CP v2

Tag: Mažeikių rajono savivaldybė

  • Mažeikių rajone baigiasi balsavimas už gyventojų projektus: iš 13 idėjų atrinktos 6

    Mažeikių rajono savivaldybė primena, kad iki birželio 1 dienos gyventojai dar gali balsuoti už bendruomenės pasiūlytas idėjas, skirtas gyvenamajai aplinkai ir viešajai infrastruktūrai gerinti. Šiemet buvo pateikta 13 projektų, o po vertinimo finansuoti tinkamais pripažinti 6.

    Balsavimas vyksta dviejose kategorijose: didelės ir mažos apimties projektų. Kiekvienoje kategorijoje gyventojas gali pasirinkti tik vieną projektą, todėl pasirinkimas turi tiesioginę įtaką, kurios idėjos bus įgyvendinamos.

    Kas gali balsuoti ir kaip?

    Balsuoti gali Mažeikių rajono savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaravę gyventojai nuo 16 metų. Tai viena iš dalyvaujamojo biudžeto priemonių, kai dalis savivaldybės lėšų paskirstoma pagal pačių gyventojų sprendimą.

    Balsuoti galima elektroniniu būdu, mobiliojoje programėlėje „Mažeikietis“, pasirinkus modulį Apklausos. Savivaldybė pabrėžia, kad balsavimas trunka ribotą laiką, todėl gyventojai raginami neatidėlioti.

    Kokie projektai pateikti balsavimui?

    Didelės apimties kategorijoje pateikti du projektai: A. Vienažindžio pėsčiųjų tako plėtra Laižuvos miestelyje ir Taikos skvero pėsčiųjų takų, lietaus nuvedimo sistemos bei aikštelės sutvarkymas Mažeikiuose. Abu projektai orientuoti į kasdienį patogumą ir saugesnį judėjimą.

    Mažos apimties kategorijoje pateiktos keturios idėjos, įgyvendinamos seniūnijose, išskyrus Mažeikių seniūniją. Tai Apšviesta ir jauki Laižuva, Kaime gyventi gera Tirkšlių seniūnijoje, Takas link Ventos skardžio Reivyčiuose ir daugiafunkcinė lauko edukacinė erdvė su infrastruktūra Pikelių miestelyje Židikų seniūnijoje.

    Kiek lėšų skiriama ir kas bus toliau?

    Šių metų dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvoms savivaldybė yra numačiusi 255 000 eurų. Balsavimu išrinkti projektai, kaip skelbiama, būtų įgyvendinami kitais metais, o savivaldybė planuos darbus pagal laimėjusius gyventojų sprendimus.

    Paraiškos projektams buvo teikiamos nuo kovo 2 dienos iki balandžio 1 dienos. Savivaldybė teigia, kad toks modelis leidžia tiksliau atliepti vietos poreikius, o gyventojams suteikia realų instrumentą spręsti, kas jų aplinkoje turėtų keistis pirmiausia.

  • Mažeikių rajone griežtinama kontrolė: apleistiems sklypams taikys 4 proc. mokestį

    Mažeikių rajono savivaldybės administracija primena, kad neprižiūrimi ir apleisti žemės sklypai apmokestinami padidintu tarifu. Tokiems sklypams taikomas 4 proc. žemės mokesčio tarifas, taip pat 4 proc. žemės nuomos mokestis už valstybinę žemę.

    Savininkai, valstybinės žemės nuomininkai ir naudotojai sklypus sutvarkyti turi iki 2026 metais liepos 15 dienos. Savivaldybė pabrėžia, kad tikslas yra užkirsti kelią teritorijų apleidimui ir mažinti aplinkos taršą bei vizualinę netvarką.

    Kada sklypas laikomas apleistu?

    Į apleistų sklypų sąrašus įtraukiami neprižiūrimi žemės sklypai, kai fiksuojamas bent vienas iš aiškių požymių. Tarp jų minima sąvartyno formavimas, šiukšlių ir statybinio laužo kaupimas ar padrikas išpylimas, taip pat teršiančių medžiagų laikymas ne tam skirtose vietose.

