CP v2

Tag: MBDA

  • Europa ruošia lazerinį ginklą: „DragonFire“ jau 2027 metais gali pasirodyti britų laivuose

    Europa ruošia lazerinį ginklą: „DragonFire“ jau 2027 metais gali pasirodyti britų laivuose

    Europa artėja prie istorinio lūžio gynybos technologijose: Jungtinė Karalystė siekia pirmoji žemyne į tarnybą įvesti aukštos energijos lazerinį ginklą „DragonFire“. Projektą vysto „QinetiQ“ kartu su britų padaliniais „MBDA“ ir „Leonardo“, o tikslas aiškus – sistemą pritaikyti realiam naudojimui jūroje.

    Apie programos pažangą viešai kalbėta ir gynybos žiniasklaidoje: šiuo metu daug dėmesio skiriama viso lazerinio komplekso mažinimui. Kuo kompaktiškesnė sistema, tuo lengviau ją integruoti į karo laivus, užtikrinti aušinimą, elektros tiekimą ir veikimą sudėtingomis jūrinėmis sąlygomis.

    Kas žinoma apie „DragonFire“?

    Oficialiai skelbiama, kad „DragonFire“ galia viršija 50 kW. Toks lygis leidžia kalbėti ne apie optikos trikdymą, o apie realų taikinių pažeidimą, kai energijos spindulys gali įkaitinti ir ardyti medžiagas.

    Viešai nurodoma ir sistemos tikslumo kartelė: teigiama, kad ginklas gali pataikyti į monetos dydžio objektą maždaug 1 kilometro atstumu. Taip pat minima, jog potencialus veikimo nuotolis gali siekti apie 2 kilometrus, nors reali taktika priklausys nuo oro, taikinio ir platformos sąlygų.

    Kodėl lazeris laikomas lūžiu?

    Pagrindinis argumentas – kaina už vieną panaudojimą. Skaičiuojama, kad vienas lazerio šūvis gali kainuoti apie 12 eurų, nes iš esmės mokama už energiją ir sistemos eksploataciją.

    Palyginimui, laivų oro gynyboje naudojamos raketos yra nepalyginamai brangesnės: kai kurių tipų moderni priešlėktuvinė amunicija gali kainuoti apie 1 200 000 eurų ar daugiau už vienetą. Kai pigus dronas ar sviedinys numušamas labai brangia raketa, ekonomika tampa tokia pat svarbi kaip ir ugnies galia.

    Ką tai keičia jūrų gynyboje?

    Lazeriai ypač patrauklūs kaip atsakas į masines pigių dronų atakas, kai taikinių daug, o reakcijos laikas trumpas. Tokiomis situacijomis svarbu turėti priemonę, kuri gali veikti greitai, tiksliai ir nepalūžti nuo raketų atsargų ribotumo.

    Vis dėlto lazerinė ginkluotė turi ir apribojimų: efektyvumą gali mažinti rūkas, lietus, aerozoliai ar dūmai, o didelė galia reikalauja patikimo energijos tiekimo bei aušinimo. Dėl to kūrėjams tenka spręsti ne vien spindulio klausimą, bet ir visos laivui pritaikytos infrastruktūros užduotis.

    Jungtinė Karalystė planuoja „DragonFire“ integraciją į Karališkojo laivyno platformas, o viešai minimas terminas – 2027 metais. Jei planai bus įgyvendinti, Europa turės vieną ambicingiausių savo lazerinės oro gynybos projektų, galintį pakeisti požiūrį į kovą su dronais ir kitomis artimo nuotolio grėsmėmis.

  • Ukraina ruošiasi gauti „Meteor“ raketas: kas pasikeistų danguje ir kodėl tai svarbu Europai

    Ukraina ruošiasi gauti „Meteor“ raketas: kas pasikeistų danguje ir kodėl tai svarbu Europai

    Ukrainos gynybos ministras Mychailas Fedorovas pranešė, kad artimiausiu metu Ukraina planuoja įsigyti „Meteor“ oro–oro raketų, pasitelkdama Europos kreditinius mechanizmus. Tai vienas pažangiausių Vakarų rinkoje prieinamų ilgojo nuotolio sprendimų, galintis sustiprinti Ukrainos oro pajėgų galimybes.

