CP v2

Tag: Mažos ir vidutinės įmonės

  • „amber“ pritraukė 7 mln. eurų: DI žinių platformą žada sparčiai plėsti visoje Europoje

    „amber“ pritraukė 7 mln. eurų: DI žinių platformą žada sparčiai plėsti visoje Europoje

    Acheno mieste įsikūręs startuolis „amber“ pritraukė 7 mln. eurų A serijos investiciją ir skelbia planus spartinti plėtrą Europoje bei toliau vystyti technologiją, padedančią įmonėms patogiai pasiekti vidines žinias. Investavimo etapui bendrai vadovavo jau esamas investuotojas „Ventech“ ir „NRW.Venture“, rizikos kapitalo fondas, priklausantis NRW.BANK.

    „amber“ kuria DI paremtą žinių platformą, kuri sujungia ir sutvarko įmonės informaciją iš skirtingų šaltinių, pavyzdžiui, el. pašto, dokumentų, debesijos programų ir vidinių sistemų. Sprendimą įkūrė Bastian Maiworm, Philipp Reissel ir Igli Manaj, o pagrindinis tikslas – kad darbuotojai reikiamus atsakymus gautų greičiau nei naršydami failus ar ieškodami raktažodžiais.

    Problema, kurią siekiama spręsti, aktuali daugeliui įmonių diegiant generatyvinius DI įrankius: duomenys dažnai išsibarstę per kelias sistemas, todėl kontekstas prarandamas, o atsakymai tampa mažiau patikimi. Kartu didėja rizika prarasti institucines žinias, kai patyrę darbuotojai išeina iš darbo ar išeina į pensiją.

    Kas yra DI duomenų sluoksnis

    Platformos pagrindas – nuosavas DI duomenų sluoksnis, kuris prieš pritaikant didžiuosius kalbos modelius sukuria vientisesnį supratimą apie informaciją skirtingose įmonės sistemose. Tokia logika leidžia modeliui pateikti labiau į situaciją orientuotus atsakymus, nes jam pateikiamas struktūruotas ir aktualus verslo kontekstas.

    Praktiškai tai reiškia, kad darbuotojai gali greičiau rasti procedūras, vidines taisykles, klientų istorijas ar projektų sprendimus, kurie dažnai „pasislepia“ tarp dokumentų ir susirašinėjimų. Tokie įrankiai taip pat gali pagreitinti naujų kolegų įvedimą į darbą, nes dalis žinių tampa pasiekiamos vienoje vietoje, o ne keliuose skyriuose ar pavieniuose archyvuose.

    „DI kita evoliucija nėra dar vienas pokalbių robotas. Ateitis priklauso sistemoms, kurios supranta verslo kontekstą, atpažįsta vartotojo ketinimą ir gali savarankiškai užbaigti darbą. Būtent tai kuriame su „amber“,“ – sakė „amber“ vienas iš įkūrėjų ir vadovas Philipp Reissel.

    Plėtra Europoje ir gilesnės integracijos

    Naujai pritrauktos lėšos bus skirtos plėtrai Europoje, pirmiausia pradedant Beniliukso regionu, taip pat tolesnėms investicijoms į DI duomenų sluoksnį ir gilesnes integracijas su verslo sistemomis. Įmonė taip pat siekia stiprinti DI taikymą mažose ir vidutinėse įmonėse, kuriose dažnai trūksta resursų sudėtingiems duomenų projektams.

    „amber“ planuose – platformos raida nuo vartotojo inicijuojamų paieškų ir užklausų link sprendimų, kurie galėtų patys atpažinti užduotis ir jas įvykdyti. Tokia kryptis atliepia platesnę rinkos tendenciją: įmonės vis dažniau ieško ne atskirų pokalbių įrankių, o patikimų, su vidiniais duomenimis susietų sprendimų, kurie realiai mažina laiką rutininėms žinioms ir procesams.

  • Tūkstančiai mažų ir vidutinių įmonių pasinaudojo MSCA parama: ką tai duoda verslui ir mokslui?

    Tūkstančiai mažų ir vidutinių įmonių pasinaudojo MSCA parama: ką tai duoda verslui ir mokslui?

    Per pastaruosius penkerius metus daugiau kaip 2 000 mažų ir vidutinių įmonių dalyvavo projektuose, finansuojamuose pagal Marie Skłodowska-Curie veiksmus (MSCA). Tai vienas svarbiausių Europos Sąjungos instrumentų, padedančių įmonėms prisijungti prie tarptautinių mokslinių tinklų ir pritraukti aukštos kvalifikacijos tyrėjus.

