CP v2

Tag: MBDA

  • Prancūzija papildė Ukrainos „Mirage 2000“: MICA raketos ir 30 mm šoviniai prieš dronus

    Prancūzija papildė Ukrainos „Mirage 2000“: MICA raketos ir 30 mm šoviniai prieš dronus

    Prancūzija pristatė Ukrainai papildomą ginkluotės paketą naikintuvams „Mirage 2000“. Kijevą pasiekė nauja „MICA“ oro–oro raketų partija ir 30 milimetrų amunicija borto patrankoms, pranešė Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų ministerija.

    Šios atsargos skirtos palaikyti nedidelės, bet jau kovose patikrintos „Mirage 2000-5F“ flotilės veikimą. 2025 metų pradžioje perduoti orlaiviai Ukrainoje daugiausia naudojami perėmimo užduotims, kai reikia numušti sparnuotąsias raketas ir masiškai naudojamus smogiamuosius dronus.

    Kodėl „MICA“ svarbios?

    „MICA“ yra Prancūzijos ginklų gamintojos „MBDA“ sukurta daugiafunkcė oro–oro raketa, turinti kelias versijas. Vienos jų taikiniams aptikti naudoja aktyvų radarą, kitos – infraraudonųjų spindulių jutiklius, todėl raketos gali būti veiksmingos skirtingomis oro sąlygomis ir kovos scenarijuose.

    Praktinis šių raketų privalumas Ukrainai yra lankstumas: jos tinkamos ir artimam manevriniam mūšiui, ir taikinių perėmimui už vizualaus kontakto ribų. Tai leidžia naikintuvams greičiau reaguoti į oro pavojaus signalus ir efektyviau medžioti dronus bei sparnuotąsias raketas.

    30 mm amunicija mažina išlaidas

    Ne mažiau reikšminga ir 30 milimetrų amunicija, skirta „Mirage 2000“ integruotoms patrankoms. Lėtesniems ir pigesniems taikiniams, tokiems kaip „Shahed“ tipo dronai, patrankos dažnai tampa ekonomiškesniu sprendimu nei raketos, ypač kai atakos vyksta bangomis.

    Toks ginklų derinys leidžia racionaliau valdyti atsargas: patrankomis galima naikinti paprastesnius taikinius, o „MICA“ raketas pasilikti sudėtingesnėms situacijoms. Tai ypač aktualu per naktines atakas, kai vienu metu leidžiami ir dronai, ir sparnuotosios raketos, verčiant oro gynybą priimti greitus sprendimus.

    Maža flotilė, bet didelis efektas

    Ukraina šiuo metu turi tik kelis „Mirage 2000“, todėl kiekvienas papildomas raketų ir šovinių siuntinys tiesiogiai lemia, kiek perėmimo skrydžių bus galima atlikti artimiausiomis savaitėmis. Kuo ilgiau išlaikomas stabilus amunicijos tiekimas, tuo mažesnė rizika, kad per intensyvius antskrydžius teks riboti užduočių skaičių.

    Prancūzijos parama šiuo paketu nekeičia karo eigos viena pati, tačiau stiprina konkrečią nišą – oro erdvės perėmimą, kai svarbi ir reakcijos sparta, ir kaštų kontrolė. Artėjant sezonui, kai atakos prieš energetikos infrastruktūrą tradiciškai suintensyvėja, tokios tikslinės papildomos atsargos gali tapti kritiškai svarbios.

  • „MBDA“ atidarė iLauncher serviso centrą Lenkijoje: kaip tai sustiprins Narew ir Pilica+ sistemas

    Naujas serviso centras prie Varšuvos

    Europos gynybos pramonės koncernas „MBDA“ Czosnowe, netoli Varšuvos, atidarė naują techninės priežiūros ir aptarnavimo centrą iLauncher paleidimo įrenginiams. Tai pirmasis tokio pobūdžio objektas Lenkijoje, skirtas užtikrinti vietinę infrastruktūrą moderniai priešlėktuvinei gynybai.

    Centras orientuotas į paleidimo įrenginių techninį aptarnavimą, garantinį remontą, techninę priežiūrą ir mokymus. Ši bazė laikoma svarbiu elementu, kad Lenkijos kariuomenė galėtų sparčiau eksploatuoti naujas sistemas ir mažiau priklausyti nuo remonto užsienyje.