    Apleidimu taip pat laikoma, kai sklype laikomos akivaizdžiai netvarkingos, techninių reikalavimų neatitinkančios transporto priemonės ar jų dalys, nenaudojami statybiniai vagonėliai, laikinieji statiniai. Prie požymių priskiriama ir tai, kad sklypas nešienaujamas, apaugęs krūmais ar sumedėjusiais augalais, yra avarinės būklės medžių.

    Ką privalo užtikrinti savininkai ir nuomininkai?

    Savivaldybė primena, kad žemė turi būti naudojama, prižiūrima ir tvarkoma taip, kad būtų tinkama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Šis reikalavimas galioja tiek žemės ūkio paskirties sklypams, tiek gyvenamųjų namų teritorijoms, komercinės ar visuomeninės paskirties objektų teritorijoms, rekreacinėms ir kitoms teritorijoms.

    Praktikoje tai reiškia, kad sklype neturi kauptis atliekos, jis neturi tapti sandėliavimo aikštele netvarkingiems daiktams ar taršiems likučiams. Taip pat tikimasi elementarios priežiūros, kad teritorija nekeltų grėsmės aplinkai ir aplinkiniams gyventojams.

    Kada vyks patikrinimai?

    Mažeikių rajone apleistų žemės sklypų patikrinimai numatyti nuo liepos 15 dienos. Nustačius, kad sklypas atitinka apleisto sklypo požymius, jis gali būti įtrauktas į atitinkamą sąrašą, o tuomet pritaikomas ir padidintas 4 proc. tarifas.

    Gyventojams, turintiems abejonių dėl sklypo būklės ar reikalavimų, verta iš anksto įsivertinti, ar teritorijoje nėra apleidimo požymių, ir pasirūpinti tvarkymu dar iki patikrinimų pradžios. Tai dažnai leidžia išvengti ne tik didesnio mokesčio, bet ir papildomų ginčų dėl sklypo statuso.

  • Mažeikių rajone plečiamos priedangos: pasirašyta sutartis, darbai apims mokyklas ir darželius

    Mažeikių rajono savivaldybė kartu su partneriais pradeda naują priedangų atnaujinimo etapą – pasirašyta projekto VRM-003-K-034 Priedangų infrastruktūros plėtra Mažeikių rajono savivaldybėje finansavimo sutartis. Savivaldybė skelbia, kad tikslas – užtikrinti, jog priedangos realiai veiktų krizės, ekstremaliosios situacijos ar karinės grėsmės atveju.

    Projektas įgyvendinamas pagal veiklą Priedangų infrastruktūros plėtra, kuri orientuota į pasirengimo krizių valdymui stiprinimą ir galimų padarinių mažinimą. Darbai finansuojami Valstybės gynybos fondo lėšomis, numatant galimybę padengti iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų.

    Finansavimo sutartį pasirašė Vidaus reikalų ministerija, Vidaus reikalų ministerijos projektų valdymo agentūra ir Mažeikių rajono savivaldybės administracija, kuri yra projekto vykdytoja. Savivaldybė akcentuoja, kad priedangų kokybė vertinama ne vien pagal būklę, bet ir pagal tai, ar jos yra pasiekiamos, saugios bei pritaikytos skirtingiems gyventojų poreikiams.

    Investicijos numatytos partnerių valdomuose objektuose, kuriuose planuojamas priedangų infrastruktūros gerinimas. Tarp jų – Tirkšlių Juozo Vitkaus-Kazimieraičio progimnazija, lopšeliai-darželiai Berželis ir Bitutė, Mažeikių moksleivių namai, Viekšnių gimnazija, Tirkšlių kultūros centras ir Mažeikių dailės mokykla.

    Pagrindiniai darbai ir sprendiniai

    Pagal kiekvieno objekto poreikius bus parenkami konkretūs sprendiniai, apimantys tiek techninį įvertinimą, tiek realius infrastruktūros atnaujinimo darbus. Savivaldybė nurodo, kad svarbus prioritetas – saugi evakuacija, patikimas vėdinimas, gaisrinė sauga ir priedangų pritaikymas riboto judumo asmenims.

    Projekto lėšomis gali būti atliekamos konstrukcijų ekspertizės, projektavimo darbai, įrengiami evakuaciniai išėjimai ir evakuacinis apšvietimas. Taip pat numatomi sprendimai, susiję su apsauga nuo smūgio bangos, langų apsauga, gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemomis.