    MSCA veikia jau 30 metų ir per šį laiką tapo tiltu tarp akademijos ir verslo: programos logika remiasi tyrėjų mobilumu, žinių mainais ir praktiniu rezultatų pritaikymu. Europos Komisija pabrėžia, kad įmonėms tai reiškia greitesnį priėjimą prie kompetencijų, kurių rinkoje dažnai trūksta, ypač giliųjų technologijų ir taikomųjų tyrimų srityse.

    Per pastaruosius penkerius metus MSCA projektuose dalyvavo per 4 300 įmonių, o daugiau nei pusė jų buvo mažos ir vidutinės. Nuo 2014 metų, kai startavo programa „Horizontas 2020“, privačiojo sektoriaus dalyvavimui daugiau kaip 3 000 projektų buvo skirta per 1 000 000 000 eurų, o į veiklas įsitraukė per 8 500 įmonių.

    Verslui aktualu tai, kad MSCA siūlo kelias skirtingas formas, leidžiančias prisitaikyti prie įmonės poreikių. Personalo mainų priemonė leidžia tyrėjams ir tyrimų veiklas palaikantiems specialistams laikinai dirbti skirtingose šalyse, sektoriuose ir disciplinose, kad komandos greičiau perimtų naujas metodikas ir technologijas.

    Kita kryptis, padedanti mažinti kaštus, yra MSCA COFUND mechanizmas, kuriuo bendrai finansuojamas tyrėjų atrankos, įdarbinimo ir mokymų procesas. Praktikoje tai mažina administracinę naštą ir leidžia įmonėms kryptingiau planuoti mokslinių kompetencijų pritraukimą, ypač kai reikia specifinių įgūdžių.

    Naujesnė iniciatyva „Choose Europe for Science“ plečia galimybes organizacijoms pasiūlyti ilgesnės trukmės karjeros perspektyvas po stažuočių ar projektų. Tikslas yra ne tik pritraukti talentus, bet ir kelti darbo sąlygų bei tyrimų kokybės standartus, kad mobilumas taptų tvariu sprendimu, o ne vienkartine patirtimi.

    Tarptautiniai tinklai ir mobilumas

    Tarptautiškumas MSCA programoje yra esminis: doktorantūros tinklai privalo apimti bent tris skirtingas šalis, todėl įmonės partnerės automatiškai patenka į platesnį kompetencijų ir infrastruktūros lauką. Postdoktorantūros stipendijose galioja mobilumo taisyklės, ribojančios ankstesnio gyvenimo ar darbo trukmę šalyje, kurioje vykdomas projektas, todėl skatinamas realus žinių judėjimas Europoje.

    Įmonėms tai svarbu dėl dviejų priežasčių: pirma, atsiranda prieiga prie pažangių laboratorijų, metodų ir specializuotų ekspertų, antra, auga vidinės komandos gebėjimai, nes žinios perkeliamos į kasdienius procesus. Dėl šių priežasčių MSCA dažnai vertinama kaip priemonė ne tik tyrėjų karjeroms, bet ir įmonių inovacijų greičiui didinti.

    Pavyzdys: sprendimai maisto švaistymui

    Vienas MSCA finansuojamų doktorantūros tinklų pavyzdžių yra SERENADE projektas, koordinuojamas BSH Appliances Ispanijoje. Projekte universitetai ir įmonės kartu rengia doktorantus, o tyrimai orientuoti į technologijas, galinčias padėti mažinti maisto švaistymą.

    Šioje iniciatyvoje doktorantai dalį laiko dirba akademinėje aplinkoje, dalį laiko pramonėje, todėl sprendimai kuriami arčiau realių rinkos poreikių. Projekte vystomos dvi kryptys: tvarios talpos su jutikliais, galinčiais stebėti maisto šviežumą, ir nešiojamas analizatorius, pasitelkiantis dirbtinis intelektas metodus neįpakuotų produktų šviežumui įvertinti.

    „Tokio tinklo modelis padeda efektyviau spręsti sudėtingas užduotis, nei dirbant pavieniui“, – sakė BSH Group produktų plėtros paslaugų vadovas Sergio Gomez Ortiz.

    MSCA logika remiasi tuo, kad didžiausiems iššūkiams dažnai reikia tarpdisciplininių komandų ir partnerių iš kelių šalių. Didėjant poreikiui glaudesniam mokslo ir verslo bendradarbiavimui, programa išlieka vienu patikimiausių kelių įmonėms įsitraukti į tarptautinius tyrimus ir pritraukti talentus, kurių reikia konkurencingumui auginti.