    Ką tai reiškia Narew ir Pilica+ projektams

    iLauncher paleidimo įrenginiai yra integruojami į Lenkijos kuriamus oro gynybos sprendimus, tarp jų ir Narew bei Pilica+ programas. Vietinis servisas reiškia trumpesnį logistinės grandinės laiką, paprastesnį atsarginių dalių valdymą ir didesnį pasirengimą, ypač kai sistemų parkas plečiasi.

    Šiuolaikinė oro gynyba tampa kritiniu pajėgumų segmentu, atsižvelgiant į karo Ukrainoje patirtis ir nuolatinę raketinių bei bepiločių grėsmių raidą regione. Dėl to investicijos į eksploatacijos palaikymą, mokymus ir remontą vertinamos kaip ne mažiau svarbios nei pačios įsigijimo sutartys.

    „Stiprindami bendradarbiavimą su Lenkija, naujasis padalinys pasiūlys plačias įsidarbinimo galimybes, ypač inžinieriams, ir leis dirbti su pažangiausiomis Europos ginkluotės technologijomis“, – sakė „MBDA“ vadovas Eric Beranger.

    Žingsnis link raketų gamybos Lenkijoje

    Lygiagrečiai vystomas ir gilesnis technologinis bendradarbiavimas: Lenkijoje planuojama ne tik prižiūrėti paleidimo įrenginius, bet ir plėsti raketų gamybos pajėgumus. Lenkijos kryptis aiški: turėti kuo pilnesnę vietinę gamybos, bandymų ir serviso grandinę, kad kritinių komponentų tiekimas būtų stabilesnis.

    Skelbiama, kad į vietinę raketų gamybos ekosistemą turėtų įsitraukti mažiausiai keliolika įmonių. Tarp minimų partnerių yra Mesko, o Lenkijos institucijos per vykdomąsias sutartis numato investicijas į pagrindinių raketos komponentų gamybą, įskaitant variklio ir kovinės dalies elementus.

    Kovo mėnesį pasirašyta sutartis dėl CAMM-ER serviso ir gamybos centro WZE Zielonkoje numato technologijų perdavimą ir gamybos pajėgumų vystymą. Numatyta, kad ten vyks CAMM-ER raketų montavimas, aptarnavimas ir kiti darbai, taip pat kai kurių iLauncher elementų surinkimas ir testavimas.

    Lenkijos tikslas tokiuose projektuose yra ne vien įsigyti modernią ginkluotę, bet ir kurti pramoninę bazę, kuri užtikrintų sistemų gyvavimo ciklą. Toks modelis didina tiekimo atsparumą, stiprina kompetencijas ir leidžia greičiau reaguoti į operacinius poreikius.

  • Londonas atveria „Storm Shadow“ paslaptis Ukrainai: Maskva grūmoja, Kijevas ruošia gamybą

    Londonas atveria „Storm Shadow“ paslaptis Ukrainai: Maskva grūmoja, Kijevas ruošia gamybą

    Kas nuspręsta dėl „Storm Shadow“?

    Didžiosios Britanijos vyriausybė pranešė davusi leidimą Europos raketų gamintojai „MBDA“ perduoti Ukrainai ribotą kiekį slaptos informacijos apie britiškus komponentus, naudojamus sparnuotosiose raketose „Storm Shadow“ ir „SCALP-EG“.

    Teigiama, kad šis žingsnis skirtas palengvinti raketų integravimą ir galimą surinkimą Ukrainoje, jei būtų kuriamos vietinės surinkimo linijos. Sprendimas priimtas karo metu, kai Ukrainai svarbus greitesnis ginkluotės tiekimo ir parengimo ciklas.

    Ką gali šios raketos?

    „Storm Shadow“ ir „SCALP-EG“ yra Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės sukurta oro paleidžiama sparnuotoji raketa, skirta smūgiams į gerai įtvirtintus taikinius. Ji sukurta dar 10-ojo dešimtmečio pabaigoje, o šiandien laikoma viena iš tikslių ilgo nuotolio priemonių.

