UBS Global Wealth Report 2026 duomenys rodo ryškius asmeninio turto skirtumus tarp regionų: JAV sukaupia apie 38,1 proc. viso asmeninio turto šalyse, kurios ataskaitoje sudaro daugiau nei 92 proc. pasaulio turto. Vakarų Europa lieka antra su 21,9 proc., o Rytų Europa sudaro tik 3,3 proc.
Vertinant pagal turto sumą vienam suaugusiajam, Europa dažnai atrodo stipriai, nes net 18 iš 30 turtingiausių ekonomikų pagal vidutinį turtą vienam suaugusiajam yra europinės. Dar įspūdingesnis vaizdas pagal medianą: į trisdešimtuką patenka 19 Europos rinkų.
Kur daugiausia turto vienam suaugusiajam
2025 metų pabaigos skaičiavimu, pagal vidutinį turtą vienam suaugusiajam pirmauja Šveicarija, kur rodiklis siekia apie 777 506 eurus. Antroje vietoje yra JAV su maždaug 594 651 euru, o turtingiausia Europos Sąjungos šalis šiame pjūvyje yra Liuksemburgas su 559 170 eurų.
Į dešimtuką taip pat patenka Honkongas, Australija ir Singapūras, kurių vidurkis viršija 450 000 eurų. Europoje aukštai rikiuojasi Danija, Norvegija ir Nyderlandai, o Belgijos ir Švedijos rodikliai taip pat peržengia 300 000 eurų ribą.
Didžiosios Europos ekonomikos: skirtumas nedidelis
Tarp penkių didžiausių Europos ekonomikų vidutinio turto vienam suaugusiajam atotrūkis nėra milžiniškas, nors vietos reitinge skiriasi. Aukščiausiai iš jų yra Vokietija, kur vidurkis siekia apie 296 023 eurus, o žemiausiai yra Italija su 238 653 eurais.
Prancūzija pagal šį rodiklį seka su 291 536 eurais, Ispanija turi apie 261 689 eurus, o Jungtinė Karalystė apie 250 071 eurą. Į Europos trisdešimtuką taip pat patenka Airija, Austrija, Suomija, Portugalija, Malta ir Graikija, tačiau jų vidurkiai gerokai mažesni.
Kodėl mediana pakeičia vaizdą
Mediana parodo, kiek turto turi vidurinis suaugęs žmogus, todėl mažiau iškreipiama itin turtingų žmonių. Pagal medianinį turtą pirmauja Liuksemburgas su maždaug 336 498 eurais, o Belgija pakyla į antrą vietą su 236 712 eurų.
Tarp lyderių išlieka Australija, Naujoji Zelandija ir Honkongas, o iš Europos į dešimtuką patenka Danija, Šveicarija ir Norvegija. Šis pjūvis ypač svarbus aiškinantis, ar šalyje turtas labiau paskirstytas plačiajai visuomenei, ar koncentruotas viršūnėje.
Įdomiausia, kad tarp penkių didžiausių Europos ekonomikų mediana apverčia reitingą: Italija turi didžiausią medianinį turtą vienam suaugusiajam, apie 111 881 eurą. Tuo metu Vokietija išsiskiria itin žemu medianiniu rodikliu, apie 45 679 eurus, ir atsiduria sąrašo apačioje.
Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Ispanija pagal medianą yra gerokai arčiau Italijos. Tokie skirtumai paprastai rodo skirtingą turto pasiskirstymą, būsto nuosavybės struktūrą, pensijų bei finansinio turto kaupimo modelius.
Didžiausias kontrastas matomas JAV: pagal vidutinį turtą ši šalis yra antra, tačiau pagal medianą nukrenta beveik į sąrašo apačią, iki maždaug 58 927 eurų. Tai aiškinama tuo, kad itin didelė turto dalis sutelkta aukščiausiame sluoksnyje, todėl vidurkis išauga, o mediana lieka gerokai mažesnė.
Ataskaitoje pabrėžiama, kad mediana dažnai geriau apibūdina vidurinės klasės finansinę realybę, tačiau net ir ji neatskleidžia perkamosios galios. Kitaip tariant, toks pats turto dydis skirtingose šalyse gali reikšti nevienodą gyvenimo lygį dėl kainų ir paslaugų prieinamumo.
Regioniniu pjūviu JAV vidutinis turtas vienam suaugusiajam yra aiškiai didžiausias, o Vakarų Europa atsilieka daugiau nei perpus. Vakarų Europoje vidurkis siekia apie 287 884 eurus, kai Rytų Europoje jis sumažėja iki maždaug 53 055 eurų, atskleisdamas ilgalaikę turto ir pajamų konvergencijos problemą žemyne.