, kad kapinių teritorija būtų saugesnė tamsiuoju paros metu.

    Apšvietimo atnaujinimo darbai artimiausiu metu turėtų prasidėti ir stačiatikių bei liuteronų evangelikų kapinėse. Tokie sprendimai paprastai padeda mažinti nesaugumo jausmą, gerina matomumą pagrindiniuose takuose ir leidžia patogiau lankyti kapus vakare ar anksti ryte.

    Prie kapinių taip pat įrengtos dvi papildomos laikino žalienų saugojimo surinkimo aikštelės. Seniūnija primena, kad jos kartu su pastatytais konteineriais skirtos tik kapinėse susidarančioms žalienoms, todėl gyventojų prašoma laikytis šios tvarkos ir taip išvengti netvarkos bei papildomų išvežimo kaštų.

    Mieste tęsiamas ir mažosios infrastruktūros atnaujinimas. Sutvarkyta aikštelė prie Naftininkų gatvės 76 namo, papildytas smėlis tinklinio ir vaikų žaidimų aikštelėse, pakeistos krepšinio lentos, lankai ir tinkleliai. Taip pat remontuojami bei atnaujinami suolai, šiukšliadėžės, perdažomi vaikų žaidimų aikštelių įrenginiai.

    Tvarkymo darbai persikelia ir į miesto gatves bei parkus. Seniūnija praneša, kad sutvarkyti suolai M. Daukšos gatvėje, o dalyje Žemaitijos gatvės suoliukai dar atnaujinami. Prie suolų Žemaitijos gatvėje pasodintos našlaitės, o likusioje gatvės dalyje planuojama keisti visus suolus, kad sprendimai būtų vientisi ir ilgaamžiai.

    Senamiesčio parke numatyti keli konkretūs žingsniai: įrengiamos vietos šiukšliadėžėms, senos šiukšliadėžės bus pakeistos naujomis, papildomas nuslinkęs gruntas aplink paminklą ir planuojama atsėti veją. Tokie darbai svarbūs ne tik estetikai, bet ir saugumui, nes sutvarkyta danga ir sutvirtintas gruntas mažina slydimo bei ištrupėjusių vietų riziką.

    Artėjant šiltajam sezonui, tvarkoma ir Pavenčių poilsio zona. Į paplūdimio teritoriją atvežta naujo smėlio, teritorija išpurenta ir išravėta, žaidimų vietoje „Laivai“ pakeistas smėlis. Taip pat atnaujinti gultai, kuriuos planuojama sumontuoti artimiausiu metu, o šiukšliadėžėms įrengiami stogeliai.

    Seniūnija nurodo, kad atšilus orams Pavenčių poilsio zonoje bus įrengti plūdurai ir užbaigti kiti mažosios infrastruktūros sutvarkymo darbai. Tokie darbai įprastai atliekami prieš prasidedant aktyviam maudymosi sezonui, kad poilsiautojai rastų aiškiai pažymėtas ir prižiūrimas zonas.

    Tuo pačiu mieste oficialiai pradėtas ir žolės pjovimo sezonas. Veja jau nupjauta Sodų ir Taikos gatvių skveruose, žolė pjaunama palei naujai įrengtus pėsčiųjų ir dviračių takus, ypač ten, kur ji auga sparčiausiai, Ventos ir Pavenčių gatvėse. Seniūnija teigia, kad artimiausiu metu žolės pjovimo darbai bus tęsiami ir kituose prižiūrimuose plotuose.

  • Lietuva svarsto viršpelnių mokestį energetikai: sprendimą siūlo derinti su Lenkija, dėmesys Orlen

    Lietuva svarsto galimybę įvesti viršpelnių mokestį energetikos įmonėms, tačiau tokį žingsnį sieja su tuo, kokius sprendimus priims Lenkija. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pabrėžė, kad skirtingos taisyklės kaimyninėse rinkose gali sukelti nenumatytų pasekmių degalų tiekimui.