    Į planuojamas priemones patenka mechaninio arba natūralaus vėdinimo sprendiniai, rezervinio elektros tiekimo sistemų ir generatorių įrengimas. Kartu gali būti atnaujinamos vidaus erdvės gyventojų apsaugai, perkamos vandens talpyklos, biotualetai ir kitos būtiniausios priemonės, reikalingos priedangai funkcionuoti.

    Kada planuojama pabaiga?

    Numatyta projekto veiklų įgyvendinimo trukmė – 18 mėnesių nuo sutarties pasirašymo dienos. Savivaldybė teigia, kad įgyvendinus projektą bus gerinama ne tik konkrečių pastatų infrastruktūra, bet ir bendras Mažeikių rajono atsparumas galimiems sutrikimams.

    Priedangų stiprinimas pastaraisiais metais tampa viena svarbiausių civilinės saugos krypčių, ypač daug dėmesio skiriant realiam pasirengimui ir praktiniam pritaikomumui. Šiuo projektu siekiama, kad priedangos būtų ne formalus statusas, o veikianti apsaugos priemonė gyventojams.

  • Mažeikių savivaldybėje – ikimokyklinukų vizitas pas merę: vaikai išbandė mero kėdę

    Mažeikių rajono savivaldybėje gegužės 26 dieną apsilankė lopšelio-darželio „Gintarėlis“ priešmokyklinio ugdymo grupės vaikai su pedagogais. Jie susitiko su savivaldybės mere Rūta Matulaitiene ir iš arti susipažino su savivaldos darbu.

    Susitikimo metu merė vaikams papasakojo, už ką yra atsakingas meras, kaip planuojami darbai ir kokie sprendimai kasdien daro įtaką rajono gyventojams. Pasak savivaldybės, ugdytiniai domėjosi ir tuo, ar ateityje patys norėtų imtis tokios veiklos.

    Vaikai klausė ir asmeniškesnių, jiems svarbių klausimų apie merės šeimą, laisvalaikį bei augintinius. Tokios temos, anot pedagogų, padeda kurti artimesnį ryšį su institucijomis ir skatina drąsiau klausti bei diskutuoti.

    Kaip ugdomas pilietiškumas?

    Švietimo ekspertai pabrėžia, kad ankstyvos pažintys su viešuoju sektoriumi yra viena iš pilietiškumo ugdymo formų, kai vaikai mokosi, kaip veikia sprendimų priėmimas, kas yra atsakomybė ir atstovavimas. Tokie vizitai dažnai tampa praktine socialinio ugdymo dalimi, papildančia veiklas darželyje.

    Priešmokykliniame amžiuje ypač veiksmingos patyriminės patirtys, kai institucijos nėra suvokiamos kaip tolimos ar nepasiekiamos. Gyvas pokalbis, galimybė pamatyti darbo aplinką ir užduoti klausimus padeda formuoti supratimą, kad vietos valdžia yra bendruomenės dalis.

    Simbolinis akcentas – mero kėdė

    Susitikimo pabaigoje merė pakvietė kiekvieną vaiką „pasimatuoti“ mero kėdę. Savivaldybė teigia, kad toks simbolinis gestas sustiprino vaikų įspūdį ir pavertė vizitą ne tik informatyviu, bet ir įsimintinu.

    Mažeikių rajono savivaldybė pažymi, kad panašios edukacinės iniciatyvos padeda stiprinti bendruomeniškumą, skatina domėtis aplinka ir ugdo pasitikėjimą viešosiomis institucijomis. Tokie susitikimai paprastai organizuojami bendradarbiaujant su ugdymo įstaigomis ir tampa tęstinių pilietinio ugdymo veiklų dalimi.

  • Ministrė Mažeikiuose: su savivaldybe ir medikais aptarė paslaugų prieinamumą, finansavimą ir trūkumus

    Gegužės 22 dieną Mažeikiuose lankėsi sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė su ministerijos komanda. Susitikimuose su savivaldybės atstovais ir gydymo įstaigų vadovais aptarti rajonui aktualūs sveikatos sistemos klausimai.