    Viešai nurodoma, kad raketos nuotolis siekia daugiau kaip 400 kilometrų, o kovinė dalis pritaikyta prasiskverbti į sustiprintus objektus. Dėl tokio profilio jos dažniausiai siejamos su smūgiais į logistiką, vadavietes ir infrastruktūrą, kurią sunku pasiekti kitomis priemonėmis.

    Kodėl akcentuojama surinkimo linija Ukrainoje?

    Ukraina šias raketas naudoja nuo 2023 metais, kai jų perdavimą patvirtino Prancūzija ir Jungtinė Karalystė. Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie poreikį dalį gynybos pramonės procesų perkelti arčiau fronto, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo lėtų tiekimo grandinių.

    Leidimas atskleisti ribotą techninę informaciją siejamas su planu spartinti integraciją ir surinkimą, tačiau tai nereiškia pilno technologijų perdavimo. Tokie sprendimai paprastai derinami su eksporto kontrolės, intelektinės nuosavybės ir saugumo procedūromis.

    Maskvos reakcija ir platesnis kontekstas

    Maskva tokius sprendimus vertina kaip eskalaciją ir jau anksčiau grasino pasekmėmis dėl Vakarų ginkluotės tiekimo Ukrainai. Pranešimai apie papildomą techninės informacijos atvėrimą, tikėtina, dar labiau aštrins Londono ir Maskvos santykius.

    Britų pusė šį žingsnį pristato kaip dalį platesnių pastangų stiprinti Ukrainos tolimojo nuotolio smogiamuosius pajėgumus ir kurti greičiau pagaminamą bei pigesnę modernią ginkluotę. Karo dinamikoje tai laikoma vienu iš būdų didinti atgrasymą ir mažinti Rusijos pranašumą užnugaryje.

  • Europa kuria didžiulę antibalistinės gynybos koaliciją: ką tai reiškia ir kodėl Lenkija liko nuošalyje

    Europa kuria didžiulę antibalistinės gynybos koaliciją: ką tai reiškia ir kodėl Lenkija liko nuošalyje

    Danijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Nyderlandų, Norvegijos, Ispanijos, Švedijos, Ukrainos ir Jungtinės Karalystės lyderiai paskelbė kuriantys Integruotą antibalistinės gynybos koaliciją. Iniciatyva pristatoma kaip gynybinė ir skirta bendriems Europos pajėgumams nuo balistinių raketų stiprinti.

    Koalicijos kūrėjai akcentuoja, kad sprendimą lėmė išaugusi balistinių raketų grėsmė Europoje ir karo Ukrainoje pamokos. Planuojama kurti integruotą priešraketinės gynybos architektūrą, derinti pramonės ir mokslinių tyrimų potencialą bei parengti veiksmų planą iki pirmųjų operacinių pajėgumų.

    Ši iniciatyva turėtų papildyti jau veikiančias nacionalines oro ir priešraketinės gynybos sistemas, o prisijungti kviečiamos ir kitos valstybės. Ypatingas vaidmuo numatomas Ukrainai, kuri sukaupė praktinės patirties atremiant Rusijos balistinių raketų atakas ir siekia šią patirtį perkelti į europinius sprendimus.

    Ukraina koalicijai siūlo projektą „Freja“, kurį vysto bendrovė „Fire Point“. Tai paneuropinio, integruoto oro ir priešraketinės gynybos tinklo koncepcija, kurios ašis būtų perėmimo raketa FP-7.x, skirta būtent balistinėms raketoms naikinti.

    Skelbiama, kad FP-7.x gali pasiekti 1 500–2 000 metrų per sekundę greitį, yra 7,25 metro ilgio ir gaminama iš kompozitinių medžiagų, taip mažinant savikainą. Raketoje numatyta infraraudonųjų spindulių taikymo galvutė, o ateityje planuojama integracija su pusiau aktyvia galvute, siejama su „Diehl Defence“ sprendimais.

    Vienos raketos kaina įvardijama mažesnė nei maždaug 650 000 eurų, todėl ji pateikiama kaip pigesnė alternatyva daliai šiandien naudojamų perėmimo priemonių. Koncepcijoje minima atvira architektūra ir orientacija į kuo platesnį suderinamumą su europiniais sensoriais bei valdymo tinklais.