  • ES nori proveržio: startuoliams žada greitesnį kelią iš laboratorijų į rinką – kas keičiasi?

    ES nori proveržio: startuoliams žada greitesnį kelią iš laboratorijų į rinką – kas keičiasi?

    Komisija patvirtino naują chartiją

    Europos Komisija trečiadienį patvirtino savanorišką chartiją, kuri turėtų padėti įmonėms greičiau ir paprasčiau pasinaudoti Europos mokslo ir inovacijų infrastruktūromis. Tikslas aiškus: sutrumpinti kelią nuo idėjos laboratorijoje iki produkto rinkoje.

    Komisija teigia, kad Europa turi pasaulinio lygio laboratorijų, bandymų poligonų ir pilotinių gamybos linijų, tačiau verslui jos dažnai būna per sunkiai pasiekiamos. Naujoji iniciatyva siekia sumažinti biurokratiją ir padidinti paslaugų skaidrumą.

    Kodėl tai svarbu mažoms įmonėms?

    Pasak Europos Komisijos, startuoliai ir mažos bei vidutinės įmonės neretai susiduria su paprasta problema: sunku rasti aiškią informaciją, kokias paslaugas siūlo mokslinės infrastruktūros, kiek tai kainuoja ir kokiomis sąlygomis galima naudotis įranga. Didelės korporacijos tokius procesus įprastai „prasistumia“ lengviau, nes turi daugiau teisininkų ir resursų.

    Už startuolius, mokslinius tyrimus ir inovacijas atsakinga eurokomisarė Ekaterina Zaharieva pabrėžė, kad inovatyvioms Europos įmonėms būtina prieiga prie pažangios infrastruktūros, kad jos galėtų vystyti ir testuoti idėjas bei greičiau jas komercializuoti.

    „Kviečiu mokslinių tyrimų ir technologijų infrastruktūras pritarti chartijai ir tapti jos principų ambasadorėmis“, – sakė Ekaterina Zaharieva.

    Šeši principai, kurie turėtų supaprastinti kelią

    Chartija numato šešis principus, kuriais siekiama suvienodinti ir palengvinti bendradarbiavimą tarp laboratorijų bei verslo. Tarp jų – didesnis paslaugų matomumas ir prieinamumas, aiškesnės kainodaros ir kokybės nuostatos, paprastesnės sutartys bei saugesnis intelektinės nuosavybės valdymas.

    Taip pat numatoma labiau prie įmonių poreikių pritaikyta pagalba ir glaudesnis infrastruktūrų bendradarbiavimas, įskaitant duomenų dalijimosi praktikas. Komisija tikisi, kad tai sumažins neapibrėžtumą ir rizikas, kurios ypač brangiai kainuoja ankstyvos stadijos startuoliams.

    Mokslo ir technologijų infrastruktūros chartiją galės oficialiai paremti internetu. Europos Komisija žada palaikyti įgyvendinimą per renginius, nuotolinius seminarus ir bendrą gerosios praktikos pavyzdžių bazę.

    Dalis platesnės ES konkurencingumo darbotvarkės

    Ši iniciatyva pristatoma kaip ES startuolių ir augančių įmonių strategijos dalis, kuria siekiama Europą paversti patrauklesne vieta kurti ir sparčiai auginti technologijomis grįstas įmones. Politinis kontekstas taip pat akivaizdus: ES vis aktyviau kalba apie konkurencingumą, lyginant su JAV ir Kinija.

    Chartija papildo platesnę ES kryptį stiprinti mokslinių tyrimų ir technologijų infrastruktūras bei jų atvirumą verslui. Komisija pabrėžia, kad greitesnis prototipų testavimas, pilotinė gamyba ir sertifikavimo kelio trumpinimas gali tapti svarbiu veiksniu, kai konkurencinėje kovoje lemia ne vien idėja, bet ir greitis.

  • Lenkija vėl svarsto patentų vieningą sistemą: mažoms įmonėms proga ar brangūs teismų karai?

    Lenkijoje vėl įsibėgėja diskusija, ar šaliai verta prisijungti prie Europos patentų sistemos, kuri leidžia vienu „vieningu patentu“ užsitikrinti apsaugą daugelyje ES valstybių. Signalų apie tai atsirado po institucijų susirašinėjimo ir teisingumo bei plėtros institucijų pradėtų analizių.