    Pasak ministro, sprendimai turėtų būti koordinuoti su Varšuva, kad būtų išvengta rinkos iškraipymų ir rizikos, jog per trumpą ar vidutinį laikotarpį gali pritrūkti dyzelino. Lietuvos degalų balansas glaudžiai susijęs su regioniniais srautais, todėl mokesčių režimų skirtumai galėtų nukreipti tiekimą ten, kur sąlygos palankesnės.

    „Jei Lenkija įves reguliavimą dėl viršpelnių, Lietuva turėtų svarstyti panašų, veidrodinį principą“, – sakė Žygimantas Vaičiūnas.

    Ministras taip pat akcentavo „Orlen“ reikšmę, nes grupė valdo Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą, kuri išlieka strategiškai svarbi ne tik Lietuvai, bet ir platesniam regionui. Dėl to, anot jo, bet kokia mokestinė iniciatyva turi būti subalansuota taip, kad vienu metu būtų apsaugoti vartotojų interesai ir išlaikytas stabilus benzino, dyzelino bei aviacinių degalų tiekimas.

    Lietuvoje šis klausimas buvo aptartas ir su „Orlen Lietuva“ atstovais, o pati mokesčio konstrukcija, ministro teigimu, turėtų maksimaliai priartėti prie Lenkijos sprendimo, paliekant tik nedidelius administracinius skirtumus. Tokia logika grindžiama tuo, kad degalų rinka Baltijos regione yra itin jautri tiek kainodarai, tiek logistikos grandinėms.

    ES kontekstas ir viršpelnių logika

    Viršpelnių apmokestinimo idėja pastaraisiais metais periodiškai grįžta į Europos darbotvarkę, ypač kai dėl geopolitinių įtampų ir žaliavų kainų svyravimų išauga energetikos įmonių pelningumas. Tokie sprendimai paprastai pristatomi kaip laikinos priemonės, skirtos dalį netikėtai išaugusio pelno nukreipti vartotojų naštai mažinti ar biudžeto spragoms dengti.

    Lietuvos ministras atkreipė dėmesį, kad šio tipo sprendimai yra jautrūs tarptautinei konkurencijai, todėl koordinavimas bent jau regioniniu mastu laikomas kritiškai svarbiu. Panašiai anksčiau yra pasisakiusi ir Europos Komisija, vertindama, jog skirtingi nacionaliniai režimai gali paskatinti tiekimo perskirstymą ir kainų disbalansą.

    Mažeikių gamykla ir įmonės rezultatai

    „Orlen Lietuva“ yra viena didžiausių pramonės įmonių šalyje: ji valdo Mažeikių naftos perdirbimo kompleksą ir Būtingės terminalą, o įmonėje dirba daugiau nei 1 500 žmonių. Bendrovė taip pat yra reikšminga Klaipėdos SGD ir skystųjų energijos produktų terminalų operatoriaus KN Energies klientė, todėl jos veikla turi svorį ir suskystintų dujų, ir naftos produktų logistikoje.

    Skelbiama, kad 2025 metais „Orlen Lietuva“ pajamos siekė apie 5,21 mlrd. eurų, tai yra maždaug 5 proc. mažiau nei 2024 metais. Tuo pat metu įmonė perdirbo 9,4 mln. tonų žaliavos ir dirbo apie 90,6 proc. pajėgumu, o perdirbimo apimtys, lyginant su ankstesniais metais, augo 5,5 proc.

    Bendrovės vadovas Dariuszas Zonenbergas yra pažymėjęs, kad didesnę gamybą skatino gerėjusi makroekonominė aplinka ir efektyvesnis gamybos planavimas. Vis dėlto rinkos dalyviams svarbiausia išlieka tai, kaip galimas viršpelnių mokestis būtų sukonstruotas praktiškai ir ar jis nepakeistų investicijų bei tiekimo sprendimų regione.