    „Tai yra grynai gynybinė iniciatyva, skirta sukurti bendrus Europos gebėjimus apsisaugoti nuo balistinių raketų“, – teigiama koalicijos šalių pozicijoje.

    „Fire Point“ nurodo dirbanti su tokiais partneriais kaip „MBDA“ ir svarstanti raketinio kuro gamybos pajėgumus Danijoje. Teigiama, kad projektas jau pasiekęs prototipinių bandymų etapą, o FP-7.x esą yra atlikusi skrydžio bandymus, kuriuose patikrintas manevringumas ir ugnies valdymas.

    Tuo pat metu dėmesį atkreipė tai, kad prie naujos iniciatyvos neprisijungė Lenkija. Šalis antibalistinius pajėgumus vysto glaudžiai bendradarbiaudama su Jungtinėmis Valstijomis ir remiasi amerikietiškų sistemų integracija, todėl jos pasirinkimas gali rodyti skirtingas regionines strategijas, kaip greičiausiai užsitikrinti patikimą skydą.

  • Švedija atvėrė kelią Ukrainai smogti Rusijai: „Gripen“ gaus „Meteor“ raketas be apribojimų

    Švedija atvėrė kelią Ukrainai smogti Rusijai: „Gripen“ gaus „Meteor“ raketas be apribojimų

    Švedija pranešė suteikusi Ukrainai leidimą be papildomų apribojimų naudoti ilgojo nuotolio oras–oras raketas „Meteor“, kai šios bus perduotos kartu su naikintuvais JAS 39 „Gripen“. Tai reikštų, kad gynybinėse operacijose Ukraina galėtų atakuoti taikinius ore ir virš Rusijos teritorijos, jei tai būtina smūgiams atremti.

    Švedijos sprendimas siejamas su planuojamu „Gripen“ perdavimu Ukrainai ir ginkluotės paketu, kuriame numatytos „MBDA“ konsorciumo gaminamos „Meteor“ raketos. Viešai skelbta, kad dalis raketų galėtų būti imamos iš Švedijos atsargų, todėl jų perdavimo terminas būtų trumpesnis nei gaminant nuo nulio.

    Kas daro „Meteor“ išskirtinę

    „Meteor“ laikoma viena pažangiausių ilgojo nuotolio oras–oras raketų Europoje. Skirtingai nei dauguma analogų, ji naudoja reaktyvinį tiesiasrautinį variklį, todėl didelį greitį išlaiko didesnę skrydžio dalį ir taikinį gali pasiekti efektyviau dideliu atstumu.

    Raketoje naudojamas aktyvus radaras ir dvipusis duomenų ryšys, leidžiantis skrydžio metu atnaujinti taikinio duomenis. Tokia architektūra ypač svarbi kovojant su manevruojančiais orlaiviais, kai perėmimo langas trumpas, o situacija ore nuolat kinta.

    Kokį poveikį tai gali turėti fronte

    Vienas pagrindinių Ukrainos tikslų ore yra apriboti Rusijos taktinės aviacijos veikimą, ypač orlaivių, kurie iš palyginti saugių atstumų atakuoja valdomomis sklendžiančiomis bombomis. Ilgesnis perėmimo nuotolis potencialiai verčia priešininką laikytis toliau nuo fronto linijos ir mažina smūgių intensyvumą.

    Papildomą reikšmę čia turi ir ankstyvojo perspėjimo bei oro erdvės stebėsenos pajėgumai, nes didelio nuotolio perėmimui kritiškai svarbu laiku aptikti taikinį ir perduoti tikslius duomenis naikintuvams. Švediškos kilmės sprendimai šioje srityje jau minimi kaip galintys sustiprinti Ukrainos situacijos suvokimą ore.

    Kada tai gali tapti realybe

    Pagal viešai aptariamus planus, pirmieji „Gripen“ Ukrainą galėtų pasiekti ne anksčiau kaip 2027 metais, todėl „Meteor“ poveikis būtų labiau vidutinės trukmės perspektyvos veiksnys. Vis dėlto vien politinis signalas, kad ginkluotė nebus apribota tik taikiniais Ukrainos teritorijoje, jau dabar keičia Rusijos planavimo prielaidas.

