CP v2

Tag: Mažos ir vidutinės įmonės

  • Lenkija vėl svarsto patentų vieningą sistemą: mažoms įmonėms proga ar brangūs teismų karai?

    Lenkijoje vėl įsibėgėja diskusija, ar šaliai verta prisijungti prie Europos patentų sistemos, kuri leidžia vienu „vieningu patentu“ užsitikrinti apsaugą daugelyje ES valstybių. Signalų apie tai atsirado po institucijų susirašinėjimo ir teisingumo bei plėtros institucijų pradėtų analizių.

    Klausimas nėra vien techninis: šalininkai mato lengvesnę verslo plėtrą ir aiškesnes taisykles tarptautinėse rinkose, o kritikai perspėja apie didesnes išlaidas ir riziką, kad į Lenkijos rinką automatiškai „ateis“ tūkstančiai užsienio patentų. Tai gali keisti konkurencijos sąlygas ir didinti teisinių ginčų tikimybę.

    Kas yra vieningas patentas?

    Vieningo patento modelis siejamas su Europos patentų sistema ir vieninga ginčų sprendimo tvarka, kai patentų apsauga galiotų daugelyje dalyvaujančių ES valstybių be atskiro tvirtinimo kiekvienoje šalyje. Praktinis tokio sprendimo tikslas – mažinti administracinę naštą ir supaprastinti apsaugos geografinį išplėtimą.

    Lenkija anksčiau buvo nusprendusi prie šios sistemos neprisijungti, argumentuodama rizika pramonei, sąnaudomis, santykinai mažu vietinių paraiškų skaičiumi, kalbos barjerais ir teisinėmis abejonėmis. Vis dėlto pastaruoju metu institucijos grįžta prie klausimo, ar ekonominės sąlygos per daugiau nei dešimtmetį nepasikeitė.

    Kur slypi nauda verslui?

    Sistemos šalininkai pabrėžia, kad vieningas patentas gali būti patrauklesnis įmonėms, kurios kuria technologijas ir planuoja eksportą į kelias ES šalis. Tokiu atveju vienas sprendimas dėl apsaugos gali sumažinti biurokratiją ir padėti greičiau įsitvirtinti rinkose.

    Lenkijos patentų institucijų analizė taip pat akcentuoja kainos aspektą: lyginant ilgalaikę apsaugą, vieningas patentas gali būti pigesnis nei klasikinis Europos patentas, kurį reikia atskirai „įteisinti“ daugelyje šalių. Dokumentuose minimi skaičiai – apie 122 000 eurų per 20 metų klasikiniu keliu ir apie 35 500 eurų per 20 metų vieningo patento atveju.

    Kodėl dalis ekspertų įspėja apie kaštus?

    Kritikai daugiausia dėmesio skiria ne paties patento gavimo kainai, o ginčams: jei patentų apsauga automatiškai pradėtų galioti Lenkijoje, daugiau įmonių galėtų susidurti su pretenzijomis dėl pažeidimų. Tai ypač aktualu gamybos, inžinerijos ir technologijų sektoriams, kur sprendimai dažnai remiasi panašiais techniniais principais.

    Taip pat akcentuojama, kad didelė dalis vieningų patentų priklauso ne vietos, o globaliems technologijų centrams, todėl Lenkijos įmonės galėtų tapti labiau „naudotojomis“, o ne „tiekėjomis“ patentų rinkoje. Vienas iš minimų argumentų – ginčų kaštai: prašymas panaikinti patentą vieningoje sistemoje gali kainuoti apie 20 000 eurų, o mažoms ir vidutinėms įmonėms taikomas mažesnis tarifas.

    „Jei rinkoje staiga atsiranda daug naujų galiojančių patentų, daliai įmonių tai reiškia didesnę teisinių rizikų zoną ir brangesnius ginčus“, – pabrėžia su tema susiję patentų teisės praktikai, komentuodami galimą sistemos poveikį MVĮ.

    Diskusijoje skamba ir kompromisinė pozicija: analizuoti sistemą, vertinti poveikį sektoriams, konsultuotis su verslu ir mokslo institucijomis, bet neskubėti su politiniu sprendimu. Artimiausiu metu pagrindinis klausimas bus ne vien „ar“, o „kada“ ir kokiomis apsaugomis mažoms bei vidutinėms įmonėms.

  • Europa DI lenktynes pralaimėjo, bet Lietuvai ir Lenkijai atsiveria nišos: pramonė ir gynyba

    Didžiųjų modelių lenktynės

    Diskusijose apie dirbtinį intelektą Europoje vis dažniau skamba realistinis vertinimas: varžytis su pasauliniais lyderiais kuriant didžiausius generatyvinius modelius būtų itin sunku. Tam reikia milžiniškų duomenų, lustų, kapitalo ir ekosistemų, kurios JAV ir Kinijoje formuotos ne vienus metus.