    Kartu su ministre į Mažeikius atvyko viceministras Skirmantas Krunkaitis, ministro patarėjai Irmina Frolova-Milašienė ir Aušra Želvienė bei ministerijos kancleris Evaldas Raistenskis. Delegaciją priėmė Mažeikių rajono savivaldybės vadovai, tarybos atstovai, Seimo narė Ingrida Braziulienė ir pagrindinių sveikatos įstaigų vadovai.

    Kas buvo aptarta?

    Susitikimuose daugiausia dėmesio skirta sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumui, paslaugų finansavimui ir sveikatos centrų veiklos efektyvumui. Taip pat diskutuota apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir visuomenės sveikatos biurų vaidmenį savivaldybėse.

    Dar viena tema – specialistų pritraukimas ir jų išlaikymas regionuose. Savivaldybėms tai išlieka vienas jautriausių klausimų, nes nuo gydytojų ir slaugytojų trūkumo tiesiogiai priklauso laukimo eilės ir paslaugų apimtis.

    Vizitai į įstaigas

    Vizito metu ministrė ir komanda apsilankė Regioninėje Mažeikių ligoninėje bei Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centre. Bendrauta su šių įstaigų bendruomenėmis, aptartos kasdienės darbo sąlygos ir paslaugų organizavimo praktika.

    Tokie išvažiuojamieji susitikimai ministerijai leidžia įvertinti, kaip nacionaliniai sprendimai veikia praktikoje ir kokių korekcijų reikia, kad pacientai regionuose paslaugas gautų laiku. Savivaldybėms tai taip pat proga tiesiogiai įvardyti prioritetus ir kliūtis, kurios kyla įgyvendinant sveikatos sistemos pokyčius vietoje.

  • Mažeikiuose baigti susitikimai su gyventojais: kokius 2025 metų darbus ir projektus žada savivaldybė

    Gegužės 20 dieną Mažeikių seniūnijos salėje įvyko susitikimas su gyventojais, kuriuo užbaigta visų devynių Mažeikių rajono seniūnijų susitikimų serija. Mažeikių rajono savivaldybės merė Rūta Matulaitienė su komanda pristatė 2025 metų veiklos kryptis, numatomus projektus ir jau atliktus darbus.

    Susitikime dalyvavo savivaldybės administracijos ir skyrių vadovai, seniūnijos atstovai, tarybos nariai, taip pat savivaldybės valdomų įmonių vadovai. Gyventojai turėjo galimybę užduoti klausimus, pateikti pastabas ir pasiūlymus, kurie, pasak savivaldybės, bus vertinami planuojant artimiausius sprendimus.

    Kas pristatyta gyventojams?

    Gyventojams buvo pristatyta ne tik savivaldybės 2025 metų veikla, bet ir Mažeikių seniūnijos 2025 metų veiklos ataskaita. Seniūnijos ataskaitoje aptartos kasdienės paslaugos ir darbai, kurie tiesiogiai veikia gyvenamąją aplinką, nuo teritorijų priežiūros iki eismo ir viešosios tvarkos klausimų.

    Diskusijose daug dėmesio skirta Mažeikiuose įgyvendinamiems ir planuojamiems strateginiams projektams, taip pat turizmo infrastruktūros plėtrai. Tokie projektai paprastai apima viešųjų erdvių atnaujinimą, maršrutų pritaikymą lankytojams, informacinius sprendimus ir patogesnį judėjimą mieste.

    Kokie klausimai dažniausiai keliami?

    Susitikime gyventojai domėjosi regioninių ir vietinių kelių bei gatvių remontu, pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimu bei jų priežiūra. Tokie klausimai daugelyje savivaldybių išlieka vieni aktualiausių dėl kasdienio mobilumo, saugumo ir susisiekimo su darbo bei paslaugų vietomis.

    Taip pat aptartas pasirengimas šildymo sezonui, viešųjų erdvių tvarkymas ir komunalinių paslaugų kokybė. Savivaldybės valdomų įmonių vadovai pristatė atliktus ir planuojamus darbus, o policijos ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovai apžvelgė situaciją, susijusią su saugumu ir reagavimu į incidentus.

    Devyni susitikimai per mėnesį

    Susitikimai su gyventojais Mažeikių rajone prasidėjo balandžio 29 dieną ir vyko visose devyniose seniūnijose. Per šį laikotarpį gyventojai galėjo ne tik išklausyti pristatymus, bet ir tiesiogiai aptarti vietos problemas bei sprendimų galimybes su atsakingais asmenimis.