    Šis pareiškimas išsiskiria tuo, kad pirmą kartą aukšto rango Ukrainos pareigūnas tiesiogiai užsiminė apie „Meteor“ įsigijimą. Viešojoje erdvėje šis klausimas siejamas ir su Ukrainos siekiu gauti naujų naikintuvų „JAS 39E/F Gripen“, apie tokio kelio svarstymus anksčiau yra kalbėjęs ir prezidentas Volodymyras Zelenskis.

    „Meteor“ įvedimas į Ukrainos ginkluotę būtų naujas gebėjimas, galintis pakeisti oro kovos logiką didesniais atstumais. Tačiau vien raketų ir orlaivių nepakanka: būtina ir patikima žvalgybinė informacija, taikinių aptikimo bei sekimo grandinė, ryšio ir duomenų perdavimo infrastruktūra.

    Kuo ypatinga „Meteor“ raketa

    „Meteor“ yra europinės MBDA sukurtos ilgojo nuotolio oro–oro raketos, išsiskiriančios reaktyviniu, vadinamuoju ramjet tipo varikliu. Tokia schema leidžia ilgiau išlaikyti didelę greitį ir energiją skrydžio pabaigoje, o tai ypač svarbu perimant manevruojančius taikinius.

    Viešai skelbiama, kad „Meteor“ nuotolis siekia apie 200 kilometrų, o maksimalus greitis gali būti apie Mach 4. Dažnai lyginama su JAV „AIM-120 AMRAAM“: nors naujesnės šių raketų versijos taip pat pasižymi dideliu nuotoliu, „Meteor“ pranašumu laikoma energijos išlaikymo charakteristika tolimoje skrydžio fazėje.

    Su kokiais naikintuvais ji naudojama

    „Meteor“ jau integruota į Europos naikintuvus „Eurofighter Typhoon“, „Rafale“ ir „JAS 39 Gripen“. Būtent todėl dažniausiai minimas ryšys su „Gripen“ platforma, kuri Europoje laikoma lankstesne ir pigiau eksploatuojama alternatyva daliai kitų vakarietiškų naikintuvų.

    Taip pat vyksta „Meteor“ integravimo į „F-35“ programa, kurioje pagrindinį vaidmenį atlieka Jungtinės Karalystės ir Italijos partneriai. Viešai nurodoma, kad tokios integracijos tikslas siejamas su 2030-ųjų pradžia, todėl šis sprendimas laikomas vidutinės trukmės perspektyva.

    Ką tai reikštų Ukrainai ir regionui

    Jeigu Ukraina realiai gautų „Meteor“, tai sustiprintų jos galimybes atgrasyti ir perimti priešo orlaivius didesniais atstumais, ypač ten, kur svarbi ankstyva taikinių aptikimo informacija. Kartu tai didintų poreikį integruoti vakarietišką ginkluotę į vientisą valdymo ir žvalgybos sistemą.

    Europos kreditinis finansavimas tokiems pirkiniams rodo ir platesnę tendenciją: parama Ukrainai vis dažniau remiasi ne vien atsargų perdavimu, bet ir naujų pajėgumų formavimu, įskaitant mokymus, logistiką ir ilgalaikį aptarnavimą. Galutinis poveikis priklausys nuo to, kaip greitai bus sukurta visa reikalinga infrastruktūra ir kaip sklandžiai vyks integracija su turimais ar būsimais naikintuvais.

  • „MBDA“ su Ukraina kurs naują superraketą: „Neptun-2“ žada 1 000 km smūgius ir keičia karo eigą

    „MBDA“ su Ukraina kurs naują superraketą: „Neptun-2“ žada 1 000 km smūgius ir keičia karo eigą

    Memorandumas dėl „Neptun-2“

    Europos ginklų pramonės koncernas „MBDA“ pasirašė bendradarbiavimo memorandumą su Ukrainos konstruktoriniu biuru „Luč“ dėl naujos kartos sparnuotosios raketos „Neptun-2“ kūrimo. Susitarimas yra rėminis, todėl kol kas neatskleidžia nei finansavimo, nei darbų grafiko, nei planuojamų gamybos apimčių.