    Karo ekspertai pabrėžia, kad tokios sistemos efektas priklauso ne tik nuo pačios raketos, bet ir nuo pilotų parengimo, logistikos, techninės priežiūros ir suderinamumo su kitomis oro gynybos bei žvalgybos priemonėmis. Tačiau ilgojo nuotolio oras–oras ginkluotė, integruota su moderniais naikintuvais, gali tapti vienu ryškiausių Ukrainos oro gynybos stiprinimo elementų.

  • Prancūzijos bandymas atriboti JK nuo SAFE atsisuko prieš ją: Europos Komisija apkarpė paskolas

    Prancūzijos pastangos sugriežtinti Europos Sąjungos gynybos finansavimo programos SAFE taisykles ir taip apriboti Jungtinės Karalystės dalyvavimą turėjo netikėtą pasekmę pačiai Prancūzijai. Kaip skelbia „Financial Times“, dalis projektų, susijusių su britų partneriais, nebeatitiko kriterijų, todėl sumažėjo ir Paryžiui prieinama finansavimo suma.

    Prancūzijos vyriausybė siekė gauti 16,2 mlrd. eurų paskolų per SAFE, tačiau Europos Komisija patvirtino 15,1 mlrd. eurų. Pasak su situacija susipažinusių šaltinių, skirtumas iš dalies susidarė todėl, kad dalis paraiškų buvo susietos su Jungtine Karalyste ir dėl pačios Prancūzijos remtų griežtesnių reikalavimų neperėjo atrankos.

    Kas yra SAFE ir kam jis skirtas?

    SAFE programa sukurta tam, kad valstybės galėtų pigiau skolintis ir sparčiau didinti gynybos pramonės gamybos apimtis Europoje. Ši kryptis siejama su išaugusia Rusijos grėsme ir siekiu mažinti priklausomybę nuo JAV sprendimų bei tiekimo grandinių.

    Vienas svarbiausių SAFE principų yra vadinamoji europinės kilmės taisyklė: didžioji finansuojamų produktų vertės dalis turi būti sukurta ES vidaus rinkoje, taip pat gali būti pripažįstama Norvegijos, Islandijos ar Ukrainos kilmė. Tai reiškia, kad projektams, kuriuose reikšmingą vaidmenį turi trečiųjų šalių įmonės, taikomi ribojimai.

    Projektai su JK partneriais tapo silpna vieta

    Taisyklės numato, kad su trečiųjų šalių rangovais susiję kontraktai paprastai gali būti finansuojami tik iki 35 proc. apimties, jei nėra specialaus saugumo ir gynybos partnerystės susitarimo bei finansinio įnašo į programą. Iki šiol tokias sąlygas, kaip skelbiama, pilnai atitiko Kanada.

    Tarp projektų, kurie, kaip nurodoma, susidūrė su atmetimu ar apribojimais, minimi ir su raketų gamintoju MBDA susiję pirkimai. Ši grupė siejama su tarptautine akcininkų struktūra, o britų ir prancūzų padaliniai kartu dalyvauja kuriant ir gaminant tolimosios veikimo distancijos raketas Storm Shadow/SCALP, naudotas ir Ukrainos gynyboje.

    Ginčas dėl įnašo ir derybų kaina

    „Financial Times“ rašo, kad Jungtinė Karalystė su ES yra pasirašiusi gynybos susitarimą, tačiau derybos dėl finansinio įnašo į SAFE strigo. Pranešama, jog Prancūzija spaudė Europos Komisiją reikalauti iš JK didesnio įnašo, vėliau suma buvo mažinta iki maždaug 2 mlrd. eurų, tačiau susitarimo vis tiek nepavyko pasiekti.

    Tuo pat metu dalis Europos gynybos pramonės argumentuoja, kad pažangūs bendri projektai vis dar reikšmingai remiasi britų kompetencijomis ir tiekimo grandinėmis, todėl per griežtas atribojimas gali branginti ar lėtinti užsakymus. Tai ypač aktualu, kai Europoje siekiama greitai didinti gamybos pajėgumus ir standartizuoti įrangą, kad būtų paprasčiau vykdyti bendrus pirkimus.

