Tag: Mazūrai

  • Mazuruose žolininkė atvėrė akis: tai, ką ravite, gali atsidurti lėkštėje, bet yra ir pavojų

    Knygos, vaizdo įrašai ar tinklalaidės gali supažindinti su vaistažolėmis, tačiau visai kita patirtis prasideda gamtoje, kai augalus galima pačiupinėti, pauostyti ir atpažinti vietoje. Būtent taip Mazuruose vykstančio pasivaikščiojimo metu dalyviai mokėsi skirti valgomas laukines rūšis nuo galinčių pakenkti.

    Tokie žygiai atliepia vis stiprėjančią europinę tendenciją domėtis laukinių augalų rinkimu ir sezonine virtuve. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad didžiausia vertė čia ne egzotika, o saugumas: būtina tiksliai identifikuoti augalą, rinkti švariose vietose ir žinoti, kam jis netinka.

    Valgomi „piktžolių“ atradimai

    Viena ryškiausių pažinčių buvo su paprastąja garšva, kurią daugelis naikina daržuose. Jauni, sultingi stiebai gali būti traškūs ir priminti salierą, tačiau svarbiausia taisyklė išlieka ta pati: ragauti tik tada, kai nėra nė menkiausios abejonės dėl augalo tapatybės.

    Čia slypi ir didžiausia rizika, nes salierinių šeimoje pasitaiko itin nuodingų augalų. Todėl vien iš bendro panašumo ar „internete matytos nuotraukos“ spręsti negalima, o pradedantiesiems saugiausia mokytis su patyrusiu vedliu.

    Pasivaikščiojime daug dėmesio skirta ir juodajam šeivamedžiui. Jo žiedai dažnai naudojami sirupams ar arbatoms, tačiau uogoms ir žalioms augalo dalims taikoma svarbi taisyklė: prieš vartojimą reikalingas terminis apdorojimas, nes žali vaisiai gali sukelti skrandžio negalavimų.

    Dar viena įdomybė buvo ausytieji grybai, kurie gali augti ant nusilpusių šakų ir negyvos medienos. Pamirkę vandenyje jie įgauna elastingą tekstūrą ir virtuvėje dažnai lyginami su azijietišku ingredientu, naudojamu sriuboms ar keptiems patiekalams.

    Dilgėlės, lipikas ir praktinės taisyklės

    Nemažai žmonių mano, kad vasarą dilgėlių rinkti nebeverta, tačiau praktika rodo, kad jų galima rasti visą sezoną. Maistui dažniausiai tinka jauni lapai, o po pjovimo atžėlę ūgliai neretai būna švelnesni ir patogūs virtuvėje.

    Renkant dilgėles rekomenduojamos pirštinės, nes plaukeliai gali sukelti odos sudirginimą. Taip pat svarbu vengti vietų prie intensyvaus eismo kelių, galimai chemizuojamų laukų ar akivaizdžiai užterštų teritorijų.

    Apie lipiką kibusį pabrėžta, kad jis jaunas gali būti valgomas, tačiau vėliau išleidžia smulkius kabliukus, kurie limpa prie drabužių ir odos. Tuomet jis dažniau minimas kaip augalas užpilams ar maceratams, tačiau tokias praktikas verta aptarti su specialistu, ypač jei vartojami vaistai.

    Atsargumas su vaistiniais augalais

    Kalbant apie raminamuosius augalus, pristatytas vaistinis valerijonas, naudojamas preparatuose, siejamuose su įtampa ir miego sunkumais. Akcentuota, kad veikliosios medžiagos yra jautrios, todėl skirtingos paruošimo formos gali lemti ir skirtingą poveikį.

    Ypač daug atsargumo reikalauja bitkrėslė, nes joje esantis tujonas laikomas toksiniu. Dėl to tokio augalo negalima vartoti kaip įprastos arbatos ar maisto priedo, o bet kokios naminės priemonės turi būti vertinamos kritiškai ir naudojamos tik labai atsakingai.

    Specialistai pabrėžia, kad laukinių augalų rinkimas nėra nekaltas hobis: net ir „natūralūs“ produktai gali sukelti alergijas, dirginti odą ar sąveikauti su vaistais. Jei kyla abejonių, saugiausias sprendimas yra pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku ir mokytis augalus atpažinti iš patikimų šaltinių.

  • Išskirtinė siaurojo geležinkelio linija Mazūruose pradėjo sezoną: maršrutas per ežerus ir sustojimas laužui

    Sezonas startavo gegužės 2 dieną

    Ełko siaurojo geležinkelio linija, laikoma vienintele veikiančia siaurojo geležinkelio trasa Mazūrų regione, gegužės 2 dieną pradėjo turistinių keleivinių reisų sezoną. Praėjusį sezoną ja, vietos institucijų skelbiamais duomenimis, pasinaudojo beveik 17 000 keleivių.