    Tokio formato susitikimai paprastai leidžia savivaldybei geriau įsivardyti prioritetus, o gyventojams aiškiau suprasti, kokie projektai planuojami ir kaip priimami sprendimai. Mažeikiuose surengtas susitikimas tapo paskutiniuoju šios serijos renginiu ir, savivaldybės teigimu, užbaigė pavasarinį 2025 metų planų aptarimo etapą.

  • Mažeikių taryboje merė pristatė 2025 metų ataskaitą: įvardijo darbus ir svarbiausius projektus

    Mažeikių rajono savivaldybės tarybos posėdyje merė Rūta Matulaitienė pristatė metinį mero pranešimą, kuriame apžvelgė 2025 metais atliktus darbus ir savivaldybės veiklos kryptis. Pranešime daugiausia dėmesio skirta vykdytiems sprendimams, bendruomenės poreikiams ir savivaldybės prioritetams.

    Merė akcentavo, kad ataskaita apima ne tik politinius sprendimus, bet ir praktinius rezultatus rajone, įgyvendintus bei šiuo metu vykdomus projektus. Toks pranešimas taryboje paprastai tampa atskaitos tašku planuojant kitų metų biudžetą, investicijų programą ir administracijos darbų tęstinumą.

    Kas aptarta metiniame pranešime

    Posėdyje pristatyta 2025 metų mero veiklos apžvalga apėmė savivaldybės darbotvarkę, svarbiausius sprendimus ir projektus, kurie dar yra įgyvendinimo stadijoje. Tokios ataskaitos savivaldybėse dažniausiai apima infrastruktūros, viešųjų paslaugų, švietimo, socialinės srities ir aplinkos tvarkymo klausimus.

    Metinis pranešimas tarybai leidžia palyginti suplanuotus tikslus su faktiniais rezultatais, įvertinti, kur reikalingi papildomi resursai, ir identifikuoti sritis, kuriose būtinos korekcijos. Tai svarbu ir gyventojams, nes viešai pristatoma informacija padeda suprasti, kokie sprendimai priimami ir kaip jie veikia kasdienes paslaugas.

    Ačiū komandai ir partneriams

    Pranešimo metu merė padėkojo prie bendrų tikslų prisidėjusiems žmonėms ir organizacijoms: tarybos nariams, savivaldybės administracijai, komandai, gyventojams bei partneriams. Pasak merės, nuoseklus darbas ir racionalūs sprendimai yra esminė sąlyga užtikrinti stabilų savivaldybės augimą.

    Metinės ataskaitos pristatymas taryboje dažnai tampa ir politinės atsakomybės momentu, kai aptariama, kas pavyko, o kas reikalauja didesnio tempo ar aiškesnių sprendimų. Savivaldybė nurodė, kad posėdyje pristatyta apžvalga skirta įvertinti padarytą pažangą ir numatyti tolimesnius veiksmus.

  • Mažeikiuose tikrino Sporto ir pramogų centro statybas: kas jau padaryta ir kokie terminai laukia

    Po Mažeikių rajono savivaldybės tarybos posėdžio merė Rūta Matulaitienė pakvietė tarybos narius, Savivaldybės administracijos skyrių vedėjus ir specialistus į Sporto ir pramogų centro statybvietę. Vizito tikslas buvo vietoje įvertinti projekto eigą ir pasitikslinti artimiausių etapų planą.

    Rangovų atstovai pristatė projektą, apžvelgė iki šiol atliktus darbus ir tai, kas šiuo metu vykdoma statybvietėje. Taip pat aptarti darbų grafikai, svarbiausi technologiniai etapai ir numatomi terminai, nuo kurių priklausys tolesnė objekto statybos sparta.

    Tokie apsilankymai statybvietėse savivaldybėms yra praktinis būdas stiprinti projekto priežiūrą ir mažinti rizikas, susijusias su darbų kokybe ar grafiko nukrypimais. Didelės apimties viešosios infrastruktūros projektuose dažniausiai daugiausia iššūkių kyla dėl tiekimo grandinių, rangos darbų suderinimo ir statybų kainų pokyčių, todėl aiškus terminų ir etapų sekimas tampa kritiškai svarbus.

