Tag: Medelynai

  • Norite gausaus agrastų ir serbentų derliaus? Šis rudens laikas sodinimui – vienas geriausių

    Norite gausaus agrastų ir serbentų derliaus? Šis rudens laikas sodinimui – vienas geriausių

    Ruduo sode nereiškia darbų pabaigos: agrastų ir serbentų sodinukams tai vienas palankiausių laikotarpių. Specialistai pabrėžia, kad spalį ir lapkričio pradžioje pasodinti krūmai iki žiemos dar spėja įsišaknyti, o pavasarį startuoja greičiau.

    Tokį laiką ypač verta išnaudoti, jei renkatės sodinukus atviromis šaknimis. Jie dažnai kainuoja mažiau nei auginami vazonuose, tačiau jiems svarbiausia tiksliai pataikyti į tinkamą sodinimo langą.

    Kada sodinti ir kuo skiriasi sodinukai

    Agrastai ir serbentai paprastai sodinami dviem sezonais: ankstyvą pavasarį ir rudenį. Pavasarį tam tinkamiausias laikotarpis dažniausiai būna nuo kovo iki balandžio pradžios, o rudenį patogiausia sodinti spalį ir lapkričio pradžioje, kol žemė dar neįšalusi.

    Sodinukai vazonuose yra lankstesnis pasirinkimas, nes jų šaknys būna žemės gumule, todėl jie lengviau prigyja ir gali būti sodinami ilgesnį metų laiką. Vis dėlto tokie augalai dažniau būna brangesni, o perkant svarbu įsitikinti, kad šaknys nėra susisukusios ir augalas nebuvo per ilgai laikytas per mažame vazone.

    Kaip išsirinkti kokybišką sodinuką

    Patikimiausia sodinamosios medžiagos ieškoti medelynuose arba patikrintose sodo prekių parduotuvėse. Pirkdami iš augintojo dažniau gausite aiškią informaciją apie veislę, atsparumą ligoms, krūmo augumą ir derėjimo laiką.

    Renkantis agrastų ar serbentų sodinuką verta apžiūrėti, ar šaknys nėra perdžiūvusios, pažeistos ar supuvusios. Antžeminė dalis turėtų būti tvirta, be įtrūkimų, o pumpurai gyvybingi, nes tai dažnai lemia, kaip greitai krūmas prigis ir pradės augti.

    Derlius didesnis, kai krūmų keli

    Planuojant nedidelį uogyną, praktika rodo, kad naudinga sodinti ne vieną krūmą. Šalia agrastų verta numatyti vietos ir keliems serbentams, pavyzdžiui, raudoniesiems ir juodiesiems, nes taip lengviau išnaudoti skirtingą uogų sunokimo laiką ir turėti įvairesnį derlių.

    Uogos dažnai puikiai dera ir virtuvėje: agrastai tinka džemams, kompotams bei įvairiems desertams, o serbentai suteikia ryškesnę rūgštelę ir aromatą. Dėl to keli skirtingi krūmai sode neretai tampa ne tik derliaus, bet ir įvairesnių naminių atsargų garantu.

  • Neapsigaukite pirkdami chrizantemas: šios veislės dažniausiai peržiemoja ir Lietuvoje

    Neapsigaukite pirkdami chrizantemas: šios veislės dažniausiai peržiemoja ir Lietuvoje

    Daili, rutuliška chrizantema, rudenį gausiai apsipylusi žiedais, dar negarantuoja, kad ji sėkmingai peržiemos. Dalis rudenį prekyboje siūlomų augalų išauginti trumpalaikei dekoracijai, todėl šalčio ir užmirkimo gali neatlaikyti jau po pirmos žiemos.

    Renkantis chrizantemas, kurios žiemoja grunte, verta atidžiai skaityti etiketes ir ieškoti aiškios veislės pavadinimo. Ant pakuotės ar vazono dažnai nurodoma, ar tai sodo chrizantema, daugiametė žiemojanti gėlė, taip pat gali būti pateikta atsparumo šalčiui zona ir žydėjimo laikas.

    Didžiausia rizika kyla perkant bevardes chrizantemas rudenį prekybos centruose ar sezoninėse mugėse. Jos dažnai būna specialiai „pataikytos“ žydėti spalio pabaigoje, tačiau tai nepadidina atsparumo žiemai, o vėlyvas pasodinimas dar labiau sumažina šansus įsišaknyti.

    Praktikoje patikimiausios būna iš medelynų įsigytos sodo chrizantemos, pasodintos pavasarį arba vasaros pabaigoje. Tuomet augalas spėja išauginti šaknis, sukaupti maisto medžiagų ir geriau pasiruošti žiemai.

    Kas lemia, ar chrizantema peržiemos

    Žiemojimą nulemia ne tik veislė, bet ir vieta sode. Chrizantemoms dažniausiai reikia saulėtos, nuo vėjų pridengtos vietos ir laidžios dirvos, kurioje neužsistovi vanduo.

    Paradoksalu, tačiau daliai chrizantemų pavojingesnė ne didžiausia šalna, o šlapia, permaininga žiema. Užmirkus dirvai, ypač sunkesniuose molinguose plotuose, šaknys ir kerai gali pradėti pūti, net jei veislė laikoma atsparia.

    Dar vienas požymis, į kurį dažnai atkreipia dėmesį augintojai, yra žiedų dydis. Smulkiažiedės chrizantemos neretai geriau atlaiko vėją ir lietų, nes žiedynai sukaupia mažiau drėgmės ir augalas mažiau „sulūžta“ nuo svorio.

    Veislės, kurios dažnai laikomos patikimesnėmis

    Tarp dažniau rekomenduojamų žiemojančių sodo chrizantemų minimos Rubellum grupės veislės ir kai kurios smulkiažiedės formos. Viena labiausiai giriamų yra „Clara Curtis“, žydinti anksti ir ilgai, dažnai priskiriama prie patikimesnių pasirinkimų daugiametei gėlynų kompozicijai.

    Ankstyvu žydėjimu išsiskiria ir „Solar“, kurios žiedai gali pasirodyti gerokai anksčiau nei daugumos rudeninių chrizantemų. Vis dėlto net ir ši veislė jautriau reaguoja į per didelę drėgmę, todėl svarbu parinkti laidžią dirvą ir vengti užmirkimo.

    Smulkiažiedžių chrizantemų grupėje dažnai minimos „Rubra“, „Raja“ ir „Bella Gold“, kurios gėlynuose vertinamos dėl tvirtesnių stiebų ir geresnės išvaizdos lietingu oru. Tarp raudonžiedžių variantų dažnai aptariamos ir „Carmen“ bei „Monaco“, tačiau jų sėkmė grunte taip pat priklauso nuo pasodinimo laiko.

    Norint padidinti peržiemojimo tikimybę, rudenį verta nebeskatinti augalo azoto trąšomis, o atvėsus orams pasirūpinti lengva, orui laidžia danga. Dažniausiai tam tinka eglišakės, kurios sumažina temperatūrų svyravimus, bet nesukuria drėgmės „gaudyklės“ prie kero.

    Svarbiausia taisyklė paprasta: jei norite daugiametės chrizantemos, rinkitės aiškiai įvardytą veislę, pirkite iš medelyno ir sodinkite ne vėliau kaip vasaros pabaigoje. Tuomet ir netikėtai atšiauresnė žiema dažniau baigiasi sėkmingu pavasariniu atžėlimu.