  • Mažeikių rajone paskirstyta 38 100 eurų: kurie 24 aplinkosauginio švietimo projektai gavo finansavimą

    Mažeikių rajono savivaldybė paskirstė 2026 metais Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšas visuomenės aplinkosauginio švietimo projektams. Konkursui buvo pateiktos 39 paraiškos, o finansavimas skirtas 24 projektams.

    Bendra skirta suma siekia 38 100 eurų. Savivaldybė pabrėžia, kad parama orientuota į praktines veiklas, kurios padeda gyventojams geriau suprasti atliekų mažinimo, rūšiavimo, gamtos pažinimo ir aplinkos tausojimo principus.

    Kas gavo finansavimą?

    Tarp finansuojamų vykdytojų daugiausia yra ugdymo įstaigų. Parama skirta lopšeliams-darželiams „Delfinas“, „Buratinas“, „Linelis“, „Bitutė“, „Eglutė“, „Žilvitis“, „Berželis“, „Pasaka“, „Saulutė“, taip pat Tirkšlių darželiui „Giliukas“, Viekšnių lopšeliui-darželiui „Liepaitė“ ir Sedos lopšeliui-darželiui „Jurginėlis“.

    Finansavimą taip pat gavo „Žiburėlio“ pradinė mokykla, Pavasario progimnazija ir Merkelio Račkausko gimnazija. Tokiose įstaigose aplinkosauginiai projektai dažniausiai apima integruotas pamokas, praktines veiklas lauke ir bendruomenines iniciatyvas.

    Įsitraukė bibliotekos, muziejai ir bendruomenės

    Į finansuojamų projektų sąrašą pateko Mažeikių Henriko Nagio viešoji biblioteka, Mažeikių muziejus ir Renavo dvaro sodyba. Tokie vykdytojai paprastai stiprina edukacijas, kurios aplinkosaugos temą sujungia su vietos istorija, kultūra ir pažintiniais maršrutais.

    Finansavimas skirtas ir Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijai (Ventos regioninio parko grupei), Urvikių kultūros centrui, VšĮ „Aktyvios pramogos Mažeikiuose“, asociacijai „Kuriame kartu“ bei Auksodės kaimo bendruomenei. Taip išplečiamas projektų pasiekiamumas už ugdymo įstaigų ribų, įtraukiant platesnę rajono auditoriją.

    Ką rodo atrankos rezultatai?

    Didelis pateiktų paraiškų skaičius rodo augantį įstaigų ir organizacijų dėmesį aplinkosauginiam švietimui. Praktikoje tokios iniciatyvos dažniausiai orientuotos į kasdienius įpročius, nuo atsakingo vartojimo iki vietos gamtos pažinimo, ir padeda kurti ilgalaikį poveikį bendruomenei.

    Mažeikių rajono savivaldybė skelbia, kad 2026 metų projektų sąrašas ir lėšų paskirstymas pateikti oficialiame dokumente. Jame detalizuota, kokioms veikloms kiekvienas vykdytojas gaus numatytą finansavimą.

  • Mažeikiuose ruošiami paleisti fontanai: į Juodpelkio tvenkinį sugrįžo plaukiojanti „Žvaigždė“

    Mažeikiuose prasidėjo pasirengimas fontanų sezonui. Balandžio 29 dieną į Juodpelkio parko tvenkinį vėl nuleistas plaukiojantis fontanas „Žvaigždė“, o mieste esantys fontanai tikrinami ir ruošiami paleidimui.

    Savivaldybė informuoja, kad „Žvaigždė“ šiuo metu testuojama ir pajungiama prie įrangos. Planuojama, kad netrukus 28 kvadratinių metrų ploto fontanas vėl veiks visu pajėgumu, o vandens srovė kils iki 11 metrų ir bus apšviečiama įvairiomis spalvomis.

    Kartu patikrinta ir kitų miesto fontanų techninė būklė. Ruošiami įjungti fontanai Naftininkų gatvės sankirtoje, Vasario 16-osios gatvėje, Žemaitijos gatvėje, Melioratorių parkelyje ir Sodų skvere.