    Sporto ir pramogų centras planuojamas kaip daugiafunkcė erdvė sporto treniruotėms, varžyboms ir renginiams, todėl statybų eiga aktuali ne tik Savivaldybei, bet ir vietos bendruomenėms bei sporto organizacijoms. Savivaldybė nurodo, kad statybų progresas ir pagrindiniai sprendimai toliau bus derinami su atsakingais administracijos padaliniais, o apie svarbiausius projekto etapus gyventojai bus informuojami viešai.

  • Mažeikių savivaldybėje ieškota būdų, kaip gyventojus realiai įtraukti į sprendimų priėmimą

    Gegužės 22 dieną Mažeikių rajono savivaldybėje vyko diskusija, skirta gyventojų įtraukimui į savivaldos sprendimų priėmimą. Aptarta, kokias realias galimybes savivaldybės turi telkti pilietinę visuomenę ir kokie praktiniai metodai veikia geriausiai.

    Susitikime dalyvavo savivaldybės vicemerė Živilė Keršytė, mero patarėja Viktorija Pagojė, administracijos direktorius Arvydas Pocius, vyriausiasis patarėjas Alfonsas Meškys, skyrių vedėjai ir specialistai. Diskusiją moderavo Kauno technologijos universiteto mokslininkas dr. Vytautas Valentinavičius.

    KTU tyrėjų komanda, kurioje dirba ir dr. V. Valentinavičius, atlieka tyrimą apie tai, kaip pilietiškumas ir piliečių mokslas gali stiprinti visuomenės bei bendruomenių atsparumą įvairioms grėsmėms. Mažeikiuose vykusi fokus grupės diskusija buvo vienas iš šio tyrimo etapų.

    Kodėl gyventojų įtraukimas tampa svarbesnis

    Diskusijoje akcentuota, kad gyventojų įsitraukimas svarbus ne tik dėl demokratijos kokybės, bet ir dėl sprendimų tvarumo. Kai bendruomenė prisideda prie problemų įvardijimo ir sprendinių pasirinkimo, dažniau pasiekiamas aiškesnis prioritetų suderinimas ir didesnis pasitikėjimas savivalda.

    Taip pat aptarta, kad pilietinis aktyvumas siejasi su atsparumu krizių metu, kai reikalinga greita informacijos sklaida, savanorystė ir tarpusavio pagalba. Tokiais atvejais svarbūs ne vien formalūs kanalai, bet ir iš anksto sukurti ryšiai tarp savivaldybės, organizacijų ir gyventojų.

    Piliečių mokslas ir atsparumo stiprinimas

    Susitikime nagrinėta, kaip piliečių mokslas gali būti pritaikomas savivaldos lygmeniu, pavyzdžiui, renkant duomenis apie aplinkos būklę, viešųjų paslaugų pasiekiamumą ar infrastruktūros problemas. Tokios iniciatyvos padeda savivaldybei gauti daugiau vietos konteksto duomenų, o gyventojams suteikia aiškesnį vaidmenį sprendimų grandinėje.

    Kalbėta ir apie tai, kad vienas didžiausių iššūkių yra užtikrinti, jog įtrauktis nebūtų vien formali. Tam reikalingi aiškūs grįžtamojo ryšio principai, suprantamai paaiškinama, kaip gyventojų pasiūlymai įvertinami ir kokie sprendimai priimami, taip pat nuoseklus dialogas, o ne vienkartinės konsultacijos.

    Tyrimo etapas ir tolimesni žingsniai

    Pažymėta, kad analogiškos fokus grupių diskusijos vykdomos ir kitose savivaldybėse, siekiant palyginti patirtis bei įvardyti dažniausiai pasiteisinančius įtraukimo modelius. Tyrimo išvados turėtų prisidėti prie rekomendacijų savivaldybėms, planuojant gyventojų dalyvavimo priemones ir jų vertinimo kriterijus.

    Mažeikių rajono savivaldybėje vykusioje diskusijoje apibendrinta, kad gyventojų įtraukimui būtina derinti skirtingus kanalus ir priemones, o didžiausią poveikį kuria nuoseklumas ir aiškiai matomas rezultatas. Tai leidžia pilietinį aktyvumą paversti praktine pagalba savivaldai ir pačiai bendruomenei.