    Tačiau tai nereiškia, kad regionas pasmerktas vien importuoti technologijas. Ekspertai vis aiškiau akcentuoja kitą kryptį: laimėti galima ten, kur DI susijungia su pramoniniais procesais, saugumu, reguliuojamomis sritimis ir specifinėmis žiniomis.

    Nišos, kuriose DI atsiperka

    Pramonė, energetika, sveikatos apsauga ir gynyba išlieka sritys, kuriose svarbiausia ne didžiausias bendros paskirties modelis, o tiksliai konkrečiam darbui pritaikytos sistemos. Tokiose srityse vertė kuriama ne vien teksto generavimu, bet ir gebėjimu prognozuoti gedimus, optimizuoti gamybą, aptikti anomalijas, valdyti tiekimo grandines.

    Europos pranašumas čia siejamas su dideliu gamybos ir inžinerijos sektorių svoriu, aukštais saugos standartais bei aiškesniu reguliavimu. Įmonėms dažnai pakanka mažesnių, domenui pritaikytų modelių ir lokalesnės infrastruktūros, jei tik duomenys kokybiški, o procesai aprašyti.

    „Mūsų šansas yra nišose: mažesni, konkrečiai sričiai pritaikyti sprendimai, kuriems nereikia didžiausių pasaulyje skaičiavimo pajėgumų“, – sakė skaitmeninės ekonomikos ekosistemoje dirbantis ekspertas.

    Kas stabdo verslą ir valstybę?

    Vienas dažniausių nusivylimų šaltinių – bandymas diegti DI neparuošus organizacijos pagrindų. Jei įmonėje nėra aiškių procesų, duomenys išmėtyti per sistemas, o atsakomybės ir sprendimų grandinės nesutvarkytos, DI dažnai tik pagreitina klaidas ir padidina chaosą.

    Praktikoje tai reiškia, kad sėkmingas diegimas turi prasidėti nuo duomenų valdymo, procesų standartizavimo ir aiškaus verslo tikslo. DI taip pat neturėtų būti vien IT skyriaus projektas: reikalinga visos organizacijos transformacija, įtraukiant vadovybę, teisininkus, saugos ir rizikų valdymo komandas.

    Viešajame sektoriuje kritiškai svarbi koordinacija, nes be ilgalaikių prioritetų ir pirkimų logikos sunku sukurti paklausą vietiniams sprendimams. Gynybos ir civilinės saugos srityse tai ypač aktualu dėl testavimo, sertifikavimo ir atsakomybės klausimų.

    Mokslas, verslas ir finansavimo spragos

    Kita dažnai minima problema – atotrūkis tarp mokslinių tyrimų ir realių diegimų. Tyrimai gali būti stiprūs, tačiau kelias iki produkto ilgas: reikia bandomųjų aplinkų, užsakovo, duomenų, o svarbiausia – tarpinio finansavimo etapui, kai technologija dar rizikinga, bet jau reikalauja investicijų.

    Ekspertai pabrėžia, kad bendradarbiavimą silpnina instituciniai „silosai“ ir trumpalaikės paskatos. Jei vertinama tik publikacijų gausa, o ne komercinimo rezultatai, mokslininkams sunkiau skirti laiką prototipams, patentams ar darbui su įmonėmis.

    Vis daugiau kalbama ir apie atviresnės mokslo ekosistemos svarbą, kai barjerai tarp disciplinų ir institucijų mažėja, o komandos telkiamos pagal problemą, o ne pagal formalų pavaldumą. Tokia praktika ypač reikalinga kuriant domeninius DI modelius, kur svarbi ir informatika, ir konkreti sritis.

    Ką reikėtų daryti artimiausiu metu?

    Norint realios pažangos, prioritetu turėtų tapti mažų ir vidutinių įmonių įgalinimas: jos sudaro didelę ekonomikos dalį, tačiau dažnai neturi kompetencijų ir resursų pradėti DI projektų. Efektyviausios priemonės paprastai yra praktinė pagalba duomenų paruošimui, bandomieji projektai ir aiškios paskatos pereiti nuo eksperimento prie diegimo mastu.

    Lygiagrečiai būtina investuoti į kokybiškus duomenis ir žmones, kurie moka juos tvarkyti bei supranta konkrečios srities procesus. Be to, pramonės ir gynybos nišose lemiamas tampa patikimumas, saugumas ir atsekamumas, todėl DI sprendimai turi būti kuriami kartu su rizikų valdymu, kibernetinio saugumo praktikomis ir aiškia atsakomybe.

    Europos ir regiono šalis į priekį stumia ne pažadai apie universalius proveržius, o konkretūs, pamatuojami rezultatai gamyboje, logistikoje, energetikos balansavime, medicinos srautų valdyme ir saugumo srityse. Ten DI gali tapti ne mada, o įrankiu, kuris atsiperka.