    Dokumentas aiškiai žymi kryptį: stiprinti Ukrainos toliašaudžių smūgių pajėgumus, derinant Ukrainos kovinę patirtį su Europos pramoniniais ir technologiniais resursais. Toks formatas gynybos sektoriuje dažnai tampa pirmu žingsniu link konkrečių kontraktų, tačiau pats savaime dar nėra įsipareigojimas pradėti serijinę gamybą.

    Kas yra „Neptun“ ir kodėl jis svarbus

    Naujo projekto atspirties taškas – Ukrainoje sukurta raketų šeima „Neptun“, kurios pagrindas yra R-360 „Neptun“. Sistema į tarnybą buvo įvesta 2021 metais kaip priešlaivinis ginklas, kuriam įtaką darė sovietinės kilmės konstrukcijos, bet buvo modernizuota elektronika ir padidintas nuotolis.

    2022 metų balandžio mėnesį „Neptun“ tapo plačiai žinomas po įvykių Juodojoje jūroje, kai buvo sunaikintas Rusijos kreiseris „Moskwa“. Šis epizodas ne tik pakėlė Ukrainos gynybos pramonės matomumą, bet ir paskatino didesnį užsienio partnerių susidomėjimą realiomis kovos sąlygomis patikrintais sprendimais.

    Nuo priešlaivinės iki smūgių į sausumą

    Vėlesniais karo etapais raketa buvo adaptuota smūgiams į sausumos taikinius. Viešai minėta „Ilgojo Neptuno“ versija siejama su maždaug 1 000 kilometrų nuotoliu ir apie 260 kilogramų kovine galvute, kas reikšmingai praplečia galimų taikinių spektrą.

    Priešlaivinėje konfigūracijoje raketa paprastai remiasi inercine navigacija, o galutinėje fazėje gali naudoti aktyvų radarą taikiniui aptikti. Smūgiams į sausumą dažniau akcentuojamas inercinės navigacijos ir palydovinės korekcijos derinys bei papildomi jutikliai galutiniam taikinių atpažinimui, tačiau konkrečios „Neptun-2“ schemos kol kas neskelbiamos.

    Ką gali duoti „MBDA“ ir ko trūksta viešumos

    „Neptun-2“ idėja grindžiama pramonine partneryste: Ukraina atsineša kovinėje aplinkoje patikrintą koncepciją ir integravimo patirtį, o „MBDA“ – gamybos mastą, tiekimo grandines ir technologinį „know-how“. Koncernas yra vienas didžiausių raketinės ginkluotės gamintojų Europoje ir dalyvauja kuriant bei gaminant tokias sistemas kaip „Storm Shadow“ ir „SCALP“, taip pat „Aster“, „CAMM“ ir „Exocet“.

    Vis dėlto esminiai „Neptun-2“ parametrai lieka nežinomi: neatskleidžiamas tikslus nuotolis, taikymo koncepcija, valdymo ir taikymo sistema, kovinės galvutės tipas ar integracijos su skirtingomis paleidimo platformomis sprendimai. Tokia informacija gynybos projektuose dažnai įslaptinama arba atidedama iki vėlesnių etapų, ypač kai darbai susiję su karo metu formuojamais pajėgumais.

    Šis memorandumas įsilieja į platesnę tendenciją, kai Europos gynybos pramonė vis aktyviau ieško bendrų projektų su Ukraina, o Ukrainos įmonės siekia perkelti dalį kūrimo ir gamybos į stabilesnes tiekimo grandines. Galutinis sprendimas dėl serijinės gamybos ir realių pristatymų priklausys nuo vėlesnių derybų, technologinės brandos ir politinių sprendimų.