  • Atliekų kultūros egzaminas: Mažeikių rajonas pateko į aktyviausių dešimtuką su 585 dalyviais

    Septintą kartą Lietuvoje surengtas nacionalinis aplinkosauginis konkursas „Atliekų kultūros“ egzaminas baigėsi rekordine dalyvių banga – šiemet žinias apie rūšiavimą, perdirbimą ir atliekų mažinimą pasitikrino 17 325 žmonės. Tarp aktyviausių savivaldybių į dešimtuką pateko Mažeikių rajono savivaldybė, iš kurios egzamine dalyvavo 585 gyventojai.

    Organizatorių skelbiamais rezultatais, Mažeikiuose šeši dalyviai į visus klausimus atsakė teisingai. Konkursas tradiciškai orientuotas į praktinius kasdienius sprendimus: nuo teisingo pakuočių ir maisto atliekų tvarkymo iki vartojimo mažinimo ir pakartotinio naudojimo.

    Ryškiausi rezultatai mokyklose

    1–4 klasių grupėje maksimalų įvertinimą – 15 taškų iš 15 galimų – pasiekė „Vyturio“ pradinės mokyklos mokinė Aria. Šios amžiaus grupės klausimai paprastai apima bazines rūšiavimo taisykles ir dažniausias klaidas, su kuriomis susiduriama namuose.

    Tarp klasių išsiskyrė „Vyturio“ pradinės mokyklos 2B klasė: dalyvavo 21 mokinys, o 8 jų surinko po 14 taškų iš 15. Kiti klasės mokiniai taip pat parodė tvirtas žinias, surinkdami nuo 8 iki 13 taškų, o pasirengimą koordinavo mokytoja Vaiva Veličkienė.

    5–10 klasių grupėje 19 teisingų atsakymų iš 20 pateikė Merkelio Račkausko gimnazijos mokinė Vesta Voraitė. Po 18 taškų surinko „Ventos“ progimnazijos mokinė Vesta Dimaitė ir Lukas Lukošius iš Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos.

    Šioje kategorijoje geriausiai pasirodžiusi mokykla Mažeikių rajone tapo „Ventos“ progimnazija. Egzamine dalyvavo 18 mokinių, o 5 jų surinko 15 ir daugiau taškų, kas rodo nuoseklų pasirengimą ir temų supratimą.

    Suaugusieji: maksimalūs balai ir greitis

    11 klasės ir vyresniųjų grupėje visus 20 taškų surinko keli suaugusieji, tai padarę per skirtingą laiką: Jurgita Žvirzdinienė, Algirdas Žvirzdinas, Edmundas Lideikis, Žaneta Viktoravičienė ir Inga Čiuldienė. Šioje kategorijoje dažniau tikrinamos ne tik taisyklės, bet ir platesnis kontekstas – atliekų prevencija, atsakingas vartojimas, dažniausiai pasitaikančių mitų atpažinimas.

    Egzamino testai buvo parengti trims amžiaus grupėms: 1–4 klasėms pateikta 15 klausimų, 5–10 klasėms ir suaugusiųjų kategorijai – po 20 klausimų. Tokia struktūra leidžia palyginti žinias pagal amžių ir kartu aiškiau matyti, kurios temos visuomenėje dar kelia daugiausia neaiškumų.

    Kas organizuoja ir kodėl tai svarbu?

    „Atliekų kultūros“ egzaminą organizuoja „VAATC“, o projektą globoja Aplinkos ministerija. Partneriais įvardijami Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei regioniniai atliekų tvarkymo centrai, kurie prisideda prie turinio sklaidos ir praktinių atliekų tvarkymo žinių stiprinimo.

    Tokie konkursai išlieka svarbūs ne vien kaip žinių patikrinimas: jie padeda išryškinti dažniausias kasdienes klaidas, skatina mokyklas įtraukti tvarumo temas į ugdymą, o savivaldybėms suteikia aiškesnį signalą, kur labiausiai reikia informavimo ir infrastruktūros sprendimų. Mažeikių rajono rezultatas, patekęs į aktyviausiųjų dešimtuką, rodo didelį vietos bendruomenės įsitraukimą.