    Prieš paleidimą atliekami įprasti sezono pradžios darbai: įranga apžiūrima, išvalomi vandens kontūrai, sutvarkomi purkštukai, nuplaunamos konstrukcijos, įvertinamas siurblių ir apšvietimo sistemų veikimas. Tokia patikra svarbi ne tik dėl vaizdo, bet ir dėl saugumo bei patikimo darbo viso sezono metu.

    Fontanų būklę tikrina ir paleidimui rengia UAB „Mažeikių vandenys“ darbuotojai. Tikslios įjungimo datos gali priklausyti nuo testavimo rezultatų ir oro sąlygų, tačiau miestas skelbia, kad fontanai įjungti planuojami artimiausiu metu.

  • Kultūros ministrė Mažeikiuose: atlyginimai, vadovų reikalavimai ir projektų finansavimo spragos

    Balandžio 28 dieną Mažeikiuose lankėsi Lietuvos Respublikos kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė. Susitikimuose su savivaldybės vadovais ir kultūros įstaigų atstovais aptarta, su kokiais kasdieniais iššūkiais susiduria rajono kultūros sektorius.

    Mažeikių rajono savivaldybėje daugiausia dėmesio skirta finansavimo tvarumui ir tam, kaip jis pasiekia bibliotekas, muziejus, kultūros centrus bei paveldo objektuose veikiančias įstaigas. Savivaldybė pabrėžė, kad augančios išlaidos, ypač energijai, tiesiogiai riboja galimybes planuoti programas ir užtikrinti stabilų paslaugų prieinamumą.

    Atlyginimai ir vadovų reikalavimai

    Vienas pagrindinių klausimų – kultūros darbuotojų darbo užmokesčio didinimo galimybės. Susitikime akcentuota, kad regionuose išlieka sudėtinga pritraukti ir išlaikyti kvalifikuotus specialistus, o atlygio konkurencingumas tampa tiesiogiai susijęs su paslaugų kokybe ir įstaigų veiklos tęstinumu.

    Taip pat diskutuota dėl dabartinių kvalifikacinių reikalavimų kultūros įstaigų vadovams. Savivaldybės ir įstaigų atstovai kėlė klausimą, ar esama tvarka pakankamai lanksčiai atliepia regionų realybę, kai kandidatų ratas siauresnis, o vadovams tenka ir administracinės, ir programinės lyderystės atsakomybės.

    Projektai, paveldo pastatai ir papildomi kaštai

    Aptarta Lietuvos kultūros tarybos finansuojamų projektų praktika ir tai, kaip paraiškų konkurencija bei administraciniai reikalavimai veikia mažesnes įstaigas. Susitikime akcentuota, kad projektinis finansavimas dažnai padeda sukurti turinį, tačiau ne visada sprendžia ilgalaikių veiklos kaštų ar infrastruktūros poreikių problemą.

    Ypatingas dėmesys skirtas kultūros įstaigoms, veikiančioms kultūros paveldo pastatuose, kurių išlaikymas paprastai brangesnis. Kalbėta apie energijos išteklių kaštus ir tai, kad pastatų istorinis statusas neretai riboja greitus modernizacijos sprendimus, todėl reikalingi labiau pritaikyti finansavimo modeliai.

    Paramos įstatymo pokyčiai ir konkreti infrastruktūra

    Susitikime paliestos ir Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo pataisos, galinčios turėti įtakos rėmimo praktikai savivaldybėse. Mažeikių rajonui aktualus ir finansavimo klausimas rašytojos Šatrijos Raganos memorialinio muziejaus remonto darbams.

    Vizito metu ministrė aplankė Mažeikių muziejų, Mažeikių Henriko Nagio viešąją biblioteką ir Renavo dvaro sodybą. Savivaldybė tikisi, kad išsakytos problemos taps pagrindu tolimesniems sprendimams dėl finansavimo, vadovų reikalavimų ir regionų kultūros įstaigų stiprinimo.