    Klausimas nėra vien techninis: šalininkai mato lengvesnę verslo plėtrą ir aiškesnes taisykles tarptautinėse rinkose, o kritikai perspėja apie didesnes išlaidas ir riziką, kad į Lenkijos rinką automatiškai „ateis“ tūkstančiai užsienio patentų. Tai gali keisti konkurencijos sąlygas ir didinti teisinių ginčų tikimybę.

    Kas yra vieningas patentas?

    Vieningo patento modelis siejamas su Europos patentų sistema ir vieninga ginčų sprendimo tvarka, kai patentų apsauga galiotų daugelyje dalyvaujančių ES valstybių be atskiro tvirtinimo kiekvienoje šalyje. Praktinis tokio sprendimo tikslas – mažinti administracinę naštą ir supaprastinti apsaugos geografinį išplėtimą.

    Lenkija anksčiau buvo nusprendusi prie šios sistemos neprisijungti, argumentuodama rizika pramonei, sąnaudomis, santykinai mažu vietinių paraiškų skaičiumi, kalbos barjerais ir teisinėmis abejonėmis. Vis dėlto pastaruoju metu institucijos grįžta prie klausimo, ar ekonominės sąlygos per daugiau nei dešimtmetį nepasikeitė.

    Kur slypi nauda verslui?

    Sistemos šalininkai pabrėžia, kad vieningas patentas gali būti patrauklesnis įmonėms, kurios kuria technologijas ir planuoja eksportą į kelias ES šalis. Tokiu atveju vienas sprendimas dėl apsaugos gali sumažinti biurokratiją ir padėti greičiau įsitvirtinti rinkose.

    Lenkijos patentų institucijų analizė taip pat akcentuoja kainos aspektą: lyginant ilgalaikę apsaugą, vieningas patentas gali būti pigesnis nei klasikinis Europos patentas, kurį reikia atskirai „įteisinti“ daugelyje šalių. Dokumentuose minimi skaičiai – apie 122 000 eurų per 20 metų klasikiniu keliu ir apie 35 500 eurų per 20 metų vieningo patento atveju.

    Kodėl dalis ekspertų įspėja apie kaštus?

    Kritikai daugiausia dėmesio skiria ne paties patento gavimo kainai, o ginčams: jei patentų apsauga automatiškai pradėtų galioti Lenkijoje, daugiau įmonių galėtų susidurti su pretenzijomis dėl pažeidimų. Tai ypač aktualu gamybos, inžinerijos ir technologijų sektoriams, kur sprendimai dažnai remiasi panašiais techniniais principais.

    Taip pat akcentuojama, kad didelė dalis vieningų patentų priklauso ne vietos, o globaliems technologijų centrams, todėl Lenkijos įmonės galėtų tapti labiau „naudotojomis“, o ne „tiekėjomis“ patentų rinkoje. Vienas iš minimų argumentų – ginčų kaštai: prašymas panaikinti patentą vieningoje sistemoje gali kainuoti apie 20 000 eurų, o mažoms ir vidutinėms įmonėms taikomas mažesnis tarifas.

    „Jei rinkoje staiga atsiranda daug naujų galiojančių patentų, daliai įmonių tai reiškia didesnę teisinių rizikų zoną ir brangesnius ginčus“, – pabrėžia su tema susiję patentų teisės praktikai, komentuodami galimą sistemos poveikį MVĮ.

    Diskusijoje skamba ir kompromisinė pozicija: analizuoti sistemą, vertinti poveikį sektoriams, konsultuotis su verslu ir mokslo institucijomis, bet neskubėti su politiniu sprendimu. Artimiausiu metu pagrindinis klausimas bus ne vien „ar“, o „kada“ ir kokiomis apsaugomis mažoms bei vidutinėms įmonėms.

  • Europa DI lenktynes pralaimėjo, bet Lietuvai ir Lenkijai atsiveria nišos: pramonė ir gynyba

    Didžiųjų modelių lenktynės

    Diskusijose apie dirbtinį intelektą Europoje vis dažniau skamba realistinis vertinimas: varžytis su pasauliniais lyderiais kuriant didžiausius generatyvinius modelius būtų itin sunku. Tam reikia milžiniškų duomenų, lustų, kapitalo ir ekosistemų, kurios JAV ir Kinijoje formuotos ne vienus metus.

    Tačiau tai nereiškia, kad regionas pasmerktas vien importuoti technologijas. Ekspertai vis aiškiau akcentuoja kitą kryptį: laimėti galima ten, kur DI susijungia su pramoniniais procesais, saugumu, reguliuojamomis sritimis ir specifinėmis žiniomis.

