Du Krokuvos chirurgai papasakojo, kaip atsidūrė pačiame šaudynių chaose ir ėmėsi gelbėti sužeistuosius – tarp jų ir kritinės būklės policininką. Medikai į įvykio vietą bėgo vos tik nutilus šūviams, nežinodami, ar patys netaps taikiniu.
Profesorius Michałas Pędziwiatras ir gydytojas Mateuszas Wierdakas tądien su šeimomis pietavo restorane ir prieš pat šūvius išsiskyrė. Kaip pasakojama jų interviu, įprastą šeštadienio ramybę akimirksniu pakeitė sumaištis, o sprendimus teko priimti sekundžių tikslumu.
Gydytojai sako supratę paprastą dalyką: jei girdimi šūviai, tikėtina, kad yra ir sužeistųjų. Tad vietoj to, kad slėptųsi ar trauktųsi, jie nubėgo ten, iš kur sklido garsai, ir netrukus atsidūrė situacijoje, kurią patys įvardijo „ciklono akimi“.
Atvykę į vietą medikai iškart susidūrė su viena didžiausių masinių nelaimių problemų – pradiniu dezorientacijos etapu. Jie matė keturis sužeistus žmones, tačiau pirmomis akimirkomis nebuvo aišku, kas yra auka, o kas galimai užpuolikas.
Chaosas ir baimė: „nežinojome, kas yra kas“
Chirurgai pabrėžia, kad įvykio vietoje buvo ne vieni – jie atmeta pasirodžiusius gandus, esą pagalbą teikė vieni patys. Vis dėlto sąlygos buvo itin sudėtingos: aplink tvyrojo panika, o liudininkų pasakojimai skyrėsi – vieni kalbėjo apie du užpuolikus, kiti teigė, kad jų galėjo būti ir daugiau.
Nors baimė buvo reali, gydytojai ėmėsi veiksmų. Prisistatę policijos pareigūnams, jie sulaukė profesionalios reakcijos – pareigūnai sudarė sąlygas teikti pagalbą, patys tuo metu rūpinosi teritorijos saugumu.
Kova dėl pareigūno gyvybės be įrangos
Vieno policininko būklė buvo kritinė, o sužalojimai – itin sunkūs. Medikai pasakoja, kad specialios ligoninės įrangos jie neturėjo, todėl teko remtis tuo, kas buvo po ranka – vaistinėle iš policijos automobilio.
Pagrindiniai tikslai buvo du: kuo greičiau sustabdyti kraujavimą ir apsaugoti sužeistąjį nuo atšalimo. Gydytojai atkreipė dėmesį, kad esant nulinei temperatūrai hipotermija tampa itin pavojinga ir gali prisidėti prie vadinamosios trauminės „mirties triados“.
Sprendimas, priimtas „prieš procedūras“
Į įvykio vietą atvykus greitosios pagalbos automobiliams, standartinė tvarka paprastai numato sužeistųjų išvežiojimą į artimiausias gydymo įstaigas pagal koordinatoriaus nurodymus. Tačiau šį kartą, gydytojų teigimu, sunkiausiai sužeisto policininko atvejis vertė ieškoti nestandartinio sprendimo.
Chirurgai nusprendė veikti kitaip, nei įprasta masinių įvykių protokoluose: pasinaudoję savo kontaktais, susisiekė su ligonine ir išsiaiškino, kad ten pacientui jau ruošiamas papildomas operacinės blokas. Pasak jų, tokia koordinacija galėjo būti lemiama.
Po įvykio medikai namo nevyko – abu nuvažiavo į savo ligoninę, pasiruošę tęsti darbą. Jie taip pat pabrėžia, kad patys neoperavo nei vieno iš nukentėjusiųjų, tačiau aiškiai įvardija, jog tos dienos herojais laiko visą grandinę – nuo pirmosios pagalbos iki ligoninės komandos.
Paklausti apie pagalbą užpuolikui, chirurgai laikėsi medicinos etikos – gydytojo pareiga teikti pagalbą nepriklausomai nuo asmens. Nors gelbėjimo operacija, pasak jų, baigėsi sėkmingai, medikai išlieka atsargūs vertindami padėtį ir pabrėžia, kad tokiose situacijose kiekviena detalė gali nulemti rezultatą.