Vokietijos bendrovė „Isar Aerospace“ pranešė sėkmingai paleidusi raketą „Spectrum“ iš Andøya kosmodromo Norvegijoje ir iškėlusi naudingąją apkrovą į žemąją Žemės orbitą. Tai antrasis šios raketos skrydis: pirmasis bandymas 2025 metais baigėsi avarija netrukus po pakilimo.
„Spectrum“ yra apie 28 metrų aukščio ir 2 metrų skersmens dviejų pakopų nešėja. Ji varoma 10 variklių, o pagal projekto tikslus turėtų galėti į žemąją orbitą iškelti iki 1 000 kilogramų krovinį, todėl orientuojasi į augančią mažųjų palydovų ir „CubeSat“ rinką.
Šį kartą misija, pavadinta „Onward and Upward“, gabeno šešis komercinius ir edukacinius krovinius. Tarp jų buvo keli maži palydovai ir technologijų bandymai, skirti patikrinti naujus sprendimus kosmose bei suteikti studentams praktinės patirties.
Žingsnis Europos kosmoso savarankiškumui
Europos kosmoso agentūra šį pasiekimą įvardijo kaip svarbų lūžį Europos privačių nešėjų sektoriui. Agentūros vadovas Josefas Aschbacheris pabrėžė, kad tai istorinis atvejis, kai europinė konkurentė paleidimo paslaugų rinkoje pasiekė orbitą su savo sukurta raketa.
„Tai svarbus žingsnis kuriant įvairesnį ir savarankiškesnį Europos kosmoso sektorių“, – sakė Josefas Aschbacheris.
Paleidimą rėmė ESA programa Boost!, skirta skatinti komercines kosminio transporto iniciatyvas. „Isar Aerospace“ taip pat buvo remta per agentūros verslo inkubavimo mechanizmus, o Vokietijos kosmoso agentūros DLR organizuotoje „Microlauncher“ iniciatyvoje buvo atrinkti dalis šiai misijai skirtų krovinių.
„European Launcher Challenge“ kontekstas
2025 metais „Isar Aerospace“ buvo atrinkta dalyvauti „European Launcher Challenge“ programoje, kuri siekia sustiprinti Europos gebėjimus savarankiškai iškelti krovinius į orbitą ir skatinti naujus komercinius tiekėjus. Vienas iš programos kriterijų – iki 2027 metų įrodyti gebėjimą atlikti orbitinį paleidimą, o šiuo skrydžiu bendrovė įvykdė pirmąjį esminį etapą.
ESA kosminio transporto direktorė Géraldine Naja pažymėjo, kad šis rezultatas atveria kelią dažnesniems komerciniams paleidimams iš Andøya ir didesnei konkurencijai Europos paleidimų rinkoje. Pastaraisiais metais tai ypač aktualu dėl sparčiai augančio mažųjų palydovų skaičiaus, poreikio greičiau keisti žemų orbitų infrastruktūrą ir siekio mažinti priklausomybę nuo ne Europos nešėjų.
Augantis mikronešėjų sektorius Europoje
„Isar Aerospace“ sėkmė sutampa su platesne tendencija, kai Europa aktyviai kuria mikro ir lengvos klasės nešėjų ekosistemą. Tokie sprendimai patrauklūs įmonėms ir mokslo institucijoms, kurioms reikia greitesnių, lankstesnių paleidimų ir galimybės tiksliau parinkti orbitą, o ne prisitaikyti prie didelių raketų bendrų misijų grafikų.
ESA pastaruoju metu pasirašo reikšmingus kontraktus ir su kitais regiono rinkos dalyviais, siekdama didinti paleidimų dažnį ir užsitikrinti Europos institucijų bei verslo poreikiams reikalingą prieigą prie orbitos. Tai laikoma vienu iš pagrindinių konkurencingumo veiksnių, kai palydovai tampa kritiškai svarbūs ryšiui, navigacijai, Žemės stebėjimui ir saugumui.