    „Mes visiškai remiame SAFE tinkamumo kriterijus, kuriuos patys rėmėme. SAFE yra priemonė, skirta auginti ir remti Europos gynybos pramonę, ir tai yra europinės pirmenybės principo esmė“, – sakė Prancūzijos pareigūnas.

    Ši situacija parodo, kaip gynybos pramonėje susikertantys politiniai tikslai gali turėti tiesioginių finansinių pasekmių. Griežtesnės taisyklės, skirtos apsaugoti europinę gamybą, kartu gali apriboti projektus, kurie praktiškai jau yra giliai integruoti į bendras Europos tiekimo grandines.

  • Europa ruošia lazerinį ginklą: „DragonFire“ jau 2027 metais gali pasirodyti britų laivuose

    Europa ruošia lazerinį ginklą: „DragonFire“ jau 2027 metais gali pasirodyti britų laivuose

    Europa artėja prie istorinio lūžio gynybos technologijose: Jungtinė Karalystė siekia pirmoji žemyne į tarnybą įvesti aukštos energijos lazerinį ginklą „DragonFire“. Projektą vysto „QinetiQ“ kartu su britų padaliniais „MBDA“ ir „Leonardo“, o tikslas aiškus – sistemą pritaikyti realiam naudojimui jūroje.

    Apie programos pažangą viešai kalbėta ir gynybos žiniasklaidoje: šiuo metu daug dėmesio skiriama viso lazerinio komplekso mažinimui. Kuo kompaktiškesnė sistema, tuo lengviau ją integruoti į karo laivus, užtikrinti aušinimą, elektros tiekimą ir veikimą sudėtingomis jūrinėmis sąlygomis.

    Kas žinoma apie „DragonFire“?

    Oficialiai skelbiama, kad „DragonFire“ galia viršija 50 kW. Toks lygis leidžia kalbėti ne apie optikos trikdymą, o apie realų taikinių pažeidimą, kai energijos spindulys gali įkaitinti ir ardyti medžiagas.

    Viešai nurodoma ir sistemos tikslumo kartelė: teigiama, kad ginklas gali pataikyti į monetos dydžio objektą maždaug 1 kilometro atstumu. Taip pat minima, jog potencialus veikimo nuotolis gali siekti apie 2 kilometrus, nors reali taktika priklausys nuo oro, taikinio ir platformos sąlygų.

    Kodėl lazeris laikomas lūžiu?

    Pagrindinis argumentas – kaina už vieną panaudojimą. Skaičiuojama, kad vienas lazerio šūvis gali kainuoti apie 12 eurų, nes iš esmės mokama už energiją ir sistemos eksploataciją.

    Palyginimui, laivų oro gynyboje naudojamos raketos yra nepalyginamai brangesnės: kai kurių tipų moderni priešlėktuvinė amunicija gali kainuoti apie 1 200 000 eurų ar daugiau už vienetą. Kai pigus dronas ar sviedinys numušamas labai brangia raketa, ekonomika tampa tokia pat svarbi kaip ir ugnies galia.

    Ką tai keičia jūrų gynyboje?

    Lazeriai ypač patrauklūs kaip atsakas į masines pigių dronų atakas, kai taikinių daug, o reakcijos laikas trumpas. Tokiomis situacijomis svarbu turėti priemonę, kuri gali veikti greitai, tiksliai ir nepalūžti nuo raketų atsargų ribotumo.

    Vis dėlto lazerinė ginkluotė turi ir apribojimų: efektyvumą gali mažinti rūkas, lietus, aerozoliai ar dūmai, o didelė galia reikalauja patikimo energijos tiekimo bei aušinimo. Dėl to kūrėjams tenka spręsti ne vien spindulio klausimą, bet ir visos laivui pritaikytos infrastruktūros užduotis.

    Jungtinė Karalystė planuoja „DragonFire“ integraciją į Karališkojo laivyno platformas, o viešai minimas terminas – 2027 metais. Jei planai bus įgyvendinti, Europa turės vieną ambicingiausių savo lazerinės oro gynybos projektų, galintį pakeisti požiūrį į kovą su dronais ir kitomis artimo nuotolio grėsmėmis.