    Šis maršrutas pristatomas kaip istorinis susisiekimo būdas, pritaikytas pažintinėms kelionėms. Turistams siūlomi važiavimai sąstatais, kuriuos traukia dyzelinis lokomotyvas arba garvežys.

    30 kilometrų kelionė su ilgesne stotele

    Geležinkelio trasa driekiasi apie 30 kilometrų ir veda vaizdingomis vietovėmis tarp Selmęto Didžiojo ir Regielio ežerų. Kelionė prasideda Ełke, pakeliui numatyti sustojimai Mrozy Wielkie, Regielnica, Kałęczyny ir Laski Małe stotelėse.

    Galutinis punktas yra Sypitki, iš kur traukinukas grįžta atgal į pradinę stotį. Visa išvyka trunka apie tris valandas, o maždaug pusantros valandos skiriama sustojimui Sypitki, kur keleiviams paprastai paruošiamas laužas.

    Muziejus, ekspozicijos ir atnaujinta technika

    Skelbiama, kad šio sezono reisai vyks iki rugsėjo 27 dienos. Be kelionės traukinuku, lankytojai gali apžiūrėti muziejų atnaujintame stoties pastate, kuriame pateikiama siaurojo geležinkelio istorija, seni geležinkelininkų įrankiai ir uniformos.

    Ekspozicijos įrengtos ir vagonuose, o istorinėje lokomotyvų remonto bazėje veikia edukacinė pažintinė erdvė. Stotyje taip pat rodoma lauko technikos ekspozicija, prieš šį sezoną papildyta restauruotu 1910 metų vandens kranu, krovininiu keltuvu ir smėlio bokštu.

    Siaurojo geležinkelio linija buvo įkurta 1912–1918 metais, o nuo 1991 metų įtraukta į paveldo registrą. Ełko miestas ją perėmė iš geležinkelių bendrovės 2002 metais, o nuo 2014 metų infrastruktūrą ir reisus administruoja Ełko istorijos muziejus.

  • Mazūrų ežeruose startavo perspėjimo sistema: 90 blyksnių per minutę reiškia skubų pavojų

    Mazūrų Didžiųjų ežerų vandens kelyje prasidėjus turizmo sezonui pradėjo veikti automatinė perspėjimo apie pavojingus orų reiškinius sistema. Ji skirta laiku įspėti vandenyje esančius žmones apie artėjančias audras, staigius vėjo sustiprėjimus ir kitas rizikas, kurios ežeruose gali kilti labai greitai.

    Perspėjimai perduodami šviesos signalais iš 17 stiebų, įrengtų strategiškai svarbiose vietose visame maršrute. Sistema įsijungia automatiškai gavusi pranešimus iš Lenkijos meteorologijos tarnybų, todėl signalai gali pasirodyti ir tada, kai vietoje dar atrodo ramu.

    Kaip suprasti šviesos signalus?

    Esminė taisyklė paprasta: kuo dažnesni blyksniai, tuo rimtesnė situacija. Prevencinis perspėjimas žymi didėjančią tikimybę, kad artimiausiu metu gali kilti audra arba sustiprėti vėjas, todėl rekomenduojama įvertinti maršrutą ir artimiausias saugaus prisišvartavimo vietas.

    Skelbiama, kad 90 blyksnių per minutę yra aliarmas, reiškiantis būtinybę nedelsiant ieškoti saugios vietos. Tokiu atveju svarbiausia kuo greičiau pasitraukti nuo atvirų vandens plotų, neplaukti per plačius ežerus ir nesitikėti, kad audra praeis „pro šalį“.

    Ką daryti gavus perspėjimą?

    Atsakingos tarnybos ragina vandenyje esančius žmones nelaukti, kol matysis žaibai ar užklups škvalas, nes ežeruose vėjas gali staiga pakelti pavojingą bangavimą. Jei situacija komplikuojasi, rekomenduojama kreiptis pagalbos skubios pagalbos numeriu 601 100 100.

    Sezono startas Mazūruose tradiciškai siejamas su renginiais Gižycke: čia vyksta simbolinės buriavimo sezono atidarymo ceremonijos, paradų ir saugos tarnybų pristatymai. Tuo pat metu regione planuojami ir infrastruktūros atnaujinimo darbai, įskaitant kelių kanalų remonto projektus, kurie turi pagerinti navigaciją ir saugumą.

    „40 blyksnių per minutę reiškia prevencinį perspėjimą, o 90 blyksnių per minutę yra aliarmas – būtina nedelsiant ieškoti saugios vietos“, – sakė Regioninės vandens ūkio valdybos Balstogėje atstovė Joanna Szerenos-Pawilcz.