Tag: Mažieji moduliai reaktoriai

  • JAV ir „Rosatom“ tariasi dėl mažųjų branduolinių reaktorių: elektra DI duomenų centrams?

    JAV ir Rusijos valstybinis branduolinės energetikos koncernas „Rosatom“ tęsia pokalbius dėl galimos partnerystės mažųjų modulinių branduolinių reaktorių srityje. Pasak Rusijos valstybinės žiniasklaidos, tokie įrenginiai galėtų tiekti elektrą sparčiai augantiems DI duomenų centrams.

    „Nors tai gali skambėti keistai, branduolinės energetikos bendradarbiavimas su JAV nebuvo nutrūkęs, nepaisant visų kliūčių“, – sakė „Rosatom“ vadovas Aleksejus Lichačiovas.

    Jis pabrėžė, kad garantijų dėl konkrečių susitarimų įgyvendinimo nėra, tačiau derybos dėl mažųjų reaktorių tęsiasi. Tokie pareiškimai išryškina, kad energetikos ir aukštųjų technologijų sankirta tampa viena jautriausių sričių geopolitikoje.

    Kodėl DI reikia naujų energijos šaltinių?

    Pastaraisiais metais DI modelių mokymas ir veikimas stipriai padidino duomenų centrų elektros poreikį, ypač ten, kur koncentruojami didelio našumo skaičiavimai. Dėl to energetikos bendrovės ir technologijų įmonės vis dažniau ieško stabilios, nuspėjamos ir mažai anglies dioksido išskiriančios generacijos.

    Mažieji moduliai reaktoriai dažnai pristatomi kaip sprendimas, galintis užtikrinti pastovią galią 24 valandas per parą ir sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Vis dėlto tokie projektai paprastai susiduria su ilgu licencijavimu, didelėmis pradinėmis investicijomis ir visuomenės priėmimo klausimais.

    Plaukiojantys reaktoriai ir eksportas

    „Rosatom“ taip pat signalizuoja apie plaukiojančių branduolinių reaktorių eksporto galimybes, pirmiausia pakrančių valstybėms Afrikoje. Plaukiojančios elektrinės remiasi mažųjų reaktorių technologijomis ir teoriškai gali būti greičiau dislokuojamos ten, kur trūksta tinklų infrastruktūros.

    Rusija jau turi vieną komerciškai eksploatuojamą plaukiojantį reaktorių, kuris veikia Čiukotkoje, šalies šiaurės rytuose. Šis pavyzdys naudojamas kaip argumentas, kad technologija yra realiai pritaikoma, tačiau jos mastelio didinimas ir tarptautinis reguliavimas išlieka sudėtingi.

    Ką tai reikštų JAV rinkai?

    Jei tokie pokalbiai virstų apčiuopiamais projektais, jie neišvengiamai keltų klausimų dėl saugumo, tiekimo grandinių ir politinės rizikos. Branduolinė energetika yra griežtai reguliuojama, o su Rusija susiję projektai Vakarų šalyse vertinami per sankcijų ir nacionalinio saugumo prizmę.

    Kol kas viešai skelbiama informacija leidžia spręsti tik apie konsultacijų ir idėjų lygį, o ne apie pasirašytus kontraktus. Tačiau pati kryptis rodo aiškią tendenciją: DI infrastruktūros plėtra vis dažniau verčia grįžti prie branduolinės energetikos kaip bazinės galios šaltinio.

  • OSGE prašo valstybės paramos mažiesiems branduoliniams reaktoriams: Energetikos ministerija žada analizes

    Ko siekia OSGE?

    Orlen Synthos Green Energy (OSGE) pateikė Energetikos ministerijai prašymą pradėti darbus dėl valstybės pagalbos modelio mažiesiems moduliniams branduoliniams reaktoriams. Bendrovė siekia, kad būsimos elektrinės galėtų gauti finansinį stabilumą per kontraktą dėl skirtumo.

    Pagal viešai aptariamą OSGE planą, Lenkijoje būtų vystoma iki 14 BWRX-300 tipo reaktorių programa keliuose miestuose. Tokiam mastui reikalingas aiškus reguliavimas, ilgalaikė energetikos strategija ir suderintas finansavimo mechanizmas.

    Kas yra kontraktas dėl skirtumo?

    Kontraktas dėl skirtumo yra schema, kai gamintojui nustatoma orientacinė elektros kaina, o vėliau skirtumai tarp rinkos ir sutartos kainos perskirstomi. Jei rinkos kaina viršija sutartą, gamintojas grąžina skirtumą, o jei būna mažesnė, kompensuojama gamintojui.

    Tokia sistema Europoje taikoma įvairiems mažai anglies dvideginio išskiriantiems projektams, tačiau branduolinėje energetikoje ji vertinama ypač jautriai dėl didelių pradinių investicijų ir ilgo projektų ciklo. Kadangi tai laikoma valstybės pagalba, paprastai reikia Europos Komisijos pritarimo.

    Ministerija vėsina lūkesčius

    Energetikos ministerija, reaguodama į OSGE iniciatyvą, kol kas neskuba žadėti konkrečių sprendimų. Ministerija pabrėžia, kad pateiktas prašymas yra platus, todėl jį teks vertinti teisiniu, ekonominiu ir poveikio rinkai aspektais.

    Resortas taip pat primena, kad mažiesiems moduliniams reaktoriams dar nėra iki galo suformuotų procedūrų ir aiškaus nacionalinio rėmo, kaip tokie projektai galėtų būti remiami. Dėl to procesas, net ir pradėjus nagrinėjimą, greičiausiai užtruks.

    Kodėl tai svarbu rinkai?

    OSGE prašymas išryškina didesnę problemą, su kuria susiduria ne tik Lenkija: SMR projektai sparčiai reklamuojami kaip lankstesnė branduolinės energetikos forma, tačiau jų ekonominiai modeliai ir reguliavimo praktika Europoje dar tik formuojasi. Investuotojams svarbiausia yra kainų prognozuojamumas, o valstybei ir vartotojams tai reiškia klausimą, kas prisiima riziką.

    Kol kas aišku viena: be politinio sprendimo dėl SMR vietos energetikos strategijoje ir be Europos Komisijai priimtino valstybės pagalbos modelio, didelio masto mažųjų reaktorių programa gali likti planų stadijoje. Todėl artimiausiu metu rinkos dėmesys kryps ne į pažadus, o į tai, ar valstybė apskritai pasirinks kurti paramos schemą.