  • Ukraina ruošiasi gauti „Meteor“ raketas: kas pasikeistų danguje ir kodėl tai svarbu Europai

    Ukraina ruošiasi gauti „Meteor“ raketas: kas pasikeistų danguje ir kodėl tai svarbu Europai

    Ukrainos gynybos ministras Mychailas Fedorovas pranešė, kad artimiausiu metu Ukraina planuoja įsigyti „Meteor“ oro–oro raketų, pasitelkdama Europos kreditinius mechanizmus. Tai vienas pažangiausių Vakarų rinkoje prieinamų ilgojo nuotolio sprendimų, galintis sustiprinti Ukrainos oro pajėgų galimybes.

    Šis pareiškimas išsiskiria tuo, kad pirmą kartą aukšto rango Ukrainos pareigūnas tiesiogiai užsiminė apie „Meteor“ įsigijimą. Viešojoje erdvėje šis klausimas siejamas ir su Ukrainos siekiu gauti naujų naikintuvų „JAS 39E/F Gripen“, apie tokio kelio svarstymus anksčiau yra kalbėjęs ir prezidentas Volodymyras Zelenskis.

    „Meteor“ įvedimas į Ukrainos ginkluotę būtų naujas gebėjimas, galintis pakeisti oro kovos logiką didesniais atstumais. Tačiau vien raketų ir orlaivių nepakanka: būtina ir patikima žvalgybinė informacija, taikinių aptikimo bei sekimo grandinė, ryšio ir duomenų perdavimo infrastruktūra.

    Kuo ypatinga „Meteor“ raketa

    „Meteor“ yra europinės MBDA sukurtos ilgojo nuotolio oro–oro raketos, išsiskiriančios reaktyviniu, vadinamuoju ramjet tipo varikliu. Tokia schema leidžia ilgiau išlaikyti didelę greitį ir energiją skrydžio pabaigoje, o tai ypač svarbu perimant manevruojančius taikinius.

    Viešai skelbiama, kad „Meteor“ nuotolis siekia apie 200 kilometrų, o maksimalus greitis gali būti apie Mach 4. Dažnai lyginama su JAV „AIM-120 AMRAAM“: nors naujesnės šių raketų versijos taip pat pasižymi dideliu nuotoliu, „Meteor“ pranašumu laikoma energijos išlaikymo charakteristika tolimoje skrydžio fazėje.

    Su kokiais naikintuvais ji naudojama

    „Meteor“ jau integruota į Europos naikintuvus „Eurofighter Typhoon“, „Rafale“ ir „JAS 39 Gripen“. Būtent todėl dažniausiai minimas ryšys su „Gripen“ platforma, kuri Europoje laikoma lankstesne ir pigiau eksploatuojama alternatyva daliai kitų vakarietiškų naikintuvų.

    Taip pat vyksta „Meteor“ integravimo į „F-35“ programa, kurioje pagrindinį vaidmenį atlieka Jungtinės Karalystės ir Italijos partneriai. Viešai nurodoma, kad tokios integracijos tikslas siejamas su 2030-ųjų pradžia, todėl šis sprendimas laikomas vidutinės trukmės perspektyva.

    Ką tai reikštų Ukrainai ir regionui

    Jeigu Ukraina realiai gautų „Meteor“, tai sustiprintų jos galimybes atgrasyti ir perimti priešo orlaivius didesniais atstumais, ypač ten, kur svarbi ankstyva taikinių aptikimo informacija. Kartu tai didintų poreikį integruoti vakarietišką ginkluotę į vientisą valdymo ir žvalgybos sistemą.

    Europos kreditinis finansavimas tokiems pirkiniams rodo ir platesnę tendenciją: parama Ukrainai vis dažniau remiasi ne vien atsargų perdavimu, bet ir naujų pajėgumų formavimu, įskaitant mokymus, logistiką ir ilgalaikį aptarnavimą. Galutinis poveikis priklausys nuo to, kaip greitai bus sukurta visa reikalinga infrastruktūra ir kaip sklandžiai vyks integracija su turimais ar būsimais naikintuvais.