    Nišos, kuriose DI atsiperka

    Pramonė, energetika, sveikatos apsauga ir gynyba išlieka sritys, kuriose svarbiausia ne didžiausias bendros paskirties modelis, o tiksliai konkrečiam darbui pritaikytos sistemos. Tokiose srityse vertė kuriama ne vien teksto generavimu, bet ir gebėjimu prognozuoti gedimus, optimizuoti gamybą, aptikti anomalijas, valdyti tiekimo grandines.

    Europos pranašumas čia siejamas su dideliu gamybos ir inžinerijos sektorių svoriu, aukštais saugos standartais bei aiškesniu reguliavimu. Įmonėms dažnai pakanka mažesnių, domenui pritaikytų modelių ir lokalesnės infrastruktūros, jei tik duomenys kokybiški, o procesai aprašyti.

    „Mūsų šansas yra nišose: mažesni, konkrečiai sričiai pritaikyti sprendimai, kuriems nereikia didžiausių pasaulyje skaičiavimo pajėgumų“, – sakė skaitmeninės ekonomikos ekosistemoje dirbantis ekspertas.

    Kas stabdo verslą ir valstybę?

    Vienas dažniausių nusivylimų šaltinių – bandymas diegti DI neparuošus organizacijos pagrindų. Jei įmonėje nėra aiškių procesų, duomenys išmėtyti per sistemas, o atsakomybės ir sprendimų grandinės nesutvarkytos, DI dažnai tik pagreitina klaidas ir padidina chaosą.

    Praktikoje tai reiškia, kad sėkmingas diegimas turi prasidėti nuo duomenų valdymo, procesų standartizavimo ir aiškaus verslo tikslo. DI taip pat neturėtų būti vien IT skyriaus projektas: reikalinga visos organizacijos transformacija, įtraukiant vadovybę, teisininkus, saugos ir rizikų valdymo komandas.

    Viešajame sektoriuje kritiškai svarbi koordinacija, nes be ilgalaikių prioritetų ir pirkimų logikos sunku sukurti paklausą vietiniams sprendimams. Gynybos ir civilinės saugos srityse tai ypač aktualu dėl testavimo, sertifikavimo ir atsakomybės klausimų.

    Mokslas, verslas ir finansavimo spragos

    Kita dažnai minima problema – atotrūkis tarp mokslinių tyrimų ir realių diegimų. Tyrimai gali būti stiprūs, tačiau kelias iki produkto ilgas: reikia bandomųjų aplinkų, užsakovo, duomenų, o svarbiausia – tarpinio finansavimo etapui, kai technologija dar rizikinga, bet jau reikalauja investicijų.

    Ekspertai pabrėžia, kad bendradarbiavimą silpnina instituciniai „silosai“ ir trumpalaikės paskatos. Jei vertinama tik publikacijų gausa, o ne komercinimo rezultatai, mokslininkams sunkiau skirti laiką prototipams, patentams ar darbui su įmonėmis.

    Vis daugiau kalbama ir apie atviresnės mokslo ekosistemos svarbą, kai barjerai tarp disciplinų ir institucijų mažėja, o komandos telkiamos pagal problemą, o ne pagal formalų pavaldumą. Tokia praktika ypač reikalinga kuriant domeninius DI modelius, kur svarbi ir informatika, ir konkreti sritis.

    Ką reikėtų daryti artimiausiu metu?

    Norint realios pažangos, prioritetu turėtų tapti mažų ir vidutinių įmonių įgalinimas: jos sudaro didelę ekonomikos dalį, tačiau dažnai neturi kompetencijų ir resursų pradėti DI projektų. Efektyviausios priemonės paprastai yra praktinė pagalba duomenų paruošimui, bandomieji projektai ir aiškios paskatos pereiti nuo eksperimento prie diegimo mastu.

    Lygiagrečiai būtina investuoti į kokybiškus duomenis ir žmones, kurie moka juos tvarkyti bei supranta konkrečios srities procesus. Be to, pramonės ir gynybos nišose lemiamas tampa patikimumas, saugumas ir atsekamumas, todėl DI sprendimai turi būti kuriami kartu su rizikų valdymu, kibernetinio saugumo praktikomis ir aiškia atsakomybe.

    Europos ir regiono šalis į priekį stumia ne pažadai apie universalius proveržius, o konkretūs, pamatuojami rezultatai gamyboje, logistikoje, energetikos balansavime, medicinos srautų valdyme ir saugumo srityse. Ten DI gali tapti ne mada, o įrankiu, kuris atsiperka.