  • „MBDA“ su Ukraina kurs naują superraketą: „Neptun-2“ žada 1 000 km smūgius ir keičia karo eigą

    „MBDA“ su Ukraina kurs naują superraketą: „Neptun-2“ žada 1 000 km smūgius ir keičia karo eigą

    Memorandumas dėl „Neptun-2“

    Europos ginklų pramonės koncernas „MBDA“ pasirašė bendradarbiavimo memorandumą su Ukrainos konstruktoriniu biuru „Luč“ dėl naujos kartos sparnuotosios raketos „Neptun-2“ kūrimo. Susitarimas yra rėminis, todėl kol kas neatskleidžia nei finansavimo, nei darbų grafiko, nei planuojamų gamybos apimčių.

    Dokumentas aiškiai žymi kryptį: stiprinti Ukrainos toliašaudžių smūgių pajėgumus, derinant Ukrainos kovinę patirtį su Europos pramoniniais ir technologiniais resursais. Toks formatas gynybos sektoriuje dažnai tampa pirmu žingsniu link konkrečių kontraktų, tačiau pats savaime dar nėra įsipareigojimas pradėti serijinę gamybą.

    Kas yra „Neptun“ ir kodėl jis svarbus

    Naujo projekto atspirties taškas – Ukrainoje sukurta raketų šeima „Neptun“, kurios pagrindas yra R-360 „Neptun“. Sistema į tarnybą buvo įvesta 2021 metais kaip priešlaivinis ginklas, kuriam įtaką darė sovietinės kilmės konstrukcijos, bet buvo modernizuota elektronika ir padidintas nuotolis.

    2022 metų balandžio mėnesį „Neptun“ tapo plačiai žinomas po įvykių Juodojoje jūroje, kai buvo sunaikintas Rusijos kreiseris „Moskwa“. Šis epizodas ne tik pakėlė Ukrainos gynybos pramonės matomumą, bet ir paskatino didesnį užsienio partnerių susidomėjimą realiomis kovos sąlygomis patikrintais sprendimais.

    Nuo priešlaivinės iki smūgių į sausumą

    Vėlesniais karo etapais raketa buvo adaptuota smūgiams į sausumos taikinius. Viešai minėta „Ilgojo Neptuno“ versija siejama su maždaug 1 000 kilometrų nuotoliu ir apie 260 kilogramų kovine galvute, kas reikšmingai praplečia galimų taikinių spektrą.

    Priešlaivinėje konfigūracijoje raketa paprastai remiasi inercine navigacija, o galutinėje fazėje gali naudoti aktyvų radarą taikiniui aptikti. Smūgiams į sausumą dažniau akcentuojamas inercinės navigacijos ir palydovinės korekcijos derinys bei papildomi jutikliai galutiniam taikinių atpažinimui, tačiau konkrečios „Neptun-2“ schemos kol kas neskelbiamos.

    Ką gali duoti „MBDA“ ir ko trūksta viešumos

    „Neptun-2“ idėja grindžiama pramonine partneryste: Ukraina atsineša kovinėje aplinkoje patikrintą koncepciją ir integravimo patirtį, o „MBDA“ – gamybos mastą, tiekimo grandines ir technologinį „know-how“. Koncernas yra vienas didžiausių raketinės ginkluotės gamintojų Europoje ir dalyvauja kuriant bei gaminant tokias sistemas kaip „Storm Shadow“ ir „SCALP“, taip pat „Aster“, „CAMM“ ir „Exocet“.

    Vis dėlto esminiai „Neptun-2“ parametrai lieka nežinomi: neatskleidžiamas tikslus nuotolis, taikymo koncepcija, valdymo ir taikymo sistema, kovinės galvutės tipas ar integracijos su skirtingomis paleidimo platformomis sprendimai. Tokia informacija gynybos projektuose dažnai įslaptinama arba atidedama iki vėlesnių etapų, ypač kai darbai susiję su karo metu formuojamais pajėgumais.

    Šis memorandumas įsilieja į platesnę tendenciją, kai Europos gynybos pramonė vis aktyviau ieško bendrų projektų su Ukraina, o Ukrainos įmonės siekia perkelti dalį kūrimo ir gamybos į stabilesnes tiekimo grandines. Galutinis sprendimas dėl serijinės gamybos ir realių pristatymų priklausys nuo vėlesnių derybų, technologinės brandos ir politinių sprendimų.